PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento rekomendacijos dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

13.6.2020 - (2020/2023(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjai: Kati Piri, Christophe Hansen
(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS

dėl Europos Parlamento rekomendacijos dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 218 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo[1], ir jo papildyme pateiktus derybinius nurodymus dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kurie paskelbti viešai,

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos[2], 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties[3], 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl derybų su Jungtine Karalyste padėties[4], 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principų[5], 2019 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dabartinės padėties[6], 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Susitarimo dėl išstojimo iš ES nuostatų dėl piliečių teisių įgyvendinimo ir stebėsenos[7] ir 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[8],

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 18 d. susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą[9],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 29 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo projekto[10],

– atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos[11] (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) ir Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai[12] (toliau – Politinė deklaracija),

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Teisės reikalų komiteto laiškus,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnio 4 dalį ir 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0117/2020),

A. kadangi politinė deklaracija yra derybų kriterijus, ir joje nustatomi plačių užmojų, išsamios, tvirtos ir lanksčios bendradarbiavimo prekybos ir ekonomikos srityse partnerystės parametrai, kurių pagrindas yra visapusiškas ir suderintas laisvosios prekybos susitarimas, teisėsauga ir baudžiamasis teisingumas, užsienio politika, saugumas ir gynyba bei platesnės bendradarbiavimo sritys; kadangi ES įgaliojimais, kuriuos ja remdamasi Taryba patvirtino vasario 25 d., sukuriama derybų programa, kuria numatoma užmegzti tvirtą ir visapusišką ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, sukuriant nuoseklią struktūrą ir bendrą valdymo sistemą; kadangi ES nesutiks su Jungtinės Karalystės požiūriu imtis pavienių veiksmų, kuriuo siekiama derėtis dėl atskirų savarankiškų susitarimų;

B.  kadangi ES įgaliojimai grindžiami 2018 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos gairėmis ir Politine deklaracija;

C.  kadangi derybos dėl būsimos partnerystės su Jungtine Karalyste gali būti grindžiamos tik veiksmingu ir visapusišku Susitarimo dėl išstojimo ir trijų jo protokolų įgyvendinimu;

D. kadangi ES turėtų toliau stengtis derėtis dėl plačių užmojų susitarimo ir rodyti savo ryžtą, kaip aiškiai nustatyta Politinėje deklaracijoje, kurią abi šalys, įskaitant Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką, pasirašė 2019 m. spalio 17 d., ir ES įgaliojimuose; kadangi nuo 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES valstybė narė;

E. kadangi dabartinė laiko stoka derybose yra tik Jungtinės Karalystės pasirinkimo rezultatas;

F. kadangi būsimas susitarimas turėtų būti įtrauktas į bendrą valdymo sistemą ir kadangi ES Teisingumo Teismas (ESTT) turėtų būti vienintelis organas, atsakingas už ES teisės aiškinimą;

G. kadangi pereinamuoju laikotarpiu visų politikos sričių ES teisė ir toliau taikoma Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje, išskyrus Sutarčių ir aktų, kurie nebuvo privalomi Jungtinei Karalystei ir jos teritorijai prieš įsigaliojant Susitarimui dėl išstojimo, nuostatas; kadangi 2020 m. gegužės 14 d. Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę dėl ES taisyklių dėl laisvo prekių judėjimo nesilaikymo;

H. kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES daro poveikį milijonams jos piliečių, gyvenančių, keliaujančių ar dirbančių ES ir ES piliečiams, gyvenantiems, keliaujantiems ar dirbantiems Jungtinėje Karalystėje;  taip pat ne Sąjungos ir ne Jungtinės Karalystės piliečiams;

I. kadangi Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negali naudotis tokiomis pačiomis teisėmis ir privalumais, kokiais naudojasi valstybė narė, ir neturi tų pačių pareigų, todėl pasibaigus pereinamajam laikotarpiui padėtis tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje iš esmės pasikeis; kadangi ES ir Jungtinė Karalystė vadovaujasi tais pačiais pagrindiniais principais ir vertybėmis; kadangi būsimame partnerystės susitarime turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinės Karalystės geografinį artumą, tarpusavio susietumą ir aukštą esamo suderinimo su ES taisyklėmis lygį; ir kadangi ES nuo pat pradžių aiškiai nurodė, kad juo daugiau privilegijų ir teisių siekia Jungtinė Karalystė, tuo daugiau įsipareigojimų ji turės prisiimti;

J.  kadangi ES ir Jungtinė Karalystė Politinėje deklaracijoje susitarė 2020 m. birželio mėn. susitikti aukštu lygiu, kad įvertintų pažangą siekdamos susitarti dėl veiksmų, kad derybose dėl būsimų jų santykių būtų žengiama į priekį;

K. kadangi ES ir jos valstybių narių vienybė per derybas yra labai svarbi, siekiant kuo geriau apginti ES, taip pat jos piliečių, interesus; kadangi ES ir jos valstybės narės derybų dėl Susitarimo dėl išstojimo metu bei jį priimant, kaip ir vėliau, išliko vieningos; kadangi šią vienybę atspindi derybų įgaliojimų, patikėtų ES derybininkui ir ES darbo grupės pirmininkui Micheliui Barnier, kuriam labai pritaria ES ir jos valstybės narės, priėmimas;

L. kadangi ES ir Jungtinė Karalystė Politinėje deklaracijoje susitarė, kad būsimi santykiai turėtų būti pagrįsti bendromis vertybėmis – pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratiniams principams, teisinės valstybės principui bei jų apsauga, taisyklėmis, įskaitant JT chartiją, pagrįsta tarptautine tvarka, parama ginklų neplatinimo, taikos ir saugumo bei tvaraus vystymosi principams ir aplinkos apsaugai, ir kad šios vertybės yra esminė Politinėje deklaracijoje numatyto bendradarbiavimo sąlyga ir turi būti įtvirtinta priimant privalomas politines nuostatas ir užtikrinant abipusį pasitikėjimą; kadangi ES ir toliau privalės laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, susitarimo dėl būsimų santykių sąlyga turi būti nuolatinis Jungtinės Karalystės įsipareigojimas laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) sistemos;

M. kadangi COVID-19 pandemija yra visiškai netikėtas ir beprecedentis atvejis, turintis didelių padarinių ES ir Jungtinės Karalystės derybų ritmui bei veiksmingumui; kadangi, jei nepavyktų pasiekti susitarimo, abi šalys turėtų būti pasirengusios labai dramatiškiems savo ekonomikos pokyčiams, kuriuos apsunkins COVID-19 pandemija ir numatomi ekonominiai jos padariniai; kadangi dėl pasaulinės pandemijos ir numatomų jos geopolitinių, ekonominių ir socialinių padarinių dar labiau reikia tobulinti partnerių ir sąjungininkų bendradarbiavimo mechanizmus;

Bendrieji principai

1. apgailestauja dėl to, kad po trijų derybų etapų nebuvo pasiekta jokios realios pažangos, išskyrus keletą aspektų kai kuriose srityse; atkreipia dėmesį į didelius skirtumus tarp ES ir Jungtinės Karalystės, įskaitant teksto, dėl kurio turi būti deramasi, apimtį ir teisinę struktūrą; reiškia didelį susirūpinimą dėl ribotos būsimos partnerystės, kurią numato Jungtinės Karalystės vyriausybė, ir dėl jos požiūrio į derybas – pavienių veiksmų tik srityse, kurios domina Jungtinę Karalystę; pakartoja, kad toks „išsirinkimo tik to, kas patinka“ požiūris yra nepriimtinas ES; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės pasiūlymai, įskaitant jos atsisakymą derėtis dėl susitarimo saugumo ir gynybos susitarimo, neatitinka jos įsipareigojimų pagal susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją, kuriems Jungtinė Karalystė pritarė; 

2. pakartoja, jog ES pozicija yra tvirta, kad visose derybų srityse reikia lygiagrečiai siekti apčiuopiamos pažangos, įskaitant vienodų sąlygų, žuvininkystės, vidaus saugumo ir valdymo srityse, kaip nurodyta politinėje deklaracijoje; pabrėžia, kad visos derybos yra nedalomos, ir ES nesutiks bet kokia kaina sudaryti susitarimo, juo labiau laisvosios prekybos susitarimo, neturėdama pakankamai vienodų sąlygų garantijų ir tinkamo susitarimo dėl žuvininkystės; todėl visiškai pritaria Komisijai ginant būtinybę priimti išsamų sutarties projektą, kurį iš pradžių pasiūlė ES, užuot sutikus su atskirais susitarimais, kaip siūlo Jungtinė Karalystė;

3. primygtinai tvirtina, kad bet koks susitarimas dėl naujų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turi būti nuoseklus ir pritaikytas atsižvelgiant į abiejų šalių geografinį artumą ir didelį abiejų šalių ekonomikos tarpusavio susietumą;

4.  palankiai vertina Jungtinės Karalystės teisinių pasiūlymų projektų paskelbimą, nors jie ir paskelbti pavėluotai; pažymi, jog, priešingai nei teigia Jungtinė Karalystė, kad ji naudojasi esamais precedentais, daugelis šių pasiūlymų gerokai viršija tai, dėl ko pastaraisiais metais ES derėjosi kituose laisvosios prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis; primena, kad bet koks galutinis susitarimas turi būti grindžiamas teisių ir pareigų pusiausvyra;

5. teigiamai vertina tai, kad labai suderinti Parlamento 2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje ir Tarybos 2020 m. vasario 25 d. sprendime (ES, Euratomas) 2020/266, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo[13] (derybiniai nurodymai) išdėstyti derybų tikslai; pabrėžia, kad Parlamentas visapusiškai remia Komisiją derybose su Jungtine Karalyste pagal derybinius nurodymus, nes visos trys institucijos plačiu mastu sutaria dėl tų pačių tikslų, kurie turėtų būti pasiekti per šias derybas;

6. teigiamai vertina ES parengtą susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą, paskelbtą 2020 m. kovo 18 d., kuriame siūlomas išsamus tvirtos ir glaudžios partnerystės susitarimas, apimantis ne tik laisvą prekybą prekėmis ir paslaugomis, bet ir būdus, kaip išvengti iškraipymų ir nesąžiningų konkurencinių pranašumų, taip pat susijusių su žemės ūkio sektoriais, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėmis ir valstybės pagalba, ir sudaryti palankias sąlygas vystytis prekybai investicijomis;

7. ragina Komisiją toliau skaidriai vykdyti derybas, nes skaidrumas naudingas derybų procesui, taip pat piliečiams ir įmonėms, kadangi suteikia galimybę jiems geriau pasiruošti etapui po pereinamojo laikotarpio; primygtinai ragina Komisiją šiuo atžvilgiu užtikrinti viešas konsultacijas ir nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, taip pat su nacionaliniais parlamentais; palankiai vertina ir tikisi, kad Komisija ir toliau įgyvendins savo praktiką laiku informuoti Parlamentą apie derybas, atsižvelgdama į informaciją, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis;

8. primena, kad bet koks pagal SESV 217 straipsnį sudarytas ES ir Jungtinės Karalystės asociacijos susitarimas (toliau – susitarimas) turi griežtai atitikti šiuos principus:

i) trečioji valstybė negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir privalumais, kokiais naudojasi Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), arba Europos ekonominės erdvės (EEE) narė, ir ji neturi tų pačių pareigų;

ii) visiško bendrosios rinkos vientisumo ir tinkamo veikimo, muitų sąjungos ir keturių laisvių nedalomumo apsauga; visų pirma bendradarbiavimo ekonomikos ramsčio srityje lygis turi atitikti įsipareigojimus, prisiimtus siekiant supaprastinti žmonių judumą, be kita ko, bevizį režimą, tyrėjų, studentų, laikinų paslaugų teikėjų ir verslo tikslais keliaujančių asmenų judumą, taip pat bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje;

iii) turi būti išsaugotas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas;

iv) turi būti užtikrinama ES teisinė tvarka ir ESTT, kaip pagrindinės institucijos, atsakingos už ES teisės aiškinimą, vaidmuo šiuo aspektu;

v) turi būti toliau laikomasi demokratinių principų, gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, visų pirma apibrėžtos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) ir jos protokoluose, Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute ir kitose Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse, taip pat turi būti laikomasi teisinės valstybės principo, visų pirma primena, kad susitarimo dėl būsimų santykių sąlyga turi būti nuolatinis Jungtinės Karalystės įsipareigojimas laikytis EŽTK sistemos;

vi) turi būti sudarytos vienodos sąlygos, taip pat įmonėms, užtikrinant lygiaverčiai aukštus socialinės, darbo, aplinkos ir vartotojų apsaugos bei kovos su klimato kaita, taip pat mokesčių, konkurencijos ir valstybės pagalbos politikos standartus, be kita ko, taikant tvirtą ir visapusišką konkurencijos ir valstybės pagalbos kontrolės sistemą; vienodos sąlygos turi būti užtikrintos taikant veiksmingus ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, taip pat pagal  prekybos ir darnaus vystymosi skyrių; visų pirma primena, kad bet koks ateities susitarimas turi būti visiškai susietas su sąlyga laikytis Paryžiaus susitarimo, sudaryto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas);

vii) turi būti taikomas atsargumo principas, taip pat principas, pagal kurį žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principas „teršėjas moka“;

viii) turi būti išsaugomi ES susitarimai su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant EEE susitarimą, ir išlaikoma bendra šių santykių pusiausvyra;

ix) turi būti išsaugomas ES finansinis stabilumas ir užtikrinama, kad būtų laikomasi jos reguliavimo ir priežiūros tvarkos bei standartų ir kad jie būtų taikomi;

x) turi būti užtikrinama tinkama teisių ir pareigų, taip pat, kai taikoma, proporcingų finansinių indėlių pusiausvyra;

xi) tinkamo ir teisingo rezultato, garantuojamo visoms valstybėms narėms ir atitinkančio mūsų piliečių interesus, garantija;

9. pabrėžia, kad Parlamentas visapusiškai ir tvirtai remia ES vyriausiąjį derybininką reikalaujant, kad vienodų sąlygų garantijos būtų esminis bet kokio susitarimo su Jungtine Karalyste aspektas, nes tai nėra ES dogmatizmas ar ideologija, o būtina sąlyga siekiant užmegzti plačių užmojų ir suderintą partnerystę su Jungtine Karalyste, taip pat išlaikyti vidaus rinkos ir ES bendrovių konkurencingumą, kartu palaikant ir plėtojant aukštą socialinės, aplinkos ir vartotojų apsaugos lygį ateityje;

10. šiuo atžvilgiu visapusiškai gerbia Jungtinės Karalystės suverenitetą, ir ES neketina jam kenkti vykstančiose derybose; vis dėlto primena, kad Jungtinė Karalystė niekada nebus tokia pat kaip kitos trečiosios šalys dėl buvusios ES valstybės narės statuso, dabartinio visiško reguliavimo suderinimo ir didelio masto prekybos tarp abiejų šalių, taip pat dėl jos geografinio artumo ES – visa tai reikalauja susitarime nustatyti tvirtas ir patikimas vienodas veiklos sąlygas;

11. pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau dėti pastangas ir laikytis įsipareigojimų derėtis dėl susitarimo, kaip ji visada tai pabrėžė politinėje deklaracijoje ir derybiniuose nurodymuose, dėl šių susitarimo dalių: prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, užsienio politikos, saugumo ir gynybos bei teminių bendradarbiavimo sričių, pvz., bendradarbiavimo darnaus vystymosi srityje; ragina abi šalis laikytis pragmatiško ir racionalaus požiūrio;

12. pabrėžia, kad svarbu būti visapusiškai pasirengus Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš vidaus rinkos ir muitų sąjungos, kai pasibaigs pereinamasis laikotarpis, nepriklausomai nuo to, kokie bus derybų rezultatai; pabrėžia, kad pasekmės bus dar reikšmingesnės, jei nebus pasiektas susitarimas; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra pasirengusi bet kuriam scenarijui;

13. šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos konkretiems sektoriams skirtus „pranešimus apie pasirengimą“, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES įmonės būtų pasirengusios neišvengiamam sukrėtimui, kurį sukels Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš vidaus rinkos; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai informuoti ES piliečius ir įmones apie riziką dėl to, kad pereinamasis laikotarpis gali pasibaigti prieš pasiekiant susitarimą, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pasirengimą;

14. pabrėžia, kad svarbu gerokai prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui sustiprinti ir tinkamai finansuoti pasirengimo ir atsargines priemones, ypač jei derybos atsidurtų aklavietėje; pabrėžia, kad tokios atsarginės priemonės turėtų būti laikinos ir vienašališkos;

15. pakartoja, kad pritaria derybiniams nurodymams, kuriuose numatyta, kad Gibraltaras nebus įtrauktas į teritorinę ES ir Jungtinės Karalystės sudaromų susitarimų taikymo sritį ir kad bet kokiam atskiram susitarimui reikės išankstinio Ispanijos Karalystės sutikimo;

16. pabrėžia, jog svarbu įgyvendinti Protokolo dėl Gibraltaro nuostatas dėl pasienio darbuotojų, apmokestinimo, aplinkos apsaugos ir žvejybos; ragina Ispanijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybes užtikrinti, kad būtų vykdomas reikiamas bendradarbiavimas siekiant išspręsti šiuos klausimus;

17. dar kartą primena Susitarimo dėl išstojimo 132 straipsnyje numatytą galimybę Jungtiniam komitetui priimti sprendimą, kuriuo pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas po 2020 m. gruodžio 31 d.;

Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas

18. primena, kad teisiškai privalomas Susitarimas dėl išstojimo yra Jungtinės Karalystės išstojimo tvarkos įgyvendinimo priemonė, kad jo nuostatos negali būti persvarstomos ir kad vienintelis ES ir Jungtinės Karalystės jungtinio komiteto tikslas yra prižiūrėti jo įgyvendinimą; pabrėžia, kad veiksmingas Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas yra būtina sėkmingo susitarimo su Jungtine Karalyste užbaigimo sąlyga, būtinas jo užtikrinimo elementas ir lakmuso popierėlis Jungtinės Karalystės gerai valiai, kurią ji įsipareigojo parodyti derybų procese, patikrinti;

19. primygtinai reikalauja kuo anksčiau padaryti apčiuopiamą pažangą ir užsitikrinti tvirtas garantijas, kad Jungtinė Karalystė veiksmingai ir visapusiškai įgyvendins Susitarimą dėl išstojimo iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; pabrėžia, kad jo įgyvendinimo stebėjimas yra neatskiriama Parlamento darbo dalis, ir pakartoja, kad pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį Parlamentas turi būti nedelsiant ir visapusiškai informuojamas apie visas Jungtinio komiteto diskusijas ir priimtus sprendimus, ir kad jis išliks budrus ir visapusiškai naudosis savo prerogatyvomis; atsižvelgdamas į tai, primena Komisijos pirmininkės įsipareigojimą, prisiimtą 2019 m. balandžio 16 d. Parlamento plenariniame posėdyje, taip pat įsipareigojimus pagal 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimą (ES) 2020/135; ragina Jungtinio komiteto pirmininkus aktyviai įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į svarstymus;

20. primena, kad Susitarimas dėl išstojimo numato abipusę ES ir Jungtinės Karalystės piliečių apsaugą, įskaitant jų šeimos narius, kuriems turėtų būti pateikta visa reikalinga informacija apie jų teises ir procedūras, kurių reikia laikytis norint toliau gyventi, dirbti ir keliauti į savo gyvenamąją šalį arba joje; primena, kad piliečiai, kuriuos paveikė Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, remiasi laiku pateikta patikima informacija apie jų teises ir statusą, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Jungtinę Karalystę teikti pirmenybę šiam klausimui;

21. pakartoja, kad piliečių teisės išliks absoliučiu prioritetu, ir įsipareigoja užtikrinti, kad piliečių teisės būtų garantuojamos pagal Susitarimą dėl išstojimo ir ES, ir Jungtinės Karalystės piliečiams bei jų šeimoms; primygtinai ragina ES ir Jungtinę Karalystę siekti, kad būsimame susitarime būtų numatytos didelės judumo teisės; apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė iki šiol parodė menką užmojį piliečių judumo, kuriuo Jungtinė Karalystė ir jos piliečiai naudojosi praeityje, klausimu;

22. reiškia susirūpinimą dėl pranešimų, kad preliminarų nuolatinio gyventojo statusą turintiems ES piliečiams dėl biurokratinių kliūčių nebuvo suteiktos socialinės išmokos Jungtinėje Karalystėje; pabrėžia, kad tokios situacijos prilygsta nepagrįstai diskriminacijai ir turi rimtų padarinių, ypač didelio ekonominio ir socialinio netikrumo laikotarpiu;

23. pabrėžia, kad ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje susiduria su didelėmis problemomis norėdami gauti nuolatinio gyventojo statusą, be kita ko, dėl COVID-19 pandemijos; mano, kad atvejų, kuriais suteiktas preliminarus nuolatinio gyventojo statusas, skaičius, palyginti su atvejų, kuriais suteiktas nuolatinio gyventojo statusas, skaičiumi, yra neproporcingai didelis; primygtinai ragina Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministeriją laikytis lankstaus požiūrio priimant pareiškėjų pateikiamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad jie šalyje praleido reikalaujamus penkerius metus; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad pareiškėjams neišduodamas joks fizinis jiems suteikto statuso įrodymas;

24. ragina šalis užtikrinti griežtą Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos įgyvendinimą, nes tai yra būtina prielaida siekiant sėkmingai sudaryti būsimą susitarimą; primena, kad šis protokolas buvo parengtas ir priimtas siekiant gerbti taikos procesą ir laikytis Didžiojo penktadienio susitarimo, užtikrinant, kad Airijos saloje nebūtų realios sienos, sykiu apsaugant vidaus rinkos vientisumą, ir yra labai svarbus įmonėms, ypač žemės ūkio maisto produktų sektoriui, piliečių apsaugos, aplinkos ir biologinės įvairovės srityse; pabrėžia, kad laisvas ES piliečių judėjimas ir laisvas paslaugų judėjimas Airijos saloje yra svarbūs siekiant sumažinti žalą visos salos ekonomikai ir kad šis klausimas turėtų būti įtrauktas į būsimą susitarimą; primygtinai ragina Jungtinės Karalystės valdžios institucijas užtikrinti, kad nebūtų sumažintos Šiaurės Airijos piliečių teisės;

25. reiškia susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės viešų pareiškimų, kurie rodo, kad trūksta politinės valios visapusiškai vykdyti jos teisinius įsipareigojimus pagal Susitarimą dėl išstojimo, konkrečiai dėl prekių patikros Airijos jūroje;

26. primena, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ES ir Jungtinės Karalystės jungtinis komitetas turi priimti svarbius sprendimus dėl Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos įgyvendinimo;

27. tikisi, kad ES ir Jungtinė Karalystė ras galimybių susitarti dėl visų institucinių priemonių, pvz., dėl Europos Komisijos techninio biuro sukūrimo Belfaste, nepaisant nuolatinio Jungtinės Karalystės valdžios institucijų išreiškiamo atsisakymo leisti atidaryti tokį biurą; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turi pateikti išsamų tvarkaraštį ir imtis reikiamų priemonių, pvz., pasirengti įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą ir pradėti taikyti muitinės procedūras į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos įvežamoms prekėms, taip pat užtikrinti, kad būtų galima atlikti visus būtinus sanitarijos ir fitosanitarijos patikrinimus ir kitus reguliavimo patikrinimus, susijusius su prekėmis, įvežamomis į Šiaurės Airiją iš ES nepriklausančių šalių, nes tai taip pat būtina siekiant užtikrinti aiškumą įmonėms; 

28. pabrėžia aiškių teisinių taisyklių, skaidraus įgyvendinimo ir veiksmingų kontrolės mechanizmų svarbą siekiant išvengti sisteminės rizikos, susijusios su sukčiavimu PVM ir muitais, neteisėta prekyba (kontrabanda) ar kitokiu sukčiavimu piktnaudžiaujant galimai neaiškia teisine sistema, be kita ko, dėl padidėjusios rizikos, susijusios su neteisingomis kilmės deklaracijomis ir produktais, kurie nėra skirti vidaus rinkai; ragina Komisiją vykdyti reguliarius ir veiksmingus patikrinimus ir kontrolę ir reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie sienų kontrolės padėtį;

29. pažymi, kad Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 5 straipsnyje vartojama apibrėžtis „kai kyla grėsmė, kad tos prekės [...] vėliau bus vežamos į Sąjungą“ yra neaiški ir priklauso nuo vėlesnių Jungtinio komiteto sprendimų, ir primygtinai reikalauja, kad tokie sprendimai būtų priimami juos patikrinus Europos Parlamentui; prašo jį nuolat išsamiai informuoti apie to straipsnio taikymą ir bet kokius pasiūlymus dėl Jungtinio komiteto sprendimų, susijusių su to straipsnio taikymu, pvz., apie konkrečių kriterijų, pagal kuriuos prekės gali būti laikomos „keliančiomis grėsmę“, nustatymą arba bet kokių ankstesnių jo sprendimų pakeitimą;

30. primena, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinė Karalystė privalo prisidėti, be kita ko, finansuojant Europos gynybos agentūros, Europos Sąjungos saugumo studijų instituto ir Europos Sąjungos palydovų centro veiklą ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veiksmų, kuriuose ji dalyvauja, išlaidas;

31. pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turi įgyvendinti visas ES ribojamąsias priemones ir sankcijas, kurios jau galioja ar dėl kurių būtų nuspręsta pereinamuoju laikotarpiu, turi remti ES pareiškimus ir pozicijas trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose ir tam tikrais konkrečiais atvejais dalyvauti ES karinėse operacijose ir civilinėse misijose, įsteigtose pagal BSGP, tačiau negali imtis vadovaujančių pareigų pagal naują susitarimą dėl dalyvavimo bendrųjų sąlygų ir sykiu turi paisyti ES sprendimų priėmimo autonomiškumo ir atitinkamų ES sprendimų bei teisės aktų, be kita ko, dėl viešųjų pirkimų ir perdavimo gynybos srityje; patvirtina, kad toks bendradarbiavimas priklauso nuo to, ar visapusiškai laikomasi tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės bei ES pagrindinių teisių;

Ekonominė partnerystė

Prekyba

32. atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė pasirinko kurti savo būsimą ekonominę ir prekybos partnerystę su ES pagal visapusišką laisvosios prekybos susitarimą (LPS), kaip nustatyta Jungtinės Karalystės vyriausybės 2020 m. vasario 27 d. paskelbtame dokumente „Būsimi santykiai su ES. Jungtinės Karalystės požiūris derybose“; pabrėžia, kad, nors Europos Parlamentas remia ES konstruktyvias derybas su Jungtine Karalyste dėl subalansuoto, plataus užmojo ir visapusiško LPS, LPS iš esmės niekada nebus lygiavertis prekybai be kliūčių; pritaria derybiniuose nurodymuose, kuriuos drauge priėmė 27 valstybės narės, nustatytai pozicijai, pagal kurią LPS, kuriam pritartų ES, taikymo sritis ir užmojai priklausytų nuo Jungtinės Karalystės pritarimo visapusiškoms, privalomoms ir vykdytinoms nuostatoms, susijusioms su vienodomis sąlygomis, atsižvelgiant į dydį, geografinį artumą, ekonominę tarpusavio priklausomybę ir susietumą, rinkų integraciją, taip pat nuo to, ar bus sudarytas dvišalis susitarimas dėl žvejybos kaip integrali partnerystės dalis, ir būtinai turėtų tiesioginį ryšį su tokiu pritarimu; dar kartą patvirtina, kad ES ir Jungtinė Karalystė negali sudaryti prekybos susitarimo, jei į jį nebus įtrauktas išbaigtas, darnus, subalansuotas ir ilgalaikis žvejybos susitarimas, pagal kurį būtų toliau optimaliomis sąlygomis išlaikoma esama prieiga prie vandenų, išteklių ir rinkų laikantis bendros žuvininkystės politikos (BŽP) principų, ir toks susitarimas nebus priimtas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos;

33. pažymi, kad, priešingai Jungtinės Karalystės teiginiui, kad ji naudojasi esamais precedentais, daugelis pasiūlymų Jungtinės Karalystės teisinių pasiūlymų projektuose gerokai viršija tai, dėl ko pastaraisiais metais ES suderėjo kituose laisvosios prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, pvz., finansinių paslaugų, abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir atitikties vertinimo, BIS tvarkos lygiavertiškumo arba kilmės taisyklių kumuliacijos srityse; remia dvišalės kumuliacijos sistemą, kuri yra tinkamiausia, nes ji apima paramą ES ir Jungtinės Karalystės integracijai, o ne integracijai su trečiosiomis šalimis, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus, ir ad hoc mechanizmą, skirtą kovai su vadinamojo apsikeitimo rizika[14];

34. šiuo atžvilgiu labai apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė iki šiol atsisakė, nepaisant politinėje deklaracijoje prisiimto įsipareigojimo, svarstyti, pvz., viešųjų pirkimų, jūrų transporto ir būsimų geografinių nuorodų apsaugos klausimų, nors Jungtinė Karalystė įtraukė kai kurias iš šių temų į savo derybų su JAV ir Japonija įgaliojimus; be to, apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė iki šiol nepateikė pasiūlymo dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ);

35. primena, kad nuolatinis bendras įsipareigojimas siekti nulinių kvotų ir nulinių muitų tarifų prekybos santykiuose išlieka pagrindine sąlyga norint laiku sudaryti susitarimą per ypatingai trumpą laiką, kurį šioms deryboms nustatė būtent Jungtinė Karalystė, visų pirma atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, kuri aiškiai parodė, kad derybos dėl tarifų eilučių gali trukti kelerius metus; reiškia susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės ketinimo nukrypti nuo šio tikslo; pabrėžia, kad žemės ūkio prekėms tikriausiai būtų padarytas didžiausias poveikis, atsižvelgiant į tai, kad laisvosios prekybos susitarimuose likusios nenulinių tarifų eilutės paprastai daro poveikį šiam sektoriui; todėl pakartoja, kad nepaisant to, ar panaikinta 100 proc. ar mažiau tarifų eilučių, tai nepakeis ES reikalavimo nustatyti tvirtas vienodas veiklos sąlygas; pakartoja, kad nuostatose dėl vienodų sąlygų turi būti išlaikomi aukšti lygiaverčiai aplinkos apsaugos, socialiniai ir užimtumo standartai, remiantis tinkamais ir svarbiais Sąjungos ir tarptautiniais standartais, įskaitant tinkamus mechanizmus, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas šalies viduje, taip pat jos turi apimti tvirtą ir išsamią konkurencijos ir valstybės pagalbos kontrolės sistemą, kuria užkertamas kelias nepagrįstam prekybos ir konkurencijos iškraipymui, o ne vien tik sprendžiamas subsidijų klausimas, kaip, deja, daro Jungtinė Karalystė;

36. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pasinaudoti šių derybų suteiktu postūmiu ir padidinti Europos įmonių ir MVĮ konkurencingumą; pabrėžia, kad susitarimu turėtų būti siekiama suteikti kuo geresnę prieigą prie rinkos ir supaprastinti prekybą, kad būtų kuo mažiau sutrikdyta prekyba; ragina šalis įsteigti MVĮ kontaktinius centrus ir ragina sukurti stabilią, skaidrią ir nuspėjamą teisinę sistemą, kuria nebūtų užkraunama neproporcinga našta MVĮ;

37. pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų atitiktų ES interesus, per derybas turėtų būti pasiekti toliau nurodyti tikslai, nustatyti 2020 m. vasario 12 d. Parlamento rezoliucijoje, ypač jos 14 dalyje, kurios nuostatos ir toliau visapusiškai aktualios; be to, pabrėžia, kad turėtų būti įtraukti šie aspektai:

i) abipusiškai naudinga prieiga prie rinkos, kiek tai susiję su prekėmis, paslaugomis, viešaisiais pirkimais, profesinių kvalifikacijų pripažinimu ir produktams taikomomis taisyklėmis; be to, pabrėžia stabilių, patikimų ir tvarių vertės grandinių poreikį;  

ii) Komisija turėtų įvertinti apsaugos sąlygų poreikį, kad būtų apsaugotas ES vidaus rinkos vientisumas ir stabilumas, pavyzdžiui, nuo netikėtų importo antplūdžių, sukčiavimo ir prekybos apsaugos priemonių apėjimo; 

iii) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kurie prireikus turėtų viršyti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles šioje srityje, ir įsipareigojimai bei vykdymo užtikrinimo galimybės konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse;

iv) skaitmeninės prekybos plėtojimo ir palengvinimo taisyklėmis turėtų būti šalinamos nepagrįstos kliūtys prekybai elektroninėmis priemonėmis, įskaitant duomenų vietos nustatymo reikalavimus, išsaugomas ES reguliavimo autonomiškumas ir užtikrinama atvira, saugi ir patikima internetinė aplinka įmonėms ir vartotojams su sąlyga, kad Jungtinės Karalystės internetiniai mažmenininkai laikysis atitinkamų vidaus rinkos taisyklių, ir su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė užtikrins apsaugą, iš esmės lygiavertę pagal ES teisinę sistemą teikiamai apsaugai, be kita ko, kiek tai susiję su tolesniu duomenų perdavimu trečiosioms šalims;

v)  bet kokios sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės turėtų būti grindžiamos rizikos vertinimais, visapusiškai laikantis atsargumo principo;

vi) geografinių nuorodų apsauga, įtvirtinta Susitarime dėl išstojimo, nėra derybų dalykas; būsimu susitarimu taip pat turėtų būti saugomos ir palaikomos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui užregistruotos geografinės nuorodos;

vii) turi būti įtrauktos griežtos rizikos ribojimo išlygos, kad būtų teisiškai užtikrintos abiejų šalių reglamentavimo atsižvelgiant į viešąjį interesą teisės;

viii) primena, kad reikėtų atsižvelgti į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes lyčių lygybei, be kita ko, užtikrinant vienodas sąlygas ES veiksmams, kuriais apsaugomas ir stiprinamas moterų vaidmuo ekonomikoje, pavyzdžiui, priemonėms, kuriomis kovojama su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu;

ix)  partnerystė siekiant ilgalaikių klimato tikslų;

x) ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti visas būtinas pasirengimo ir atsargumo priemones tam atvejui, jei Susitarimas dėl išstojimo baigtų galioti nesudarius susitarimo dėl būsimų santykių, visų pirma prekybos ir ekonominių santykių, kurios įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d., įskaitant atsargines priemones, kuriomis būtų siekiama kuo labiau sumažinti žalą paveiktiems darbuotojams ir įmonėms;

xi) ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti poveikį trečiosioms šalims, kurios yra Sąjungos prekybos partnerės, ypač besivystančioms šalims, jei nebus pasiektas joks susitarimas su Jungtine Karalyste, nes gali būti, kad importas į Jungtinę Karalystę sudarė didelę jų eksporto į Europos Sąjungą dalį;

Vienodos sąlygos

38. apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės pozicijos derybose su ES nedalyvauti išsamiose derybose dėl vienodų sąlygų; pažymi, kad ši pozicija neatspindi ES ir Jungtinės Karalystės pasirašytos Politinės deklaracijos 77 dalies nuostatų; todėl primygtinai ragina Jungtinės Karalystės vyriausybę skubiai persvarstyti savo derybinę poziciją ir konstruktyviai įsitraukti į derybas dėl vienodų sąlygų, nes tai yra būtina sąlyga, kad Europos Parlamentas pritartų prekybos susitarimui su Jungtine Karalyste;

39. pakartoja, kad, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės ir ES geografinį artumą bei ekonominę tarpusavio priklausomybę, nustatant visų būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių mastą nepaprastai svarbus bus susitarimo dėl vienodų sąlygų užmojis ir išsamumas; todėl mano, jog būtina užtikrinti vienodas sąlygas, atitinkančias susitarimo užmojų ir juo nustatomo liberalizavimo lygį, kad būtų galima įgyvendinti pagal Politinę deklaraciją numatytą reguliavimo konvergenciją ir apsaugoti ES standartus, kad būtų išvengta lenktynių dėl kuo žemesnių standartų ir priemonių, darančių nepagrįstą ir neproporcingą žalingą poveikį prekybos srautams, siekiant dinamiško suderinimo, taip pat ir valstybės pagalbos srityje; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė, sumažindama apsaugos lygį, neįgytų nesąžiningo konkurencinio pranašumo, ir užkirsti kelią rinkos dalyvių vykdomam reglamentavimo arbitražui;

40. primena apie savo pasiryžimą užkirsti kelią bet kokiam dempingui palaikant būsimus ES ir Jungtinės Karalystės santykius; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis derybų rezultatas turėtų būti vienodų sąlygų užtikrinimas, kad būtų išsaugotas konkurencingumas, aukšti socialiniai ir tvarumo standartai, įskaitant kovą su klimato kaita ir piliečių bei darbuotojų teisių apsaugą ateityje, nustatant tvirtus įsipareigojimus, vykdytinas nuostatas ir nekintamumo išlygas, siekiant dinamiško suderinimo srityse, apimančiose:

i)  konkurenciją ir valstybės pagalbą, taip pat bet kokias kitas bendrąsias ar sektorines reglamentavimo priemones, kuriomis turėtų būti užkirstas kelias netinkamam prekybos ir konkurencijos iškraipymui ir į kurias būtų įtrauktos nuostatos dėl valstybės valdomų įmonių, įskaitant nuostatas dėl priemonių, skirtų žemės ūkio gamybai remti;

ii)  atitinkamus mokesčių klausimus, įskaitant kovą su mokesčių slėpimu, vengimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, taip pat finansines paslaugas;

iii)  visapusišką ES socialinio modelio socialinių ir darbo standartų, įskaitant lygiaverčio lygio apsaugą ir lygiavertes apsaugos priemones nuo socialinio dempingo, laikymąsi, bent jau išlaikant dabartinį aukštą galiojančių bendrų standartų lygį;

iv)  aplinkos apsaugą ir su klimato kaita susijusius standartus, įsipareigojimą ir toliau veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų propagavimą;

v)  aukšto lygio vartotojų apsaugą, įskaitant produktų sanitarinę kokybę maisto sektoriuje;

vi)  darnų vystymąsi;

41. pažymi, kad tokiomis nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad standartai nebūtų sumažinti, o ES ir Jungtinė Karalystė būtų įgaliotos ilgainiui keisti įsipareigojimus, kad būtų nustatyti aukštesni standartai arba įtrauktos papildomos sritys, visapusiškai laikantis proporcingumo ir būtinumo principų; be to, pabrėžia, kad siekiant dinamiško suderinimo įsipareigojimai ir nuostatos turėtų būti vykdomi taikant autonomines laikinąsias priemones, patikimą ginčų sprendimo mechanizmą, apimantį visas sritis ir teisių gynimo priemones, įskaitant teisminę priežiūrą, kad ES būtų sudarytos sąlygos priimti sankcijas kaip kraštutinę priemonę, taip pat ir darnaus vystymosi srityje; pabrėžia, kad vienodoms sąlygoms užtikrinti reikalingas horizontalusis mechanizmas, pavyzdžiui, bendra valdymo sistema, apimanti visas bendradarbiavimo sritis;

42. ypač atkreipia dėmesį į nekintamumo išlygas šiose srityse: i) pagrindinių darbuotojų teisių, ii) darbuotojų sveikatos ir saugos standartų, iii) tinkamų darbo sąlygų ir užimtumo standartų, iv) informavimo ir konsultavimosi teisių įmonės lygmeniu ir v) restruktūrizavimo;

43. mano, kad kova su klimato kaita, biologinės įvairovės praradimo stabdymas ir jos atkūrimas, darnaus vystymosi skatinimas, aplinkos apsauga ir svarbiausi sveikatos klausimai turėtų būti pagrindiniai numatomos partnerystės elementai; pažymi, kad Komisija savo komunikate dėl Europos žaliojo kurso įsipareigojo Paryžiaus susitarimo laikymąsi padaryti esminiu visų būsimų visapusiškų prekybos susitarimų elementu;

44. pabrėžia, kad negrįžimo išlyga būsimiems apsaugos lygiams nėra pakankama, nes ja nenumatomos vienodos sąlygos ar paskatos padidinti užmojų lygį, ir mano, kad jei ES ar Jungtinė Karalystė padidintų savo klimato ar aplinkos apsaugos lygį, kita šalis turėtų užtikrinti, kad jos standartai ir tikslai užtikrintų bent jau lygiavertį klimato ar aplinkos apsaugos lygį;

45. yra tvirtai įsitikinęs, kad Jungtinė Karalystė turėtų paisyti besikeičiančių mokesčių standartų ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų tiek pagal ES acquis, taip pasaulio mastu, įskaitant mokesčių skaidrumą, keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir kovos su mokesčių vengimu priemones, siekiant užtikrinti produktyvų ir pasitikėjimu grindžiamą abipusį bendradarbiavimą, ir turėtų spręsti klausimus, susijusius su atitinkama jos užjūrio teritorijų, suverenių bazių teritorijų ir jos Karūnai priklausančių teritorijų padėtimi ir jų neatitiktimi ES gero valdymo kriterijams bei skaidrumo reikalavimams, visų pirma keitimosi informacija mokesčių klausimais, mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo, kovos su mokesčių vengimu priemonių ir EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu standartų srityse; taip pat ragina ES ir Jungtinę Karalystę laikytis Finansinių veiksmų darbo grupės standartų; kalbant apie Gibraltarą, primena apie ES teisinio teksto projekte nustatytus derybinius nurodymus ir nuostatas;

46. pakartoja, kad būtina išlaikyti aukštus standartus, aiškų atsekamumą, aukštos kokybės tikrinimo paslaugas ir vienodas sąlygas vaistų, medicinos prietaisų, maisto saugos ir ženklinimo, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, aplinkos politikos ir standartų srityse;

47. ragina Komisiją užtikrinti, kad, įgyvendinant ES ir Jungtinės Karalystės LPS ir būsimus prekybos susitarimus, esami ir būsimi ES socialinės, aplinkos ir klimato politikos krypčių principai bei priemonės (pavyzdžiui, antidempingo priemonės, Europos pramonės politika, privalomo išsamaus patikrinimo teisės aktai, ES taksonomija siekiant tvarių investicijų, principas „nedaryti didelės žalos“, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas finansinių paslaugų sektoriuje) negalėtų būti teisiškai užginčyti;

Konkretūs sektorių klausimai ir teminis bendradarbiavimas

Vidaus rinka

48. pabrėžia, kad patekimo į ES vidaus rinką išankstinė sąlyga yra reikalavimas visapusiškai laikytis susijusių ES vidaus rinkos teisės aktų;

49. pabrėžia, kad bet kokio būsimo susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti vienodas sąlygas, esminė ir nepakeičiama dalis turėtų būti dinamiškas reguliavimo derinimas ir nuostatos, kuriomis garantuojama patikima rinkos priežiūra, padedanti užtikrinti produktams taikomų taisyklių, įskaitant produktų saugos ir atsekamumo taisykles, vykdymą ir teisinį tikrumą ES įmonėms, kartu užtikrinant aukšto lygio ES vartotojų apsaugą;

50. primena, kad bet kuriuo atveju sudarius naują susitarimą bus atliekami muitinės patikrinimai ir kontrolė prieš prekėms patenkant į vidaus rinką, ir primygtinai tvirtina, kad itin svarbu užtikrinti prekių atitiktį vidaus rinkos taisyklėms;

51. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti glaudų struktūrinį bendradarbiavimą reguliavimo ir priežiūros klausimais tiek politiniu, tiek techniniu lygmenimis, sykiu laikantis ES reguliavimo tvarkos ir sprendimų priėmimo autonomiškumo;

52.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti abipusę kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo tvarką, ir ragina abi šalis, ypač profesines organizacijas ir valdžios institucijas, parengti ir pateikti tolesnes bendras rekomendacijas dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, ypač Partnerystės taryboje;

Finansinės paslaugos

53. laikosi nuomonės, kad į būsimą susitarimą turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos dėl Europos priežiūros institucijų ir Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimo, siekiant skatinti reguliavimo derinimą, dalytis priežiūros klausimais ir geriausia patirtimi, taip pat užtikrinti sklandų bendradarbiavimą ir išlaikyti integruotas kapitalo rinkas;

54. primena, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ES ir Jungtinėje Karalystės santykių srityje nebegalios tarpusavio pripažinimu, suderintomis rizikos ribojimo taisyklėmis ir priežiūros konvergencija vidaus rinkoje grindžiama teisė veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje, nes Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi; pabrėžia, kad pasibaigus tam laikotarpiui prieiga prie ES finansų rinkos turės būti grindžiama ES atskira lygiavertiškumo sistema; tačiau primena, kad sprendimų dėl lygiavertiškumo taikymo sritis ribota;

55. pabrėžia, kad Komisija įvertins Jungtinės Karalystės finansinių reguliavimo nuostatų lygiavertiškumą ir kad toks lygiavertiškumas gali būti pripažintas tik visapusiškai užtikrinant Komisijos sprendimų priėmimo proceso autonomiškumą ir tik tuo atveju, jei Jungtinės Karalystės reguliavimo ir priežiūros tvarka ir standartai yra visiškai lygiaverčiai ES tvarkai ir standartams; ragina kuo greičiau atlikti šį vertinimą, kad būtų įvykdyti Politinėje deklaracijoje nustatyti įsipareigojimai; primena, kad ES gali vienašališkai bet kuriuo metu panaikinti lygiavertiškumo statusą;

56. primena, kad didelės dalies eurais išreikštų išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita atliekama Jungtinėje Karalystėje, o tai galėtų turėti įtakos ES finansiniam stabilumui;

Muitinių veikla

57. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ketinimą nesiekti išlaikyti dabartinio savo statuso, kiek tai susiję su vidaus rinka ir muitų sąjunga; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti muitų sąjungos ir jos procedūrų, kuriomis užtikrinama vartotojų sauga ir apsauga bei ES ir jos įmonių ekonominiai interesai, vientisumą; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į muitinio tikrinimo infrastruktūrą bendruosiuose tranzito punktuose prie bendrų sienų ir, kai aktualu ir tinkama, toliau užtikrinti tolesnį veiksmų koordinavimą ir keitimąsi informacija tarp abiejų šalių, taip pat numatyti galimybę įsteigti nuolatinį ES biurą Šiaurės Airijoje, kuris rūpintųsi muitinės reikalavimų laikymusi;

58. pabrėžia, kad visuose būsimuose susitarimuose turėtų būti nustatyti visapusiški muitinių bendradarbiavimo mechanizmai, kad būtų palengvinta tarpvalstybinė prekyba, taip pat muitinių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo mechanizmai; be to, ragina ES ir Jungtinę Karalystę, kai aktualu ir tinkama, imtis veiksmų siekiant supaprastinti muitinės procedūrų reikalavimus ir formalumus prekiautojams ar ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVĮ;

59. pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų siekti išlaikyti aukštą muitų srities teisės aktų ir praktikos konvergencijos lygį, siekiant užtikrinti veiksmingą muitinį tikrinimą ir įforminimą, muitų teisės aktų vykdymą ir šalių finansinių interesų apsaugą, kad būtų galima susigrąžinti nepagrįstai sumokėtus mokesčius ir muitus, greta nustatytų apsaugos priemonių, taikomų tais atvejais, kai sistemingai pažeidžiami taikytini muitų teisės aktai;

60. pabrėžia, kad labai pageidautina, jog Jungtinė Karalystė išlaikytų dabartinę produktų klasifikaciją, grindžiamą Europos Bendrijų integruotuoju tarifu (TARIC), siekiant išlaikyti paprastas procedūras ir sumažinti reguliavimo naštą;

