Pisemne wyjaśnienia dotyczące sposobu głosowania Bronis ROPĖ

Akivaizdu, kad ES valstybių narių konkurencija siekiant pelno mokesčio yra milžiniška ir kartais peržengianti racionalumo ribą. ES kovos su žalinga mokesčių praktika taisyklės, įtvirtintos ES verslo apmokestinimo elgesio kodekse, yra pasenusios. Šioje ataskaitoje iš naujo apibrėžiama, kokia mokesčių praktika turėtų būti vertinama kaip žalinga ir valstybėms narėms siūloma nauja sistema, pagal kurią galima būtų veiksmingai kovoti su mokesčių konkurencija. Ataskaita taip pat skatina reformuoti vieno iš slapčiausių sprendimų priėmimo ES veikimo būdą.
Šie pokyčiai būtini, nes vieninteliai tikrieji lenktynių mokesčių politikoje nugalėtojai yra tarptautinės įmonės. Apskaičiuota, kad dėl mokesčių vengimo ES kasmet prarandama 36–37 milijardų eurų pajamų iš įmonių pajamų mokesčio. Taigi valstybės nesurenka mokesčių, kuriais galėtų finansuoti būtiniausias gyventojų reikmes, pavyzdžiui, užtikrinti tinkamą socialinę ir sveikatos apsaugą. Naujas žalingos mokesčių praktikos apibrėžimas galėtų padėti aiškiai įvardinti mokesčių rojus ir skatintų nutraukti valstybių narių varžytuves, kurios juos ir sukūrė.

Gyvenu visai šalia, tik apie 20 km nuo Baltarusijos sienos. Visuomet sieną kirsdavo vienas kitas nelegalus migrantas. Tačiau niekada nebuvome patyrę tokio masto migracijos kaip dabar, tad labai gerai suprantu, kaip jaučiasi Lietuvos gyventojai, susirūpinę dėl šios padėties, keliančios daug nežinomybės ir nerimo dėl ateities.
Kreipiausi į Europos Komisijos atstovus, nes dabartinė Lietuvos vyriausybė iš tiesų labai pasimetusi, o padriki, neorganizuoti bandymai spręsti migrantų krizės išbandymus sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, susiskaldymą. Milžiniška Europos Sąjungos patirtis dirbant su nelegalios migracijos klausimais galėjo būti perkelta Lietuvos institucijoms tuoj pat, kai tik ištiko krizė, kad profesionalūs, laiko patikrinti sprendimai keltų kuo mažiau sumaišties visuomenėje. Tai yra ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos siena. Šis hibridinis karas yra nukreiptas ne prieš vieną Lietuvą, jis nukreiptas prieš Europos Sąjungą. Todėl būtina ES pagalba, operatyvios konsultacijos, ES patirties perkėlimas Lietuvos institucijoms.
Akivaizdu, kad tai yra Lukašenkos su Putinu suderintos hibridinės atakos prieš Europą. Džiugu, kad Europos Parlamente tai yra suprantama ir traktuojama vienodai. Tačiau šiuos prieš ES nukreiptus veiksmus turime ne tik suprasti, ne tik apie juos kalbėti, turime kuo greičiau ir griežčiau sureaguoti visos Europos lygmeniu, kad Lukašenka pagaliau suprastų, jog šie nusikaltimai jį atves į aklavietę.
Lygiagrečiai būtina kalbėti apie migracijos tvarkos tikslinimą ir tobulinimą, kad ateityje bet kuriai ES šaliai susidūrus su nelegalios migracijos atvejais neiškiltų tokios sunkiai valdomos situacijos, kokias dabar patiria tiek Lietuvos visuomenė, tiek šalies pareigūnai, tiek ir nelegaliai sieną kirtę žmonės, kurių dalis, neabejoju, buvo tyčia suklaidinti ir apgauti.

