skip to content

Slapukai EPB tinklalapyje

Norėdami pagerinti Jūsų apsilankymo mūsų tinklalapyje patirtį, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą šiame tinklalapyje ir nekeisdami savo naršyklės slapukų nustatymų, Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Slapukų naudojimo nustatymus pakeisti galite bet kada vėliau.

Sutinku
 
 
 

Europos Parlamento rinkimai

Kas penkerius metus ES piliečiai renka savo atstovus Europos Parlamente – tiesiogiai renkamoje institucijoje, kuri gina jų interesus ES sprendimų priėmimo procese. Skirtingose ES valstybėse narėse balsuojama skirtingai, tačiau esama ir bendrų dalykų. Čia trumpai apžvelgiama, kaip renkami Europos Parlamento (EP) nariai.

Kiek EP narių išrenkama kiekvienoje valstybėje narėje?

Tai, kaip paskirstomos vietos, nustatyta Europos Sąjungos sutartyse. Atsižvelgiama į kiekvienos šalies gyventojų skaičių, taigi mažesnės šalys gauna kiek daugiau vietų nei tuo atveju, jei jos būtų paskirstomos griežtai laikantis proporcingumo principo. Šiuo metu EP narių skaičius svyruoja nuo 6 Maltoje, Liuksemburge, Kipre ir Estijoje iki 96 Vokietijoje.

Rinkimų sistema

Remiantis taisyklėmis, renkant EP narius tam tikras proporcingas atstovavimas visgi turi būti. Pagal šią sistemą užtikrinama, kad, jei partija gauna 20 proc. balsų, ji laimės ir apie 20 proc. vietų, dėl kurių varžomasi, tad galimybę išsiųsti atstovus į Europos Parlamentą turi ir didesnės, ir mažesnės politinės partijos.

Tačiau dėl daugybės kitų svarbių balsavimo procedūros aspektų šalys sprendžia savo nuožiūra. Pavyzdžiui, vienos savo teritoriją suskirsto regioninėmis rinkimų apygardomis, o kitose veikia viena rinkimų apygarda.

Balsavimo dienos

ES šalių balsavimo tradicijos skiriasi, tad kiekviena gali apsispręsti dėl konkrečios dienos, tačiau ji turi patekti į keturių dienų laikotarpį nuo ketvirtadienio (tądien paprastai balsuojama Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose) iki sekmadienio (kai balsuoja dauguma šalių).

Kas varžosi rinkimuose?

Rinkimuose varžosi nacionalinės politinės partijos, tačiau dauguma išrinktųjų EP narių nusprendžia prisijungti prie tarptautinių frakcijų. Didžioji dalis nacionalinių partijų priklauso kuriai nors Europos masto politinei šeimai (daugiau informacijos pateikiama dešiniajame stulpelyje), taigi vienas iš svarbiausių klausimų rinkimų naktį yra tai, kuri iš šių Europos politinių grupių turės daigiau įtakos per ateinančią kadenciją.

Įtaka skiriant Komisijos vadovą

Per 2014 m. rinkimus pagrindinės Europos politinės partijos pirmą kartą nominavo savo kandidatus į Europos Komisijos – ES vykdomosios institucijos – pirmininko pareigas. Daugiausia balsų surinkusios partijos (Europos liaudies partijos) kandidatas, pritarus naujajam Parlamentui, buvo paskirtas Komisijos pirmininku. Taigi balsuodami Europos Parlamento rinkimuose piliečiai turėjo galimybę ne tik paveikti Parlamento sudėtį, bet ir nulemti, kuris asmuo bus atsakingas už ES politikos pasiūlymus ir įgyvendinimą.

Kiti Europos Parlamento rinkimai vyks 2019 metais.