Vartotojų politika

61. pabrėžia, kad abi būsimo susitarimo šalys turi išsaugoti dabartinius ES vartotojų apsaugos standartus ir piliečių teises pagal ES acquis; mano, kad susitarimu turėtų būti užtikrinta pridėtinė vertė ES vartotojams, sukuriant geriausią vartotojų teisių apsaugos ir prekiautojų prievolių vykdymo užtikrinimo sistemą;

62.  mano, kad labai svarbu užtikrinti iš Jungtinės Karalystės importuojamų produktų saugą taip, kad jie atitiktų ES standartus;

63. pabrėžia, kad svarbu vykdyti bendradarbiavimą reguliavimo ir administravimo srityje, kai aktualu ir tinkama, kartu nustatant parlamentinę priežiūrą ir nekintamumo įpareigojimus, siekiant pašalinti netarifines kliūtis ir įgyvendinti viešojo intereso tikslus, kad būtų apsaugoti ES vartotojų interesai, be kita ko, užtikrinant saugią ir patikimą aplinką vartotojams ir įmonėms internete, taip pat kovojant su nesąžininga komercine praktika;

Žuvininkystė

64. pakartoja, kad ES ir Jungtinė Karalystė negali sudaryti išsamaus susitarimo, jei į jį nebus įtrauktas visapusiškas, subalansuotas ir ilgalaikis susitarimas dėl žvejybos ir su žvejyba susijusių klausimų, pagal kurį būtų toliau optimaliomis sąlygomis suteikiama prieiga prie atitinkamų šalių vandenų, išteklių ir rinkų ir vykdoma esama žvejybos veikla;

65. primena, kad didžiausia abipusė nauda bus gauta apsaugant bendras ekosistemas ir darniai valdant jų naudojimą, išlaikant esamą abipusę prieigą prie vandenų ir žvejybos išteklių su tikslu išlaikyti esamą žvejybos veiklą, taip pat nustatant bendrus, nuoseklius, aiškius ir stabilius principus ir taisykles, sudarant abipuses sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktams laisvai patekti į rinkas ir nesukeliant ekonominės ar socialinės įtampos dėl nesubalansuotos konkurencijos; primygtinai pabrėžia, jog būtina bendra valdymo sistema, siekiant užtikrinti, kad pažeidus nuostatas dėl abipusės prieigos prie vandenų ir išteklių gali būti taikomos sankcijos, įskaitant lengvatinių muitų tarifų taikymo Jungtinės Karalystės prekėms ES rinkoje sustabdymą;

66. pabrėžia, kad į Susitarimą reikia įtraukti paskirstomas procentines dalis, kurios šiuo metu taikomos ištekliams, kuriais abi šalys dalijasi pagal FISH-2 priedą (žvejybos galimybių paskirstymas), laikantis galiojančio santykinio stabilumo principo;

67. ragina šalis išlaikyti esamas kvotų dalis ir stabilų bei nuolatinį žvejybos teisių paskirstymą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ilgalaikį išteklių valdymą, grindžiamą BŽP principų, kurie visi iki šiol padėjo gerinti žuvų išteklių būklę tiek ES valstybių narių, tiek Jungtinės Karalystės laivynų naudai, laikymusi;

68. pabrėžia, kad Susitarimu turi būti užtikrinta, kad techninės priemonės arba saugomos jūrų teritorijos būtų abipusės, nediskriminacinės ir proporcingos ir kad jomis nebūtų de facto užkertamas kelias ES laivų prieigai prie Jungtinės Karalystės vandenų; primygtinai tvirtina, kad Susitarimu negali būti mažinami ES aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai;

69. primygtinai ragina Komisiją įtraukti nuostatas dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos ES ir Jungtinės Karalystės vandenyse prevencijos ir kovos su ja;

70. pabrėžia, kad reikia tinkamų bendradarbiavimo ir konsultacijų mechanizmų ir bendro moksliniais tyrimais pagrįsto metodo, taip pat reikia garantijų, kad Jungtinė Karalystė ir toliau prisidės prie duomenų rinkimo ir mokslinio išteklių vertinimo, kuriuo bus remiamasi ateityje priimant sprendimus dėl bendro žvejybos valdymo visuose bendruose jūrų baseinuose; primygtinai ragina ES ir Jungtinę Karalystę toliau aktyviai ir lojaliai bendradarbiauti žuvininkystės kontrolės ir kovos su NNN žvejyba srityse;

Piliečių teisės ir laisvas asmenų judėjimas

71. apgailestaudamas pažymi, jog Jungtinė Karalystė nusprendė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebebus taikomas laisvo asmenų tarp ES ir Jungtinės Karalystės piliečių judėjimo principas; pabrėžia, kad į būsimą partnerystę būtina įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl asmenų judėjimo, grindžiamas visišku abipusiškumu ir valstybių narių nediskriminavimu; pakartoja, kad Jungtinės Karalystės galimybės patekti į vidaus rinką turi atitikti prisiimtus įsipareigojimus sudaryti palankesnes sąlygas žmonių judumui; pabrėžia, kad sienų kirtimo tvarka neturėtų sukurti apsunkinančių administracinių ar finansinių kliūčių;

72. pabrėžia, kad būtina ypatingą dėmesį skirti vaikų iš mišrių šeimų, kuriose tik vienas iš tėvų yra ES pilietis, poreikiams ir numatyti tinkamus teisinius mechanizmus tėvų ginčams spręsti, pvz., santuokos nutraukimo atveju;

73. mano, kad judumo susitarimai, įskaitant bevizį režimą trumpalaikiam buvimui, turėtų būti grindžiami ES valstybių narių nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu ir turėtų apimti ES acquis judumo klausimais, darbuotojų komandiravimo ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles;

74. mano, kad tolesnis piliečių teisių kodifikavimas teisiškai privalomomis nuostatomis turi būti neatsiejama būsimo ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo teksto dalis; mano, kad tai turi apimti pasienio darbuotojų, kurių judėjimo laisvė turėtų būti užtikrinta remiantis nediskriminavimo ir abipusiškumo principais, padėtį; ragina apsvarstyti galimybę geriau reglamentuoti atvykimo ir gyvenimo Europos solidarumo korpuso mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų ar edukacinių projektų, dalyvavimo „Au pair“ programoje ir savanoriškos tarnybos sąlygas, kurios turėtų būti įtrauktos į būsimą susitarimą ir neturėtų būti paliktos vidaus reguliavimui; primena, kad COVID-19 krizė parodė, jog gyvybiškai svarbūs Jungtinės Karalystės sektoriai, pvz., visuomenės sveikatos ar žemės ūkio, yra priklausomi nuo ES darbuotojų, įskaitant sezoninius darbuotojus;

Darbo, judumo ir socialinės apsaugos koordinavimas

75. apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė dar neįvykdė savo įsipareigojimo dėl naujo Užimtumo įstatymo, ir primygtinai ragina Jungtinę Karalystę tai padaryti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; šiuo atžvilgiu ypač atkreipia dėmesį į neseniai priimtus ES teisės aktus, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminai nustatyti pereinamuoju laikotarpiu; pabrėžia, kad labai svarbu vengti bet kokių spragų, kai darbuotojų teisės nesaugomos nei pagal galiojančius ES teisės aktus, nei pagal Jungtinės Karalystės užimtumo įstatymą;

76. primena, kad svarbu visais aspektais išsaugoti esamas ir būsimas paveiktų asmenų socialinės apsaugos teises; ragina Susitarimo derybininkus visomis priemonėmis pirmenybę teikti minėtoms piliečių teisėms socialinės apsaugos koordinavimo srityje ir visuose skyriuose numatyti nuolatinį socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių taikymą;

77. tačiau apgailestauja dėl to, kad nenumatyta jokių specialių nuostatų dėl tarpvalstybinių ir pasienio darbuotojų bedarbio pašalpų, ir todėl ragina ES ir Jungtinę Karalystę apsvarstyti tinkamas nuostatas dėl tarpvalstybinių ir pasienio darbuotojų bedarbio pašalpų;

78. pabrėžia, kad svarbu sudaryti dinamišką susitarimą dėl socialinės apsaugos koordinavimo; pabrėžia, kad galutinio susitarimo dėl asmenų judumo nuostatos turi apimti atitinkamas ir tvirtas teises, susijusias su socialinės apsaugos koordinavimu, kurios atitiktų Politinėje deklaracijoje numatytas teises;

Duomenų apsauga

79. pabrėžia duomenų apsaugos, kaip vienos iš pagrindinių teisių ir vieno iš esminių skaitmeninės ekonomikos veiksnių, svarbą; pažymi, kad pagal ESTT praktiką tam, kad Komisija galėtų paskelbti, jog Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos sistema yra tinkama, ji turi įrodyti, kad Jungtinėje Karalystėje užtikrinamas apsaugos lygis yra „iš esmės lygiavertis“ tam, kuris yra užtikrinamas pagal ES teisinę sistemą, įskaitant tolesnį duomenų perdavimą trečiosioms šalims;

80. primena, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akte numatyta bendra ir plataus masto duomenų apsaugos principų ir duomenų subjektų teisių išimtis tvarkant asmens duomenis imigracijos tikslais; yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai ne Jungtinės Karalystės piliečių duomenys tvarkomi pagal šią išimtį, šie duomenys nėra saugomi taip, kaip Jungtinės Karalystės piliečių duomenys, o tai prieštarautų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 2016/679[15]; mano, kad Jungtinės Karalystės elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo teisės aktai neatitinka atitinkamos ES acquis sąlygų, kaip tai buvo išaiškinta ESTT, todėl šiuo metu netenkinamos tinkamumo sąlygos;

81. pabrėžia ir remia būsimą partnerystę, grindžiamą įsipareigojimais gerbti pagrindines teises, įskaitant tinkamą asmens duomenų apsaugą, kuri yra būtina numatomo bendradarbiavimo sąlyga, ir automatiniu teisėsaugos susitarimo sustabdymu, jei Jungtinė Karalystė panaikintų nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įgyvendinama EŽTK; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti Jungtinės Karalystės teisinei sistemai vertinant jos tinkamumą pagal ES teisę; pasisako už tai, kad būtų atsižvelgta į ESTT praktiką šioje srityje, pvz., Schrems bylą, taip pat į EŽTT praktiką;

82. laikosi pozicijos, kad, jei Jungtinė Karalystė aiškiai neįsipareigotų užtikrinti EŽTK vykdymą ir nepripažintų ESTT vaidmens, nebūtų įmanoma pasiekti jokio susitarimo dėl teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose; apgailestauja, kad Jungtinė Karalystė iki šiol atsisakė suteikti tvirtas pagrindinių teisių ir asmens laisvių garantijas ir primygtinai reikalavo sumažinti dabartinius standartus ir nukrypti nuo sutartų duomenų apsaugos mechanizmų, be kita ko, pasitelkiant masinį sekimą;

83. ragina Komisiją atsižvelgti į pirmiau nurodytus elementus vertinant Jungtinės Karalystės teisinės sistemos tinkamumą, kiek tai susiję su asmens duomenų apsaugos lygiu, ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė išspręstų šioje rezoliucijoje nurodytas problemas prieš galbūt paskelbdama, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisė atitinka ES teisę, kaip ją aiškina ESTT; ragina Komisiją taip pat konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

Saugumas, teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

84. pakartoja, kad turėtų būti padaryta apčiuopiama pažanga saugumo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl visapusiško ir veiksmingo bendradarbiavimo, kuris būtų abipusiškai naudingas ES ir JK piliečių saugumo atžvilgiu;

85. griežtai prieštarauja Jungtinės Karalystės prašymui gauti tiesioginę prieigą prie ES duomenų informacinių sistemų teisingumo ir vidaus reikalų srityje; atsižvelgdamas į tai dar kartą pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė, negali turėti tiesioginės prieigos prie ES informacinių sistemų duomenų; įspėja, kad keičiantis informacija, įskaitant asmens duomenis, su Jungtine Karalyste turėtų būti taikomos griežtos apsaugos priemonės, auditas ir priežiūros sąlygos, įskaitant duomenų apsaugos lygį, lygiavertį pagal ES teisę numatytam asmens duomenų apsaugos lygiui;

86. atkreipia dėmesį į tai, kad Šengeno informacinės sistemos (SIS) teisės aktais aiškiai draudžiama trečiųjų šalių prieiga prie sistemos ir kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negali turėti prieigos prie SIS; primena, kad 2020 m. kovo 5 d. Taryba pateikė rekomendacijų, susijusių su sunkiais Jungtinės Karalystės padarytais SIS taikymo pažeidimais, ir kad Jungtinė Karalystė atsakydama parodė nedidelį norą taikyti šias rekomendacijas ir taip pažeidė ES teisę; mano, kad būsimas ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityje turėtų būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu; pabrėžia, kad dėl tokio bendradarbiavimo gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus parengtos griežtos duomenų apsaugos taisyklės ir jei bus įdiegti tvirti vykdymo užtikrinimo mechanizmai;

87. atkreipia dėmesį į tai, kad automatinis keitimasis DNR duomenimis su Jungtine Karalyste pagal Priumo sistemą pradėtas tik 2019 m. ir kad Taryba rengiasi nuspręsti dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo Jungtinei Karalystei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti vykdant automatinį keitimąsi daktiloskopiniais duomenimis, priėmimo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pagal specialią konsultacijų procedūrą dėl buvusio trečiojo ramsčio aktų 2020 m. gegužės 13 d. Parlamentas atmetė Tarybos sprendimo projektą, nes yra susirūpinę dėl visiško keitimosi pirštų atspaudais abipusiškumo, dėl duomenų apsaugos garantijų ir dėl labai trumpo jo taikymo laikotarpio; ragina Tarybą atidžiai apsvarstyti Parlamento argumentus dėl atmetimo; primena derybininkams, kad, jei bus priimti, Tarybos sprendimai, kuriais leidžiama vykdyti minėtų rūšių automatinį keitimąsi duomenimis, nustos galioti pereinamojo laikotarpio pabaigoje; pabrėžia, kad reikia laiku susitarti dėl naujų būsimų santykių sąlygų, atsižvelgiant į keitimosi informacija svarbą kovojant su sunkiu ir organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu;

88. yra susirūpinęs dėl to, kad Jungtinės Karalystės derybų įgaliojimuose trūksta užmojo svarbiose teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse; mano, kad ES ir Jungtinė Karalystė galėtų rasti sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos platesnio užmojo bendradarbiavimui nei numatytasis Europos konvencijoje dėl ekstradicijos;

Migracija, prieglobstis ir sienų valdymas

89. pabrėžia, kad reikia susitarti dėl bendradarbiavimo sąlygų piliečių (išskyrus abiejų šalių piliečius) migracijos srityje, paisant žmogaus teisių, ginant žmogaus orumą ir pripažįstant, kad reikia apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis; pakartoja savo raginimą, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti bent jau priemones, kuriomis būtų stiprinami saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą, be kita ko, taikant šeimos susijungimo principą;

90. pabrėžia, kad šalys turi glaudžiai bendradarbiauti siekdamos kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, laikydamosi tarptautinės teisės, kuri ir toliau bus taikoma ES ir Jungtinės Karalystės sienos valdymo srityje;

91. primygtinai tvirtina, kad Jungtinė Karalystė negali išsirinkti, kuriuos ES prieglobsčio ir migracijos acquis elementus ji norėtų išlaikyti;

92. dar kartą pabrėžia, kad reikia priimti šeimos susijungimo planą, kuris galėtų įsigalioti pereinamojo laikotarpio pabaigoje;

93. atsižvelgdamas į tokį planą ir laikydamasis bendresnio požiūrio, Parlamentas primena derybininkams apie ES ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimą apsaugoti visus savo teritorijoje esančius vaikus ir laikantis 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (JT Vaiko teisių konvencija valstybės narės raginamos, kai tik Jungtinė Karalystė pateiks konkrečių pasiūlymų, suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl prieglobsčio prašytojų šeimos susijungimo plano);

94. pabrėžia koordinuoto ES požiūrio į visus šiuos klausimus svarbą, nes dvišaliai Jungtinės Karalystės ir atskirų valstybių narių susitarimai tokiais klausimais, kaip prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių šeimos susijungimas, perkėlimo ar readmisijos susitarimai, gali turėti neigiamų pasekmių ES prieglobsčio ir migracijos politikos nuoseklumui; ragina ES ir Jungtinę Karalystę siekti subalansuoto ir konstruktyvaus požiūrio visais šiais klausimais;

Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu

95. ragina ES ir Jungtinę Karalystę į būsimą partnerystės susitarimą įtraukti nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos, įskaitant keitimosi informacija mechanizmą; primena, kad Politinėje deklaracijoje ES ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo neapsiriboti Finansinių veiksmų darbo grupės standartais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, kiek tai susiję su tikrosios nuosavybės skaidrumu, ir panaikinti anonimiškumą, susijusį su virtualiųjų valiutų naudojimu, be kita ko, vykdant išsamaus klientų tikrinimo kontrolę;

96. ragina ES ir Jungtinę Karalystę į naująjį partnerystės susitarimą įtraukti specialias nuostatas dėl finansiškai ir nefinansiškai įpareigotų subjektų priežiūros kovos su pinigų plovimu sistemos kontekste;

Mokesčių klausimai

97. ragina ES ir Jungtinę Karalystę teikti pirmenybę koordinuotai kovai su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; ragina Šalis spręsti žalingos mokesčių praktikos problemą vykdant bendradarbiavimo veiksmus pagal ES verslo apmokestinimo elgesio kodeksą; pažymi, kad, Komisijos nuomone, Jungtinė Karalystė pirmauja pagal rodiklius, kuriais remiantis vertinama, ar šalyje taikoma tvarka, kuria įmonės gali naudotis mokesčių vengimo tikslais; ragina būsimame susitarime konkrečiai spręsti šį klausimą; pažymi, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi ir jos verslo apmokestinimo sistemą turės patikrinti Elgesio kodekso grupė pagal kriterijus, nustatytus nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašui; ragina ES ir Jungtinę Karalystę vykdyti visapusišką administracinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti PVM teisės aktų ir PVM pajamų apsaugos ir susigrąžinimo tvarkos laikymąsi;

Kova su klimato kaita ir aplinkos apsauga

98. mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų visiškai suderinti savo veiksmus su dabartine ir būsima ES klimato politikos sistema, įskaitant persvarstytus 2030 ir 2040 m. tikslus ir trajektorijas, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

99. mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų įgyvendinti anglies dioksido kainodaros sistemą, kurios taikymo sritis ir veiksmingumas būtų bent jau tokie patys, kokie numatyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS), ir iki pereinamojo laikotarpio pabaigos turėtų taikyti tuos pačius principus išorės kreditų naudojimui; be to, mano, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pageidautų, kad jos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų susieta su ES ATLPS, tokiam prašymui apsvarstyti turėtų būti taikomos šios dvi sąlygos: Jungtinės Karalystės ATLPS neturėtų kenkti ES ATLPS vientisumui, visų pirma jos teisių ir pareigų pusiausvyrai, ir turėtų atspindėti nuolat didėjančią ES ATLPS taikymo sritį ir veiksmingumą; pabrėžia, kad anglies dioksido kainodaros sistema turėtų būti nustatyta ir įdiegta prieš Parlamente vyksiantį balsavimą dėl pritarimo Susitarimo projektui;

100. pabrėžia, kad, be bendrų standartų ir tikslų priėmimo, svarbu užtikrinti tinkamą oro ir vandens kokybės stebėseną ir vertinimą Jungtinėje Karalystėje; taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad Jungtinė Karalystė įgyvendintų išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kitas nuostatas, dėl kurių susitarta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284[16], ir užtikrintų jų laikymąsi, taip pat kad jos būtų dinamiškai suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES[17], įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų atnaujinimą;

Visuomenės sveikata

101. pabrėžia, kad jei Jungtinė Karalystė nori būti įtraukta į šalių, kurioms leidžiama eksportuoti į ES prekes, kurioms taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės (SFS) priemonės, sąrašą, ji turės visapusiškai laikytis toms prekėms taikomų ES reikalavimų, įskaitant su gamybos procesais susijusius reikalavimus; be to, pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai laikomasi visų pirma maisto produktų kilmės taisyklių ir kad turėtų būti priimtos aiškios taisyklės, susijusios su maisto produktų perdirbimu Jungtinėje Karalystėje, siekiant užkirsti kelią ES reikalavimų apėjimui, ypač atsižvelgiant į galimus Jungtinės Karalystės ir kitų šalių LPS;

102. pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turės laikytis ES teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir augalų apsaugos produktų; mano, kad šalys turėtų siekti mažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką; pabrėžia, kad abi šalys turi stengtis mažinti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje ir toliau drausti juos naudoti kaip augimą skatinančias medžiagas bei mažinti netinkamą ar nereikalingą jų naudojimą žmonėms;

103. pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią medicinos produktų ir prietaisų trūkumui; primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad medicinos produktų, kuriems išduoti nacionaliniai leidimai, perskirstymo procesas būtų užbaigtas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; ragina ES ir Jungtinę Karalystę ilguoju laikotarpiu bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią nustatytoms ir sveikatos saugumui kylančioms grėsmėms, jas nustatyti, joms pasirengti ir į jas reaguoti; šiuo atžvilgiu ragina užtikrinti nuolatinį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą siekiant veiksmingai kovoti su COVID-19 pandemija; mano, kad jei viena iš susitariančiųjų šalių nesiima tinkamų priemonių sveikatai kylančiai grėsmei pašalinti, kita susitariančioji šalis gali priimti vienašales visuomenės sveikatos apsaugos priemones;

104.  pabrėžia, kad svarbu laikytis ES teisės aktų dėl vaistų, medicinos prietaisų, cheminių medžiagų saugos, įskaitant endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas, kartu užtikrinant nuolatinę prieigą prie vaistų ir medicinos prietaisų, ir pabrėžia, kad, bet kuriuo atveju, Jungtinės Karalystės bendrovėms būtų taikomi tie patys įpareigojimai, kurie taikomi bendrovėms už EEE ribų: be to, pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES vidaus rinką, ypač vartotojus, nuo bet kokios rizikos, susijusios su produktų importu ar eksportu su Jungtine Karalyste, reikia nustatyti griežtas sąlygas dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, kurios apimtų ne tik pagal PPO susitarimą nustatytas sąlygas;

Transportas

105. pabrėžia, kad numatoma partnerystė, grindžiama glaudžiais ekonominiais ryšiais ir bendrais interesais, turėtų užtikrinti nenutrūkstamą ir netrukdomą susisiekimą visų rūšių transportu, grindžiamą abipusiškumo principu, ir turėtų užtikrinti vienodas sąlygas, visų pirma susijusias su socialiniais, užimtumo ir aplinkos standartais bei keleivių teisėmis; primena, kad pagal šią taip pat partnerystę turėtų būti atsižvelgiama į specifinę Lamanšo sąsiaurio tunelio padėtį, ypač saugos reikalavimų ir leidimų suteikimo atžvilgiu;

106. mano, kad ateityje bendradarbiaujant su Jungtine Karalyste turėtų būti numatyti bendro intereso transporto projektai ir skatinamos geros tarpvalstybinės prekybos ir verslo sąlygos, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas MVĮ verslams, padedant MVĮ išvengti bet kokios papildomos administracinės naštos;

107. mano, kad remiantis bendrais interesais turėtų būti numatytas Jungtinės Karalystės dalyvavimas ES tarpvalstybinėse transporto srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programose;

108. primena, jog svarbu, kad derybose Komisija būtų vienintelė ES derybininkė ir kad valstybės narės nepradėtų jokių dvišalių derybų; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją galutiniame išsamiame susitarime išreikšti kiekvienos valstybės narės interesus;

109. pabrėžia, kad teisės ir privilegijos yra susijusios su prievolėmis ir kad galimybės patekti į ES vidaus rinką turėtų visiškai atitikti reguliavimo konvergencijos mastą ir prisiimtus įsipareigojimus laikytis vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų, grindžiamų minimaliais bendrais standartais, taikomais Europos Sąjungoje;

110.  primena, kad aviacija yra vienintelė transporto rūšis, kuri neturi jokios teisėtos galimybės vadovautis PPO taisyklėmis tuo atveju, jei iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nebus pasiektas susitarimas;

111.  mano, kad į numatomą partnerystę turėtų būti įtrauktas plataus užmojo ir išsamus skyrius dėl oro transporto, kuriuo būtų užtikrinti ES strateginiai interesai ir į kurį būtų įtrauktos tinkamos nuostatos dėl patekimo į rinką, investicijų bei veiklos ir komercinio lankstumo (pvz., bendro kodo naudojimo), atsižvelgiant į subalansuotas teises ir pareigas, tai pat turėtų būti įtrauktas glaudus bendradarbiavimas aviacijos saugos ir oro eismo valdymo klausimais;

112.  pabrėžia, kad, siekiant ES interesų, bet koks galimas tam tikrų vadinamosios penktosios skrydžių laisvės elementų suteikimas turėtų būti ribotos taikymo srities ir apimti proporcingus ir atitinkamus įsipareigojimus;

113. pažymi, kad dabartinė ribotu leidimų skaičiumi grindžiama Europos transporto ministrų konferencijos sistema nėra tinkama ES ir Jungtinės Karalystės santykiams, atsižvelgiant į krovinių vežimo keliais tarp ES ir Jungtinės Karalystės mastą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant išvengti grėsmės viešajai tvarkai ir užkirsti kelią krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjų eismo srautų sutrikimams; todėl taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnius tiesioginius jūrų maršrutus iš Airijos į žemyną ir taip sumažinti priklausomybę nuo sausumos tilto per Jungtinės Karalystės teritoriją;

114.  pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės krovinių vežėjams negali būti suteikiamos tokios pat teisės ir privilegijos, kaip ES krovinių vežėjams, kiek tai susiję su krovinių vežimo keliais operacijomis;

115. mano, kad numatyta partnerystė turėtų apimti teisę vykdyti tranzito reisus su kroviniu ir be krovinio iš vienos susitarimo šalies teritorijos į tos pačios šalies teritoriją per kitos šalies teritoriją;

116.  mano, kad numatyta partnerystė turėtų apimti vienodas veiklos sąlygas, visų pirma darbo, vairavimo ir poilsio laiko, vairuotojų komandiravimo, tachografų, transporto priemonių masės ir matmenų, mišriojo vežimo ir darbuotojų mokymo srityse, taip pat konkrečias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas panašus vežėjų ir vairuotojų apsaugos lygis;

117. primygtinai ragina teikti pirmenybę sklandžiai ES ir Jungtinės Karalystės jūrų prekybai, laisvam keleivių, jūrininkų, jūroje ir sausumoje dirbančių darbuotojų judėjimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos vėlavimams ir sutrikimams kelią užkertančios pasienio ir muitinės sistemos;

Kultūra ir švietimas

118. mano, kad šiame susitarime turėtų būti aiškiai nurodyta, kad juo bus puoselėjama kultūrų ir kalbų įvairovė pagal UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

119. palankiai vertina tai, kad derybiniuose nurodymuose aiškiai teigiama, jog būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai taip pat turėtų apimti dialogą ir mainus švietimo ir kultūros srityse; ragina Komisiją derantis dėl atitinkamų judumo nuostatų atsižvelgti į specifinį kultūros sektoriaus pobūdį; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad nuostatos, kuriomis reglamentuojamas fizinių asmenų atvykimas ir laikinas buvimas verslo tikslais, įrašytos į Komisijos paskelbtą susitarimo teksto projektą, neatitinka kultūros ir kūrybos sektoriaus poreikių ir gali trukdyti nuolatiniams kultūriniams mainams;

120. besąlygiškai pritaria derybinių nurodymų aiškumui, kad audiovizualinės paslaugos neturėtų būti įtrauktos į ekonominės partnerystės taikymo sritį, ir primygtinai ragina Komisiją ir toliau tvirtai laikytis savo pozicijos;

121. pabrėžia, jog patekimas į Sąjungos audiovizualinių paslaugų rinką gali būti užtikrintas tik visapusiškai įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES[18] , kad abiem šalims būtų suteiktos tos pačios retransliavimo teisės; primena, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinės Karalystės kilmės turinys ir toliau bus priskiriamas Europos kūriniams, jei kūriniai, kurių kilmės šalys yra ne valstybės narės ir ne EEE valstybės, kurios yra Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys, bus įtraukti į Europos kūrinių turinio kvotą;

122.  palankiai vertina tai, kad įtraukti klausimai, susiję su neteisėtai išvežtų kultūros vertybių grąžinimu į jų kilmės šalis arba restitucija; ir pabrėžia, kad svarbu toliau bendradarbiauti su Jungtine Karalyste šioje srityje;

Finansų valdymas ir tikrinimo sistema

123. ragina užtikrinti ir gerbti Komisijos tarnybų, Europos Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros prieigos teisę, taip pat Parlamento teisę tikrinti; primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) turi būti pripažintas kompetentingu teismu atvejais, susijusiais su ES teisės laikymusi ir aiškinimu;

Dalyvavimas Sąjungos programose

124. rekomenduoja Komisijai ypatingą dėmesį skirti toliau nurodytiems taikytiniems principams ir sąlygoms, susijusiems tiek su dalyvavimu Sąjungos programose, tiek su horizontaliosiomis priemonėmis ir valdymu:

a) imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad į bendruosius principus, taisykles ir sąlygas dėl dalyvavimo ES programose, kurie turi būti nustatyti kaip numatomos partnerystės dalis, būtų įtrauktas reikalavimas Jungtinei Karalystei sąžiningai ir tinkamai finansiškai prisidėti (kalbant apie dalyvavimo mokestį ir veiklos įnašą) prie visų programų, kuriose ji dalyvauja;

b) užtikrinti, kad bendra taisyklė, taikoma Jungtinės Karalystės dalyvavimui bet kurioje programoje, atitiktų standartines trečiųjų šalių dalyvavimui taikomas sąlygas ir būtų dalyvaujama visu atitinkamos programos laikotarpiu bei visose programos dalyse, išskyrus atvejus, kai dalinis dalyvavimas būtų pagrįstas tokiomis priežastimis kaip konfidencialumas; rekomenduoja užtikrinti nuspėjamumą ES programų, kurios yra sukurtos ES, dalyviams ir biudžeto asignavimų stabilumą;

c) užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas ES programose nelemtų bendro grynojo perkėlimo iš ES biudžeto į Jungtinės Karalystės biudžetą ir kad ES galėtų vienašališkai sustabdyti ar nutraukti Jungtinės Karalystės dalyvavimą bet kurioje programoje, jei netenkinamos dalyvavimo sąlygos arba jei Jungtinė Karalystė nemoka savo finansinio įnašo;

d) užtikrinti, kad susitarime su Jungtine Karalyste būtų numatytos priemonės, kurių reikia siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais finansiniais pažeidimais, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis, ir užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą;

125. visų pirma mano, kad yra svarbus Jungtinės Karalystės dalyvavimas laikantis bendrųjų trečiųjų šalių dalyvavimo Sąjungos programose principų tarpvalstybinėse, kultūros, plėtros, švietimo ir mokslinių tyrimų programose, kaip antai programose „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Horizontas“, Europos mokslinių tyrimų taryboje, LIFE programoje, transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Bendro Europos dangaus (BED), INTERREG, jungtinėse technologijų iniciatyvose, pvz., „Švarus dangus I ir II“, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programoje (SESAR), ERIC, GALILEO, „Copernicus“, Europos geostacionarinėje navigacinėje tinklo sistemoje (EGNOS), kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paramos sistemoje bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse;

126. tikisi, kad susitarime bus aptariama Jungtinės Karalystės sąsaja su Euratomu ir ITER projektu, taip pat išstojimo poveikis turtui ir įsipareigojimams; be to, tikisi, kad Jungtinė Karalystė laikysis aukščiausių branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos standartų;

127. priduria, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė galiausiai norėtų dalyvauti vidaus rinkoje, ji turėtų mokėti įnašus į sanglaudos fondus 2021–2027 m. laikotarpiu, kaip tai daroma EEE šalių atveju;