Akivaizdu, kad neįgaliųjų apsaugos srityje dar būtina daug ką nuveikti. Turime dėti didesnes pastangas, kad neįgalieji gautų paramą tokiose prioritetinėse srityse, kaip sveikata, švietimas, prieinamumas, užimtumas ir darbo sąlygos, savarankiškas gyvenimas, koordinavimas, gyvenimo sąlygos, socialinė apsauga ir sąmoningumo ugdymas. Būtent pastarojoje srityje kyla labai rimtų iššūkių, kurie vėliau lemia ir kitas problemas. Kai nėra visuomenėje sąmoningumo, negalima tikėtis, jog bus suvoktos ir išspręstos problemos dėl paslaugų prieinamumo. Tik pasiekę, kad visuomenės nariai nebus skirstomi į grupes, o neįgalieji suvokiami kaip integrali visuomenės dalis, galėsime pasiekti kur kas daugiau nei iki šiol.
Šis pranešimas yra puikus idėjų ir veiksmų rinkinys, nurodantis gaires kas turėtų būti padaryta, kad užtikrinant neįgaliųjų teises. Tikiuosi, kad jame įvardintomis idėjomis bus pasinaudota keičiant teisės aktus šalyse narėse, kartu siekiant bendros pažangos neįgaliųjų apsaugos srityje.

Akivaizdu, kad būtina įtraukti aplinkos apsaugą į visas ES politikos kryptis. Taigi pilietinė visuomenė turi turėti galimybę ginčyti ES institucijų sprendimus, galinčius pakenkti aplinkai. Nors ir ne tobulas, persvarstytas Orhuso reglamentas yra sveikintinas žingsnis teisinga linkme, nes jis išplečia pilietinės visuomenės galimybes ginčyti ES sprendimus. Persvarstant šį reglamentą iš dalies pasistūmėta užtikrinti, kad ES būtų įpareigota atidžiau laikytis konvencijos nuostatų. Jei ES tikrai nori būti pasaulio lydere aplinkos apsaugos ir teisinės valstybės srityje, ji turėtų rimčiau žiūrėti į įsipareigojimus, kylančius iš šios konvencijos, o ne stengtis apeiti jos nuostatas.

Siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus - būtina gyvybinga ir sveika aplinka. Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimas trukdo daryti pažangą siekiant įgyvendinti maždaug 80 proc. darnaus vystymosi tikslų. Nors, siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą visame pasaulyje, būtina sutarti dėl bendrų veiksmų, kurie būtų visiems teisiškai įpareigojantys, kita vertus, biologinės įvairovės integravimas į sektorių politiką yra nepaprastai svarbus, Būtent tai gali užtikrinti greitesnę ir tvaresnę pažangą tiesiogiai ir netiesiogiai stabdant biologinės įvairovės nykimą.
ES lygmeniu būtina užtikrinti vystymosi politikos nuoseklumą visose ES vidaus ir išorės politikos srityse, visų pirma žemės ūkio, žuvininkystės, atsinaujinančios energijos, transporto, prekybos srityse. Šiuo dokumentu būtent tai ir norima padaryti - aiškiai parodant kiekvieno sektoriaus tikslus ir galimybes prisidėti prie darnaus vystymosi iki 2030 m.

Dokumentas svarbus, nes jis atliepia šių dienų realijas – vis didesnį dirbtinio intelekto ir susijusių priemonių naudojimą teisėsaugos kontekste. Pirmiausia juo Parlamentas pabrėžia, kad dirbtinio intelekto programų naudojimas turi būti priskiriamas didelės rizikos atvejams tais atvejais, kai yra galimybė ženkliai paveikti asmenų privatų gyvenimą. Negalime leisti, kad dirbtinio intelekto naudojimas apribotų pamatines žmogaus laisves. Negalime pritarti masiniam žmonių stebėjimui, todėl dokumente sakoma, kad būtina uždrausti bet kokį biometrinių duomenų, įskaitant veido atvaizdus, ​​tvarkymą teisėsaugos tikslais, kai tai lemia masinį stebėjimą viešai prieinamose erdvėse. Dar daugiau, dirbtinio intelekto programos negali būti pasitelkiamos kaip vienintelė priemonė prognozuoti tam tikro žmogaus individualią elgseną. Manau tai svarbus dokumentas, atliepiantis šių dienų iššūkius, todėl jam pritariau.

