Dialogas su bažnyčiomis, religinėmis bendrijomis ar bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis
Šiandieninės įvairialypės Europos visuomenės gyvenime labai svarbus įvairių bažnyčių, religinių ir filosofinių organizacijų indėlis. Europos Sąjungos institucijos įsipareigojusios palaikyti atvirą dialogą su šiomis religinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, o Europos Parlamentas aktyviai bendradarbiauja su jomis ES politikos klausimais.
Aplinkybės
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnyje, įtrauktame pagal Lisabonos sutartį, pirmą kartą nustatytas teisinis pagrindas atviram, skaidriam ir nuolatiniam ES institucijų dialogui su bažnyčiomis, religinėmis asociacijomis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis. Straipsnyje teigiama:
- „Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.
- Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje.
- Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.“
Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse numatyta specialaus pagal nacionalinę teisę nustatyto bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių, statuso, taip pat tokį pat statusą turinčių filosofinių ir nereliginių organizacijų statuso apsauga, o 3 dalyje ES institucijos raginamos palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su šiomis bažnyčiomis ir organizacijomis.
Siekiant įgyvendinti Sutarties nuostatas, atsakomybė už šį dialogą priskiriama vienam iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojų. Šiuo metu Parlamento pirmininko pavaduotojas, atsakingas už 17 straipsnyje nurodytą dialogą, yra Othmar Karas.
Europos Parlamento dialogas su bažnyčiomis ir filosofinėmis organizacijomis yra labai svarbus elementas siekiant užtikrinti, kad Parlamentas liktų artimas jį rinkusiems piliečiams, ir skatinti socialinę darną bei demokratinį sprendimų priėmimo procesą. Parlamento Pirmininkė Roberta Metsola suteikė man didelę garbę paskirdama mane, savo pirmąjį pavaduotoją, atsakingu šį dialogą. Šio svarbaus darbo imuosi jau antrą kartą.
Kad Europos projektas padėtų atremti būsimus iššūkius, jis negali atitrūkti nuo tikrovės ir turi likti arti ES piliečių bei jų kasdienio gyvenimo. Pačios įvairiausios bažnyčios, religinės grupės ir filosofinės organizacijos yra neatsiejama daugelio mūsų piliečių kasdienės tikrovės dalis. Tai dalis visų 27-ių mūsų valstybių narių miestų, miestelių, užmiesčio ir kaimo bendruomenių.
ES dialogas su jomis apibrėžtas Lisabonos sutarties 17 straipsnyje. Šis dialogas siunčia aiškų ženklą, kad ES yra daugiau nei vien ekonominė organizacija ir kad ji iš esmės atsidavusi žmonėms, žmogaus orumui ir bendram gerui. Pasaulyje, kuriame, atrodytų, kiekvienas politinis ir socialinis klausimas tampa vis sudėtingesnis, jokiu būdu negalime pamiršti mus siejančių vertybių.
Esminį vaidmenį laikantis šio kurso atlieka dialogas su religinėmis ir filosofinėmis organizacijomis. Todėl esu įsitikinęs, kad bendromis jėgomis galime ir turime prisidėti prie vertybėmis pagrįstos diskusijos apie Europos politiką.