128. mano, kad naujajame susitarime turėtų būti atsižvelgta į ES regionų, nukentėjusių dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, poreikius;

129. pabrėžia, jog labai svarbu, kad programa PEACE ir toliau būtų vykdoma Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio regionuose, ir kad ją savarankiškai administruotų ES specialiųjų programų įstaiga;

130. mano, kad turėtų būti tęsiamas ES atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų ir Jungtinės Karalystės užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT), ypač Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione, bendradarbiavimas abipusio intereso klausimais; ragina numatyti specialias nuostatas, kad ateityje prireikus būtų galima vykdyti bendrus projektus naudojant Europos plėtros fondo ir sanglaudos fondų lėšas; ir mano, kad reikia išlaikyti tinkamą paramos lygį likusioms UŠT;

131. pabrėžia, kad, suteikdamas finansinių išteklių iš ES biudžeto, Europos Sąjungos solidarumo fondas parodo konkretų solidarumą, kai vienas ar daugiau ES regionų arba kuri nors narystės siekianti šalis patiria sunkių padarinių, be kita ko, ekonomikai;

132. pabrėžia, kad dalyvavimą programose reikia susieti su atitinkama politika, pvz., klimato srities ar kibernetine politika;

133. mano, kad susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, atitinkantis bendrą susitarimą dėl būsimų santykių ir grindžiamas tvirtu valdymu ir vienodomis sąlygomis, atitiktų abipusį abiejų šalių interesą;

134. pabrėžia, kad, norint užtikrinti bendros elektros energijos rinkos tęstinumą Airijos saloje po Jungtinės Karalystės išstojimo, Šiaurės Airijoje reikia toliau taikyti ES energetikos acquis;

135. laikosi nuomonės, kad Jungtinė Karalystė galėtų ir toliau būti svarbi partnerė ES kosmoso politikos srityje, pabrėžia, kad būsima Jungtinės Karalystės prieiga prie ES kosmoso programos turi būti aptarta derybose, kartu apsaugant ES interesus ir laikantis taikytinos teisinės sistemos dėl trečiųjų šalių dalyvavimo ES kosmoso programoje;

Intelektinė nuosavybė

136. atkreipia dėmesį į tai, kad planuojamame susitarime turėtų būti numatytos tvirtos ir vykdytinos priemonės, kurios apimtų geografinių nuorodų (GN) ir intelektinės nuosavybės teisių, pvz., autorių ir susijusių teisių, prekių ženklų ir pramoninio dizaino, patentų ir komercinių paslapčių, pripažinimą ir aukšto lygio apsaugą, remiantis dabartine ir būsima ES teisine sistema; mano, kad pagal jį taip pat turėtų būti užtikrinama glaudaus dvišalio Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ir Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimo galimybė;

Bendrovių teisė

137. pažymi, kad siekiant išvengti standartų sumažinimo ir užtikrinti teisę pareikšti ieškinį Jungtinėje Karalystėje ir ES, pageidautina, kad į numatomą susitarimą būtų įtraukti minimalūs bendri standartai, susiję su operacijų pradėjimu ir vykdymu, akcininkų, kreditorių ar darbuotojų apsauga, įmonių ataskaitų teikimu, auditu ir skaidrumo taisyklėmis, taip pat su teismo sprendimų dėl restruktūrizavimo ir bankroto arba nemokumo abipusiu pripažinimu;

Bendradarbiavimas civilinės teisenos srityje, be kita ko, šeimos teisės klausimais

138.  pabrėžia, kad teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose yra itin svarbus siekiant ateityje užtikrinti piliečių ir įmonių prekybos ir verslo sąveiką, taip pat garantuoti tikrumą ir pakankamą šalių apsaugą, kai vykdomi tarpvalstybiniai sandoriai ir kita veikla; laikosi nuomonės, kad dėl to reikėtų atidžiai įvertinti, ar Lugano konvencija būtų tinkamas sprendimas, kuris ES sudarytų galimybes išlaikyti bendrą santykių su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pusiausvyrą, ar tinkamesnis būtų naujas sprendimas, kuriuo būtų galima užtikrinti dinamišką abiejų šalių nuostatų suderinimą;

139. pabrėžia, kad numatomame susitarime turėtų būti rastas prasmingas ir detalus sprendimas, visų pirma, dėl santuokos, tėvų pareigų ir kitų šeimos reikalų; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad bet kokios numatyto susitarimo abipusio vykdymo nuostatos, susijusios su šeimos reikalais, turėtų būti grindžiamos ne tik teismų sistemų tarpusavio pasitikėjimo principu, bet ir tam tikrų konstitucinių garantijų ir bendrų pagrindinių teisių standartų buvimu;

Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba

140. pažymi, kad Jungtinė Karalystė tebėra viena didžiausių dvišalių paramos teikėjų pasaulyje, ir pabrėžia, kad ES turi išnagrinėti bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste galimybes, grindžiamas partnerystės principu; apgailestauja, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES liks bendros ES vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos spragų;

141. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Jungtinė Karalystė atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant bendrus uždavinius, naudojantis vystymosi politika ir humanitarine pagalba; pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbu siekti politikos suderinamumo vystymosi labui;

142. pabrėžia, kokia svarbi yra tvirta partnerystė, kurioje įtvirtinamas teisėmis grindžiamas požiūris, kartu užtikrinant nuolatinį įsipareigojimą ir bendradarbiavimą siekiant darnaus vystymosi tikslų, žmogaus teisių, skurdo panaikinimo, o taip pat Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo; be to, pabrėžia suderinto reagavimo į humanitarines krizes ir pagrindinių humanitarinės pagalbos principų laikymosi svarbą;

143. yra įsitikinęs, kad partnerystę po Kotonu susitarimo bei ES ir Afrikos strategiją galima sustiprinti veiksmingai bendradarbiaujant su Jungtine Karalyste ir remiantis tvirtu JK vaidmeniu Afrikoje, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione; pabrėžia, kad ES, Jungtinė Karalystė ir AKR šalys turėtų bendradarbiauti visais lygmenimis, laikydamosi partnerystės, solidarumo ir papildomumo principų;

Saugumo ir užsienio politika

144. atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. vasario 27 d. paskelbtuose Jungtinės Karalystės derybų tiksluose nurodoma, jog užsienio politika bus nustatoma tik remiantis Jungtinės Karalystės ir ES platesniu draugišku dialogu ir bendradarbiavimu, suteikiant šiai itin svarbiai sričiai neinstitucinių santykių statusą, kad dėl jos būtų susitarta vėliau;

145. apgailestauja, kad tai prieštarauja Politinės deklaracijos, kurioje numatyta plataus užmojo, plataus masto, glaudi ir lanksti partnerystė užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje ir ragina sukurti būsimą plataus masto visa apimančią ir subalansuotą ES ir Jungtinės Karalystės saugumo partnerystę, kuriai pritarė Jungtinė Karalystė;

146. primena ES poziciją, kad užsienio politika, saugumas ir gynyba turėtų būti visapusiško susitarimo, pagal kurį reglamentuojami būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai, dalis;

147. apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė nerodo, kad siektų santykių su ES užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje ir kad šie klausimai buvo aiškiai neįtraukti į Jungtinės Karalystės įgaliojimus ir todėl neįtraukti į 11 derybų stalų klausimus;

148. primena, kad ES ir Jungtinė Karalystė vadovaujasi tais pačiais principais, vertybėmis ir interesais; pabrėžia, kad abi šalys yra suinteresuotos tęsti plataus užmojo, glaudų ir ilgalaikį bendradarbiavimą, kuriuo būtų gerbiama ES autonomija, sukuriant bendrą užsienio ir saugumo politikos sistemą, grindžiamą ES sutarties 21 straipsniu ir atsižvelgiant į JT Chartiją ir NATO šiose srityse:

a) taikos stiprinimo;

b) bendro požiūrio į bendrus saugumo iššūkius ir pasaulinį stabilumą, įskaitant, Europos kaimyninėse šalyse;

c) taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos propagavimo;

d) demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo;

e)  žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos;

f) pasaulinio klestėjimo, tvaraus vystymosi, kovos su klimato kaita stiprinimo ir biologinės įvairovės nykimo švelninimo;

149. pažymi, kad giliai integruotas ir koordinuotas tarptautinis ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas būtų labai naudingas abiem šalims ir pasaulio tvarkai apskritai, atsižvelgiant į jų panašų požiūrį į veiksmingą daugiašališkumą, taikos, saugumo ir tvarumo užtikrinimą, o taip pat žmogaus teisių gynybą ir įgyvendinimą; siūlo, kad tokiam koordinavimui būtų vadovaujama pasitelkiant sisteminę aukšto lygio konsultacijų ir koordinavimo užsienio politikos klausimais platformą; pabrėžia, tarpparlamentinio bendradarbiavimo pasaulinio masto klausimais svarbą ir pridėtinę vertę;

150. pabrėžia, kad abi šalys turi bendrai spręsti užsienio, saugumo ir gynybos politikos problemas, pvz., terorizmo, kibernetinių karų, krizių kaimyninėse šalyse, pagarbos žmogaus teisėms, dezinformacijos kampanijų ir hibridinių grėsmių keliamas problemas; skatina veiksmingą, savalaikį ir abipusį dialogą, konsultacijas, koordinavimą ir keitimąsi informacija bei žvalgybos informacija; taikoma demokratinė Jungtinės Karalystės ir ES institucijų kontrolė; primena, kad keitimąsi įslaptinta informacija privaloma rengti laikantis specialios sistemos;

151. pabrėžia, kad nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi be konkretaus santykių pagrindo, o tai labai paveiks esamą bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos srityje;

152. ragina tiek ES, tiek ir Jungtinę Karalystę stiprinti tarptautinę taiką ir stabilumą, be kita ko, rengiant bendras strategijas, skirtas stiprinti JT taikos palaikymo veiksmus; ragina abi šalis skatinti taikos ir dialogo kultūrą kaip konfliktų prevencijos, konfliktų valdymo ir jų sprendimo, moterų ir lyčių teisių užtikrinimo priemonę; pritaria tam, kad ir toliau būtų bendradarbiaujama šiose srityse; ragina sistemingai, padedant viena kitai bendradarbiauti vykdant taikos palaikymo operacijas; ragina ES ir JK glaudžiau bendradarbiauti klausimais, susijusiais su demokratiniu vystymusi, reformų procesais ir demokratine parlamentine praktika trečiosiose šalyse, įskaitant rinkimų stebėjimą;

153. pabrėžia tvirtą ES suinteresuotumą sudaryti tokią užsienio reikalų ir saugumo partnerystę, turint omenyje abipusę naudą, kurios duotų nuolatinė Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vieta Saugumo Taryboje, labai efektyvi Jungtinės Karalystės ir ES narių diplomatinė tarnyba ir tai, kad Jungtinei Karalystei priklauso galingiausios ginkluotosios pajėgos Europoje;

154. siūlo būsimą partnerystę grįsti labai glaudžiu ir reguliariu bendradarbiavimu ir koordinavimu Jungtinių Tautų Organizacijoje, visų pirma Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje;

155. pabrėžia, kad saugumas ir vystymasis yra svarbus abiem pusėms; ragina ES ir Jungtinę Karalystę glaudžiai bendradarbiauti darnaus vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityse; primena abiem šalims, kaip svarbu įsipareigoti siekti 0,7 proc. oficialios paramos vystymuisi (OPV) nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) tikslo ir remti politikos suderinamumo vystymosi labui principą; mano, kad veiksmingas bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste gali būti naudingas partnerystei, kuri gyvuotų ir nustojus galioti Kotonu susitarimui, taip pat ES ir Afrikos strategijai, nes taip atsižvelgiama į aukštus socialinius, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartus, siekiant darnaus vystymosi ir Paryžiaus susitarimo tikslų;

156. pabrėžia, kad ES ir JK yra abipusiai suinteresuotos (ką sustiprina ir jų geografinis artumas) bendradarbiauti veiksmingų ir tikrai sąveikių gynybos pajėgumų plėtojimo srityje, be kita ko, pasitelkiant Europos gynybos agentūrą, su kuria reikėtų sudaryti administracinį susitarimą, ir tęsti labai vertingas partnerystes NATO ir pagal ES gynybos ir išorės saugumo programas, GALILEO, kibernetinio saugumo programas, taip pat kovą su tikslinėmis dezinformacijos kampanijomis ir kibernetiniais išpuoliais, kaip parodė dabartinis COVID-19 pandemijos atvejis; primena, kad dėl dalyvavimo teikiant GALILEO paslaugą valstybinėms institucijoms galima ir reikia sudaryti konkretų susitarimą; taip pat pažymi, kad kalbant apie būsimą Europos gynybos fondą, Jungtinė Karalystė galėtų tapti partnere pagal trečiosioms šalims nustatytas sąlygas; ragina ES ir Jungtinę Karalystę parengti bendrą poziciją dėl gynybos technologijos standartizavimo;

157. tikisi, kad Jungtinė Karalystė galės tęsti pradėtą bendradarbiavimą ir nacionalinių institucijų vykdomus informacijos mainus kibernetinio saugumo srityje;

158. primena, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje pagal ES teisės aktus galioja kai kurios ribojamosios priemonės (sankcijų režimai); pripažįsta, kad sankcijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos, yra taikomos veiksmingai; pabrėžia, kad po išstojimo Jungtinė Karalystė ir toliau privalės taikyti JT sankcijų režimus, ir ragina Jungtinę Karalystę toliau derinti savo sankcijų politiką su ES; taip pat ragina sukurti tinkamą abiejų šalių sankcijų koordinavimo mechanizmą ir pasauliniuose forumuose glaudžiai bendradarbiauti sankcijų klausimais, kad būtų kuo labiau padidintas jų poveikis ir užtikrinta konvergencija ir kad skatinant bendras vertybes būtų užtikrinti ir patenkinti bendri interesai;

159. ragina Jungtinę Karalystę dalyvauti atitinkamose ES agentūrose ir atlikti svarbų vaidmenį ES krizių valdymo operacijose bei BSGP misijose ir operacijose, įskaitant humanitarines ir gelbėjimo misijas, konfliktų prevenciją ir taikos palaikymą, karines konsultacijas ir pagalbą bei stabilizavimą po konfliktų, taip pat nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektuose, kai jie kviečiami dalyvauti, ir pabrėžia, kad tokiam dalyvavimui turėtų būti taikomos griežtos sąlygos, laikantis ES sprendimų priėmimo autonomiškumo, taip pat JK suverenumo, subalansuotų teisių ir įsipareigojimų principo, įskaitant tinkamą finansinį įnašą ir veiksmingą abipusiškumą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą reguliariai informuoti Parlamentą apie politinio dialogo su Jungtine Karalyste eigą ir apie pagrindinius keitimosi informacija apie BSGP ir krizės valdymą aspektus;

160. primena, kad veiksmingi tarptautiniai ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo režimai yra pasaulio ir Europos saugumo pamatas; primena suderintos ir patikimos Europos strategijos svarbą vykdant daugiašales derybas pasauliniu lygmeniu ir siekiant regioninio deeskalavimo bei taikant pasitikėjimo stiprinimo priemones; primena svarbų Jungtinės Karalystės vaidmenį, kurį ji atlieka kurdama ir nustatydama tokias normas, institucijas ir organizacijas; ragina Jungtinę Karalystę parengti su tos politikos sritimis susijusią bendrą strategiją su ES, visų pirma laikantis JT nusiginklavimo darbotvarkės; ragina Jungtinę Karalystę įsipareigoti toliau laikytis kriterijų, tolygių Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP surinktais kriterijais [19] ir kartu su ES skatinti Sutarties dėl prekybos ginklais, Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) visuotinį taikymą ir griežtą įgyvendinimą, taip pat atnaujinti naująją START sutartį;

161. pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES ir Jungtinė Karalystė vykdytų konsulinį ir diplomatinį bendradarbiavimą, nes taip būtų užtikrinta veiksminga pagalba kiekvienos šalies piliečiams ir būtų sudarytos sąlygos tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES pasiūlyti savo piliečiams galimybę naudotis konsuline apsauga, kai viena iš dviejų šalių neturi diplomatinės atstovybės pagal SESV 20 straipsnio c punktą;