Tenka apgailestauti, kad tai yra pirmoji Europos Parlamento ataskaita apie kelių eismo saugumą po daugiau nei 10 metų. Ši dešimties metų tyla yra iškalbinga - parodanti, kad politinės atsakomybės už žuvusiuosius keliuose buvo vengiama, o konkretūs veiksmai buvo deleguoti kitoms, dažnai vietos institucijoms, tikintis, kad problema savaime išsispręs.
Pažanga mažinant ES mirtingumą pastaraisiais metais stagnavo ir dėl to nebuvo pasiektas tikslas perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių nuo 2010 iki 2020 m. Kiekvienais metais ES keliuose žūsta maždaug 22 700 žmonių, o apytiksliai
120 000 patiria sunkius sužalojimus. Tai milžiniški skaičiai. Politikai turi aiškiai užsibrėžti tikslą, kad keliuose negali būti prarasta nei viena gyvybė ir imtis veikti.
Dokumente pateikiamos aiškios rekomendacijos atskirose srityse kaip siekti minėto tikslo. Tikiuosi, kad vyriausybės atidžiai išnagrinės šiuos siūlymus ir neatidėliodamos imsis priemonių karui keliuose stabdyti.

Chlorotoluronas klasifikuojamas kaip labai toksišką ilgalaikį poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai daranti medžiaga, galimas vėžio sukėlėjas ir negimusiems vaikams žalinga medžiaga. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veiklioji medžiaga negali būti tvirtinama, jeigu laikoma, kad ji turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms. Taigi chlorotoluronas nebuvo tinkamai įvertintas, kad būtų galima manyti, kad jis nėra endokrininę sistemą ardanti medžiaga. Todėl akivaizdu, kad negalime pritarti Komisijos neatsakingiems veiksmams pratęsti leidimą naudoti šią medžiagą ES.

Mano nuomone tai svarbus pranešimas, kuriuo norima pabrėžti būtinybę toliau plėtoti NATO ir ES strateginę partnerystę. Rezoliucijoje raginama apsvarstyti veiksmų planą, kuriame dėmesys būtų sutelktas į bendrus ES ir NATO interesus karinio mobilumo srityje, pabrėžiama, kad ir ES, ir NATO turėtų toliau stiprinti savo nuosavus gebėjimus užkirsti kelią hibridiniams ir kibernetiniams išpuoliams, atgrasyti nuo jų ir į juos reaguoti. Ne mažiau svarbu, kad čia pabrėžia, kad transatlantinė partnerystė gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei visos valstybės narės įvykdys savo įsipareigojimus, įskaitant pažadus dėl investicijų į gynybą, ir imsis abipusės paramos, atkreipia dėmesį į NATO 2 proc. tikslą. Iš esmės ši rezoliucija yra skatinimas valstybėms narėms pasitemti ir nuo kalbų pereiti prie darbų. Saugumas nėra savaime duotas, jo užtikrinimui būtinos pastangos ir finansinės lėšos, taip pat geresnis bendradarbiavimas ES viduje ir su NATO.

Padidėjusi vidutinė gyvenimo trukmė, mažesnis gimstamumo lygis, didėjanti urbanizacija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius - tai tik keli iššūkiai su kuriais susiduriame šiandien. Demografiniai pokyčiai didina skirtumus tarp regionų, ypač kaimo vietovėse. Pandemija dar labiau pagilino esamas problemas dėl amžiaus diskriminacijos, stereotipų, skaitmeninės atskirties ir parodė, kad reikia rengti specialią strategiją, kuri leistų numatyti veiksmus įgalinančius vyresnio amžiaus žmones toliau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, užtikrinti teisę į orią senatvę. Norint įveikti demografinius iššūkius, reikia ambicingos politikos. Turime užtikrinti, kad visi turėtų vienodas galimybes naudotis darbo rinka ir sveikatos priežiūros paslaugomis, būtų apsaugoti nuo skurdo ir socialinės atskirties rizikos. Pranešime pabrėžiamas BŽŪP vaidmuo, būtinybė skatinti kartų atsinaujinimą žemės ūkio sektoriuje, čia valstybės narės savo strateginiuose planuose raginamos remti veiksmus, kuriais siekiama padidinti jaunųjų ūkininkų skaičių. Manau tai svarbus dokumentas, aiškiai įvardijantis problemas su kuriomis susiduriame ir pateikiantis galimas veiklos kryptis joms spręsti.