162. akcentuoja tai, kad COVID-19 pandemija atskleidė, kokie svarbūs yra kariniai pajėgumai ir ištekliai, nes Europos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos savo pagrindines misijas, atliko itin svarbų vaidmenį remiant civilių pastangas kovoti su pandemija; pabrėžia, kad ši pandemija parodė, koks svarbus ES strateginis savarankiškumas ir Europos bendradarbiavimas gynybos srityje, siekiant apsaugoti Europos gyventojus susiklosčius ekstremaliajai situacijai ir sustiprinti valstybių narių atsparumą; mano, kad reikėtų sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima paskatinti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą, ateityje ištikus panašaus pobūdžio ir masto krizėms; laikosi nuomonės, kad, remiantis COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Europos karinės medicinos tarnybos turėtų sukurti keitimosi informacija ir paramos tinklą, kad sustiprintų įvairaus pobūdžio Europos atsparumą ištikus ekstremaliajai situacijai ar krizei; mano, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas bet kokio tokio būsimo Europos karinės medicinos tinklo veikloje būtų naudingas abiem pusėms;

Institucinės nuostatos ir valdymas

163. atkreipia dėmesį į tai, kad visas susitarimas su Jungtine Karalyste – trečiąja šalimi, įskaitant nuostatas dėl vienodų sąlygų, konkretiems sektoriams būdingų klausimų ir teminių bendradarbiavimo bei žuvininkystės sričių, turėtų apimti bendros nuoseklios ir tvirtos visa apimančios valdymo sistemos sukūrimą, aprėpiant bendrą nuolatinę susitarimo priežiūrą ir valdymą, taip pat skaidrius ginčų sprendimo, atitikties ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus kartu su sankcijomis ir prireikus laikinosiomis priemonėms, atsižvelgiant į tai, kaip aiškinamos ir taikomos susitarimo nuostatos;

164. laikosi nuomonės, kad būsimiems santykiams su visa Jungtine Karalyste turėtų būti taikomas bendras, išsamus ir horizontalus valdymo mechanizmas, įskaitant visus papildomus susitarimus, kurie gali būti sudaryti vėliau, kartu užtikrinant, kad nebūtų prieštaraujama Susitarime dėl išstojimo numatytoms nuostatoms ir vengiant neveiksmingumo; atkreipia dėmesį į tai, kad ginčų sprendimo mechanizmas turės būti tvirtas ir jame turėtų būti numatytos laipsniškos sankcijos bei teisių gynimo priemonės, kai nustatoma, kad viena iš šalių pažeidžia susitarimą, o toks mechanizmas turės užtikrinti veiksmingas, greitai įgyvendinamas ir atgrasomas teisių gynimo priemones; pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos visos nuostatos; primena, kad JK, kaip buvusi valstybė narė, yra sukūrusi svarbias institucinio bendradarbiavimo ir dialogo su ES struktūras, kuriomis naudojantis taikyti šiuos horizontaliuosius susitarimus turėtų būti lengviau; pakartoja, jog ES, siekdama sukurti būsimą tvirtą partnerystę, tikisi, kad Jungtinės Karalystės užmojis dėl valdymo bus didesnis;

165. primygtinai nurodo, kad absoliučiai būtina tokia valdymo sistema visapusiškai išsaugoti (išlaikant abiejų pusių savarankiškumą) ES teisę autonomiškai priimti sprendimus ir teisinę bei teismų tvarką, įskaitant Parlamento ir Tarybos, kaip ES teisėkūros institucijų, vaidmenį, taip pat ESTT, kaip vienintelės institucijos, galinčios aiškinti ES teisę ir ES pagrindinių teisių chartiją, vaidmenį; mano, kad pagal valdymo tvarkos nuostatas, grindžiamas ES teisės samprata, turi būti numatyta galimybė kreiptis į ESTT;

166. teigiamai vertina pasiūlymą sukurti parlamentinės partnerystės asamblėją, skirtą Europos Parlamento ir JK parlamento nariams, kuri turėtų teisę gauti partnerystės tarybos informaciją ir teikti jai rekomendacijas, bei pabrėžia, kad susitarime turėtų būti numatytas teisinis pagrindas nuostatoms, kuriomis sudaroma galimybė sukurti šio organo institucinę struktūrą;

167. reikalauja, kad būtų gerbiamas Parlamento vaidmuo, atliekamas įgyvendinant nuostatas dėl bendradarbiavimo reglamentavimo klausimais, siekiant užtikrinti jam galimybę vykdyti deramą politinę kontrolę ir garantuoti jo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, teises ir prerogatyvas; primena Parlamento teisę būti informuotam apie susitarimo peržiūros tvarką;

168. pabrėžia, kad visam susitarimui turėtų būti taikomos nuostatos dėl pilietinės visuomenės dialogo, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultavimosi su abiem šalimis pagal Politinės deklaracijos 125 punktą, kuris visų pirma turėtų apimti socialinius partnerius, įskaitant organizacijas ir darbuotojų asociacijas, atstovaujančias tiek Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ir joje dirbantiems ES piliečiams, tiek ir ES dirbantiems ir gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams; primygtinai ragina sukurti vietos patarėjų grupes, kurios prižiūrėtų susitarimo įgyvendinimą;

169. remia tolesnį JK, kaip trečiosios šalies stebėtojos, neatliekančios sprendimų priėmimo vaidmens, dalyvavimą ES nereguliuojamosiose agentūrose, pvz., transporto, aplinkos ar užimtumo srityse, taip pat galimus JK bendradarbiavimo susitarimus su panašiomis reguliavimo agentūromis, pvz., Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos aviacijos saugos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra, siekiant keistis duomenimis, geriausia praktika ir mokslo žiniomis; pakartoja savo raginimą Komisijai, atsižvelgiant į tai, kad JK yra Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji šalis ir pagrindinė partnerė kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, apsvarstyti galimą būsimą praktinį JK valdžios institucijų ir ES agentūrų bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

°

° °

170. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Komisijai ir susipažinti Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

 

AIŠKINAMOJI DALIS

 

Bendrosios aplinkybės ir Parlamento vaidmuo

 

Atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl partnerystės susitarimo su buvusia valstybe nare, nepaisant didelės visame pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos kilusios krizės, Europos Parlamentas yra toliau įsipareigojęs atlikti jam Sutartimis pavestą vaidmenį, susijusį su derybomis dėl tarptautinių susitarimų. Sutarties dėl ES veikimo 207 ir 218 straipsniuose nustatyta, kad Parlamentas turi pritarti bet kokio ES ir trečiosios šalies tarptautinio susitarimo sudarymui. Siekiant užtikrinti šį pritarimą, Parlamentas turi būti įtrauktas į derybų procesą ir reguliariai bei visapusiškai informuojamas.

 

2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš ES, o teisinis tikrumas bei aiškumas buvo užtikrinti Susitarimu dėl išstojimo, kuriame nagrinėjami trys pagrindiniai atsiskyrimo klausimai: piliečių teisės, Airijos siena ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimų ES vykdymas. Nuo pat derybų pradžios šie klausimai, taip pat Jungtinės Karalystės tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų jai būnant valstybe nare, statuso išaiškinimas, teisinio tikrumo užtikrinimas juridiniams asmenims ir ES Teisingumo Teismo vaidmuo Parlamentui buvo nepaprastai svarbūs. Parlamentas ir toliau yra įsipareigojęs užtikrinti tinkamą parlamentinį Susitarimo dėl išstojimo nuostatų įgyvendinimo tikrinimą.

 

Atsižvelgdamas į precedento neturintį derybų su buvusia valstybe nare sudėtingumą ir svarbą, Parlamentas įsteigė specialų organą, kuris koordinuoja Parlamento indėlį ir atsaką į derybas – Santykių su JK koordinavimo grupę. Jai vadovauja Užsienio reikalų (AFET) komiteto pirmininkas ir ją sudaro Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto pirmininkas, Saugumo ir gynybos (SEDE) pakomitečio pirmininkas, INTA komiteto pranešėjas ir AFET komiteto pranešėjas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių, po vieną atstovą iš kiekvienos frakcijos ir Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas.

 

Rekomendacijos pagrindimas

 

Ši pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnį pateikta rekomendacija dėl derybų dėl naujos ES ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės partnerystės, kurią parengė du vadovaujančių AFET ir INTA komitetų pranešėjai, teikiamos labai svarbiu derybų momentu. Po to, kai 2020 m. vasario 12 d. buvo priimta Parlamento rezoliucija ir kovo mėn. pradžioje oficialiai pradėtos derybos, Parlamentas ketina priimti šią rekomendaciją per galutinį birželio mėn. plenarinio posėdžio balsavimą, prieš birželio mėn. vyksiančią aukšto lygio konferenciją ir Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame bus įvertinta derybų pažanga.

 

Kadangi derybos yra labai sudėtingos, atsižvelgiant į šio teksto turinį, nepaprastai svarbios yra labai vertingos specializuotų Parlamento komitetų žinios. Todėl rengiant šią rekomendaciją taip pat užtikrinamas visapusiškas nuomonę teikiančių komitetų dalyvavimas laikantis Parlamento procedūrų ir ji parengta atsižvelgiant į Europos Parlamentą sudarančių frakcijų indėlį, pateiktą Santykių su JK koordinavimo grupėje. Jų žinios buvo nepaprastai svarbios vertinant ekonominę partnerystę, daug dėmesio skiriant prekybai ir susijusioms vienodoms sąlygoms, tačiau taip pat būsimą partnerystę konkrečiose srityse: žuvininkystės, duomenų apsaugos, klimato kaitos ir aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, piliečių teisių, finansinių aspektų, transporto, energetikos, įskaitant civilinę branduolinę sritį, saugumo ir užsienio reikalų, taip pat Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programose.

 

Atsižvelgiant į turinį, rekomendacijoje išsamiai nagrinėjamos įvairios svarbios temos, pavyzdžiui, bendrieji principai, Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas, ekonominė partnerystė, prekyba ir vienodos sąlygos, konkretūs sektorių klausimai, užsienio reikalai ir saugumas, taip pat pagrindiniai valdymo aspektai. Joje numatomas Parlamento vykdomas Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo ir derybų pažangos vertinimas, todėl ji būtų Parlamento indėlis į birželio mėn. vyksiančią aukšto lygio konferenciją ir Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad šia rekomendacija Parlamentas tvirtai remia ir vertina Komisijos Santykių su JK darbo grupės, kuriai vadovauja ES vyriausiasis derybininkas Michel Barnier, konstruktyvų darbą. ES laikosi ir toliau turėtų laikytis vieningos pozicijos ir remti savo vyriausiąjį derybininką.

 

Dėl Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo ir Jungtinio komiteto

 

Didelėje šios rekomendacijos dalyje dėmesys skiriamas Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo parlamentinio tikrinimo svarbai, ypač kai tai susiję su piliečių teisėmis ir Protokolu dėl Airijos ir Šiaurės Airijos. Komisijos derybinėje pozicijoje teigiama, kad esama tiesioginio ryšio tarp tinkamo Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo ir Jungtinės Karalystės patikimumo derybose dėl būsimų santykių.

 

Todėl rekomendacijoje teigiamai vertinamas Jungtinio komiteto, kurio ES atstovams vadovauja Komisijos pirmininkės pavaduotojas Maroš Šefčovič, darbas. Jungtinis komitetas – tai labai svarbi platforma, stebinti Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad Jungtinio komiteto ir jo šešių specializuotų komitetų darbas būtų sėkmingas, nepaprastai svarbus yra ir tinkamas parlamentinis vertinimas. Visose pagrindinėse srityse reikia pakankamų garantijų, kad Susitarimas dėl išstojimo įgyvendinamas tinkamai, ir jos turėtų būti suteiktos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

 

 

 

 

 

 

BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (5.4.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Nicolae Ştefănuță

Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi trečioji šalis negali turėti tokių pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė; kadangi Sąjunga turėtų apsvarstyti Jungtinės Karalystės dalyvavimą Sąjungos programose, atsižvelgdama į Sąjungos ir jos piliečių strateginius ir finansinius interesus; kadangi priimant bet kokį sprendimą dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo tokiose programose turėtų būti atsižvelgiama į visus svarbius numatomos partnerystės aspektus, nes ta partnerystė turėtų turėti nuoseklią struktūrą; kadangi Jungtinė Karalystė turėtų vykdyti visus finansinius įsipareigojimus, dėl kurių susitarta Susitarime dėl išstojimo;

B. kadangi bet koks Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programose turėtų atitikti visas reikiamas dalyvavimo taisykles, mechanizmus ir sąlygas, kaip nustatyta atitinkamuose teisiniuose pagrinduose; kadangi dėl šios priežasties, be kitų aspektų, turėtų būti užtikrinta teisinga Jungtinės Karalystės įnašų ir naudos pusiausvyra ir Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negalės naudotis galia priimti sprendimus dėl jokios programos; kadangi turėtų būti užtikrinta kuo daugiau aiškumo dėl Jungtinės Karalystės dalyvavimo programose masto;

C. kadangi, jei pereinamasis laikotarpis bus pratęstas, įgyvendinant Sąjungos programas ir veiklą pagal kitą DFP Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi ir turės sumokėti įnašą į Sąjungos biudžetą, dėl kurio sumos sprendimą priims Jungtinis komitetas, įsteigtas pagal Susitarimą dėl išstojimo;

D. kadangi būtina apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, pasitelkiant auditus ir tyrimus, kuriuos vykdo Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos prokuratūra, Europos Audito Rūmai ir Europos Parlamentas naudodamasis savo tikrinimo įgaliojimais;

E. kadangi politinėje deklaracijoje Sąjunga ir Jungtinė Karalystė priminė savo bendrą įsipareigojimą įgyvendinti būsimą programą PEACE PLUS, išlaikant dabartines būsimos programos finansavimo proporcijas;

F. kadangi savo įgaliojimuose Jungtinė Karalystė nurodo, kad ji svarstys galimybę ribotą laiką dalyvauti kai kuriose programos „Erasmus+“ dalyse;

1. rekomenduoja Komisijai:

a) imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad į bendruosius principus ir sąlygas dėl dalyvavimo Sąjungos programose, kurie turi būti nustatyti kaip numatomos partnerystės dalis, būtų įtrauktas reikalavimas Jungtinei Karalystei sąžiningai ir tinkamai finansiškai prisidėti (kalbant apie dalyvavimo mokestį ir veiklos įnašą) prie visų programų, kuriose ji dalyvauja;

b) užtikrinti, kad bendra taisyklė, taikoma Jungtinės Karalystės dalyvavimui bet kurioje programoje, būtų dalyvavimas visoje programoje, išskyrus atvejus, kai dalinis dalyvavimas būtų pagrįstas tokiomis priežastimis kaip konfidencialumas, ir kad kiekvieną kartą būtų dalyvaujama visu atitinkamos programos laikotarpiu; ypač rekomenduoja Komisijai nepritarti tam, kad Jungtinė Karalystė dalyvautų programoje „Erasmus+“ selektyviai ar trumpesniu nei visu programos laikotarpiu pagal DFP, ir užtikrinti nuspėjamumą Sąjungos programų dalyviams, kurie yra įsisteigę Sąjungoje, ir biudžeto asignavimų stabilumą;

c) pateikti pasiūlymus dėl Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir Sąjungos agentūrų bendradarbiavimo užtikrinimo procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, neturės jokių įgaliojimų priimti sprendimus dėl Sąjungos agentūrų;

d) užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programose nelemtų bendrojo grynojo perkėlimo iš Sąjungos biudžeto į Jungtinės Karalystės biudžetą ir kad Sąjunga galėtų vienašališkai sustabdyti ar nutraukti Jungtinės Karalystės dalyvavimą bet kurioje programoje, jei netenkinamos dalyvavimo sąlygos arba jei Jungtinė Karalystė nemoka savo finansinio įnašo;

e) užtikrinti, kad Sutartyje su Jungtine Karalyste būtų numatytos priemonės, kurių reikia siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais finansiniais pažeidimais, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis;

f) įvertinti visus galimus scenarijus, įskaitant pereinamojo laikotarpio pratęsimą ir su tuo susijusias Jungtinės Karalystės finansines prievoles, ir pasirengti jiems, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	4.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Clotilde Armand, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Francisco Guerreiro, Valerie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Ioannis Lagos, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damian Boeselager, Petros Kokkalis

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

	+
ECR	Zbigniew Kuźmiuk, Johan Van Overtveldt, Bogdan Rzońca,
GUE/NGL	Petros Kokkalis, Dimitrios Papadimoulis
ID	Hélène Laporte
PPE	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland, Angelika Winzig
RENEW	Clotilde Armand, Olivier Chastel, Valerie Hayer, Moritz Körner Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds
S&D	Robert Biedroń, , Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Victor Negrescu Nils Ušakovs
VERTS/ALE	Rasmus Andresen, David Cormand, Francisco Guerreiro, Damian Boeselager
NI	Ioannis Lagos

 

	-

 

	0
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Joachim Kuhs

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (25.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Pedro Silva Pereira

 

 

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl susitarimo dėl išstojimo iš ES nuostatų dėl piliečių teisių įgyvendinimo ir stebėsenos[20] ir 2020 vasario 12 d. rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[21]; atkreipia dėmesį į tai, kad derybos dėl būsimų santykių vis dar yra pradiniame etape, ir pabrėžia didžiulį koronaviruso krizės poveikį visam procesui ir jo tvarkaraščiui;

2. pabrėžia, kad visiškas Susitarimo dėl išstojimo, įskaitant Protokolą dėl Šiaurės Airijos, kuriuo užtikrinama, kad Airijos saloje nebus realios sienos, įgyvendinimas yra būtina naujos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės sąlyga ir esminė sudedamoji dalis; reiškia susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškimų, iš kurių matyti, kad nepakanka politinės valios visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal susitarimą dėl išstojimo, visų pirma dėl sienų kontrolės Airijos jūroje; pažymi, kad Jungtiniame komitete šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių konkrečių patikinimų; pabrėžia, kad šiose derybose Šalių tarpusavio pasitikėjimas yra labai svarbus;

3. pažymi, kad ES ir Jungtinė Karalystė išliks artimos kaimynės ir kad jos ir ateityje turės daug bendrų interesų; atkreipia dėmesį į reikšmingą ES ir Jungtinės Karalystės ekonomikos integracijos lygį ir tarpusavio priklausomybę; primena, kad dabar, nors ir išstojusi iš ES, Jungtinė Karalystė tebėra viena iš artimiausių ES sąjungininkių, NATO partnerė ir svarbi prekybos partnerė; todėl primygtinai tvirtina, kad bet koks susitarimas dėl naujų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turi atspindėti Jungtinės Karalystės kaip trečiosios šalies statusą, būti nuoseklus ir pritaikytas atsižvelgiant į abiejų šalių geografinį artumą ir dideles ekonomikos tarpusavio sąsajas; primena, kad esamais unikaliais santykiais pagrįsta Politinė deklaracija yra plataus užmojo, didelio masto tvirtos ir lanksčios partnerystės pagrindas;

4. palankiai vertina tai, kad Komisija parengė ir paskelbė išsamų teisės akto pasiūlymą dėl naujos partnerystės, kuris iš esmės atitinka jos derybų įgaliojimus ir Parlamento rezoliuciją; primygtinai ragina Komisiją toliau skaidriai bendradarbiauti su teisės aktų leidėjais, finansinių paslaugų pramone ir vartotojais ir labai apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė atsisakė užtikrinti panašų skaidrumo lygį; pabrėžia, kad aiškumas ir tikrumas yra labai svarbūs užtikrinant verslo tęstinumą ir sklandų paslaugų teikimą vartotojams, taip pat siekiant užkirsti kelią rinkos kintamumui;

5. pažymi, kad šiuo pradiniu derybų etapu esama didžiulių skirtumų tarp Šalių, įskaitant nesutarimus dėl teksto, dėl kurio bus deramasi, apimties ir teisinės struktūros; reiškia didelį susirūpinimą dėl ribotos būsimos partnerystės, kurią numato Jungtinės Karalystės vyriausybė, taikymo srities ir atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės pasiūlymai neatitinka jos įsipareigojimų pagal susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją;

6. mano, kad dėl Jungtinės Karalystės geografinio artumo ir dabartinės ekonominės tarpusavio priklausomybės su ES abi Šalys suinteresuotos sukurti plataus užmojo, patikimą naują ekonominę partnerystę, apimančią kuo daugiau sektorių; pabrėžia, kad bet kuriuo atveju turi būti užtikrintos vienodos sąlygos ir užtikrinti ES standartai, kad nevyktų „lenktynės dėl žemesnių standartų“ ir nebūtų suteikiama nesąžiningų antikonkurencinių pranašumų taikant mažesnio lygio apsaugą ar pasinaudojant kitais reguliavimo skirtumais; pabrėžia, kad viešojo pirkimo procedūros turėtų išlikti atviros abiem šalims, kaip būtina sąlyga Šalims užtikrinant iš tikrųjų vienodas sąlygas; mano, kad bet kokia nauja sistema turėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją, darbuotojų teises, ES finansinį stabilumą, investuotojų ir vartotojų apsaugą, skaidrumą skatinant ir remiant žinių pramonę, bendrosios rinkos vientisumą ir įsipareigojimus kovoti su klimato kaita, kitaip tariant, kad būtų užtikrinta, jog dabartinis apsaugos ir standartų lygis neblogės; pabrėžia, kad tokia sistema turi būti aiški ir skaidri ir kad jos įgyvendinimas neturi užkrauti neproporcingos naštos labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); ragina Šalis būsimame susitarime apsaugoti šių įmonių poreikius ir interesus, visų pirma suteikiant joms galimybių lengviau patekti į rinką užtikrinant techninių standartų suderinamumą (tačiau tuo neapsiribojant) ir supaprastintas muitinės procedūras; ypač atkreipia dėmesį į galimą Airijos pasienio regionų ekonomikos iškraipymą, nes nėra parengta visiškai vienodų sąlygų nuostatų, ypač susijusių su darbo ir socialiniais standartais; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti glaudų ir struktūrinį bendradarbiavimą reguliavimo ir priežiūros klausimais tiek politiniu, tiek techniniu lygmenimis, sykiu laikantis ES reguliavimo tvarkos ir sprendimų priėmimo autonomiškumo;

7. mano, kad būsima partnerystė turi užtikrinti aukštą aplinkos, darbo ir socialinės apsaugos lygį ir nekenkti būsimoms iniciatyvoms tokį apsaugos lygį padidinti; atsižvelgdamas į tai, pritaria nuostatai nemažinti klimato apsaugos lygio ir ragina abi Šalis didinti priemones ir bendradarbiauti klausimais, susijusiais su tvaria gamyba ir vartojimu, taip pat žiedinės ekonomikos ir ekologiško bei įtraukaus socialinio augimo skatinimu; palankiai vertina Šalių įsipareigojimą iki 2050 m. visos ekonomikos mastu pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą ir suderinti savo politiką su JT darnaus vystymosi tiksluose (DVT) ir Paryžiaus susitarime nustatytais tikslais; ragina palaikyti nuolatinį politinį dialogą ir stebėti, kaip įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas ir DVT;

8. ragina užtikrinti tvirtas ir visapusiškas garantijas konkurencijos, valstybės pagalbos kontrolės, valstybės valdomų įmonių, antimonopolinės ir susijungimų kontrolės srityse, siekiant užtikrinti ir įgyvendinti vienodas sąlygas Jungtinės Karalystės ir ES ekonomikai ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir prekybos iškraipymui bei juos uždrausti; pabrėžia, kad reikia laikytis bendrų aukštų konkurencijos teisės ir valstybės pagalbos kontrolės standartų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti investuotojų ir vartotojų apsaugą, bendrosios rinkos vientisumą ir Jungtinės Karalystės atitiktį ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms; ragina užtikrinti veiksmingą ES sutarčių vykdymą ir imtis jose numatytų taisomųjų veiksmų;

9. mano, kad finansinių paslaugų srityje ES reguliavimo ir priežiūros dialogas su Jungtine Karalyste turėtų būti vedamas remiantis savanorišku politikos formuotojų, reguliavimo institucijų ir priežiūros institucijų dialogu, kad būtų skatinamas reguliavimo suderinimas ir aptariamos priežiūros problemos bei dalijamasi geriausia patirtimi, įskaitant klausimus, susijusius su naujomis novatoriškomis paslaugomis ir abipusio intereso klausimais; laikosi nuomonės, kad į būsimą susitarimą reikėtų įtraukti konkrečias nuostatas dėl Europos priežiūros institucijų ir Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimo siekiant reguliariai teikti pranešimus apie pokyčius, susijusius su teisine sistema ir jos įgyvendinimu; pripažįsta, kad ES finansų ekosistema yra glaudžiai susijusi su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių bankų teikiamomis paslaugomis ir rinkos infrastruktūra; mano, kad reikėtų stengtis išlaikyti sklandų bendradarbiavimą, užtikrinti vienodas sąlygas ir apriboti Jungtinės Karalystės taikomo reguliavimo skirtumus finansinių paslaugų srityje, taip išlaikant integruotas kapitalo rinkas ir ES finansų įstaigų prieigą prie tinkamos rinkos infrastruktūros Jungtinėje Karalystėje;

10. primena, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ES ir Jungtinėje Karalystėje nebebus taikoma tarpusavio pripažinimu ir suderintomis rizikos ribojimo taisyklėmis vidaus rinkoje paremta tvarka, apimanti teisę steigti filialus, nes Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi; pabrėžia, kad pasibaigus tam laikotarpiui prieiga prie Europos finansų rinkos turės būti grindžiama ES atskira lygiavertiškumo sistema; tačiau primena, kad sprendimų dėl lygiavertiškumo taikymo sritis ribota; pabrėžia, kad rizikos ribojimo sumetimais ir siekiant užtikrinti finansinį stabilumą gali būti nustatytos ir toliau taikomos papildomos konkrečios priemonės ir reikalavimai; pabrėžia, kad bet kokia būsima partnerystė su Jungtine Karalyste turėtų apimti griežtas rizikos ribojimo išlygas, kad būtų teisiškai užtikrintos abiejų šalių reglamentavimo teisės atsižvelgiant į viešąjį interesą;

11. pabrėžia, kad ES teisės aktuose numatyta galimybė remiantis proporcinga ir rizika pagrįsta analize laikyti trečiųjų šalių taisykles lygiavertėmis; pabrėžia, kad lygiavertiškumo tikrinimas yra techninis procesas, kuris turėtų būti grindžiamas aiškiais, objektyviais ir skaidriais kriterijais; primena savo ataskaitoje dėl ES ir trečiųjų šalių santykių išdėstytą poziciją finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros klausimais, kad sprendimai dėl finansinių paslaugų lygiavertiškumo turėtų būti priimami deleguotaisiais aktais; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Jungtinės Karalystės finansinių taisyklių lygiavertiškumą vertins Komisija ir kad jos bus pripažintos lygiavertėmis tik tuo atveju, jei Jungtinės Karalystės reguliavimo ir priežiūros tvarka ir standartai visiškai atitiks ES reguliavimo ir priežiūros tvarką ir standartus ir atitinkamai bus galima užtikrinti vienodas sąlygas; palankiai vertina Politinėje deklaracijoje, kuria nustatomi ES ir JK būsimų santykių pagrindiniai principai, duotą pažadą dėti pastangas, kad lygiavertiškumo vertinimai būtų baigti iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos; primygtinai ragina abi Šalis toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo; mano, kad jei Jungtinės Karalystės taisyklės būtų pripažintos lygiavertėmis, turėtų būti dedamos pastangos tą įvertinimą išlaikyti, tačiau primena, kad ES gali vienašališkai bet kuriuo metu panaikinti lygiaverčių taisyklių statusą;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms[22] padarytais lygiavertiškumo sistemos pakeitimais reikalaujama, kad Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija „stebėtų reguliavimo ir priežiūros pokyčius, vykdymo užtikrinimo praktiką ir kitus svarbius rinkos pokyčius trečiosiose šalyse“; pažymi, kad tokios nuostatos galėtų būti veiksmingos stebėsenos sistemos planas;

13. primena, kad didelės dalies eurais išreikštų išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita atliekama Jungtinėje Karalystėje, o tai galėtų turėti įtakos Europos Sąjungos finansiniam stabilumui; palankiai vertina naują priežiūros sistemą, įtvirtintą 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 2019/2099 dėl leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų[23]; ragina naujai įsteigtą pagrindinės sandorio šalies (PSŠ) priežiūros komitetą pasinaudoti įgaliojimais, kurie jam suteikti pagal šį reglamentą, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ES, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti panašią strategiją kitoms Jungtinėje Karalystėje veikiančioms įstaigoms, kiek tai susiję su rinkodara, tarpuskaita arba finansinių priemonių emisijos eurais organizavimu ir vykdymu;

14. pakartoja, kad svarbu užtikrinti spartaus ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sistemą siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, aptikti juos ir skirti baudas už juos bei išlaikyti vienodas sąlygas; ragina Šalis į būsimą partnerystės susitarimą įtraukti nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos, įskaitant keitimosi informacija mechanizmą; primena, kad Politinėje deklaracijoje ES ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo neapsiriboti Finansinių veiksmų darbo grupės standartais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, kiek tai susiję su tikrosios nuosavybės skaidrumu, ir panaikinti anonimiškumą, susijusį su virtualiųjų valiutų naudojimu, be kita ko, vykdant išsamaus klientų tikrinimo kontrolę; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turės laikytis tarptautinių standartų ir turėtų toliau laikytis ES reglamentų ir jos besikeičiančių standartų kovos su pinigų plovimu srityje, kurie tam tikrais aspektais užtikrina geresnę apsaugą ir suteikia daugiau skaidrumo negu dabar galiojantys tarptautiniai standartai; primena, kad ES yra sudariusi trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos turi strateginių trūkumų, sąrašą, ir primygtinai ragina Jungtinę Karalystę kartu su savo užjūrio teritorijomis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nuolat įsipareigoti laikytis ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos;

15. palankiai vertina 2020 m. kovo 18 d. Komisijos susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projekto[24] LAW.AML.130 ir LAW.AML.131 straipsniuose išvardytus reikalavimus, susijusius su juridinių asmenų ir juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės skaidrumu; primena, jog abiem Šalims labai svarbu užtikrinti, kad centriniuose registruose laikoma informacija būtų prieinama pagal tuos pačius standartus, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/843 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos[25], ypač jos 42 konstatuojamojoje dalyje dėl teisėto intereso sąvokos;

16. ragina abi Šalis į naująjį partnerystės susitarimą įtraukti specialias nuostatas dėl finansiškai ir nefinansiškai įpareigotų subjektų priežiūros kovos su pinigų plovimu sistemos kontekste; primena Komisijos komunikatą dėl geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo (COM/2019/0360) ir jos ataskaitą dėl naujausių įtariamo pinigų plovimo atvejų, susijusių su ES kredito įstaigomis, vertinimo, kurioje daroma išvada, kad ES kovos su pinigų plovimu priežiūra buvo toli gražu nepakankama;

17. mano, kad laisvas ES piliečių, įskaitant būsimus pasienio darbuotojus, judėjimas ir laisvas paslaugų judėjimas Airijos saloje yra svarbūs siekiant sumažinti žalą visos salos ekonomikai ir kad šis klausimas turėtų būti įtrauktas į būsimą susitarimą;

18. rekomenduoja, turėdamas omenyje didėjantį skaitmeninimą prekybos srityje, kuris apima ir paslaugas, kad Šalys susitartų kaip valdymo sistemos dalį į naująjį partnerystės susitarimą įtraukti elektroninę prekybą lengvinančias nuostatas, pašalinti nepagrįstas kliūtis prekybai elektroninėmis priemonėmis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą internetinę aplinką įmonėms ir vartotojams; pabrėžia, kad šiomis nuostatomis turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos būtiniems duomenų srautams, išskyrus atvejus, kai siekiama teisėtų viešosios politikos tikslų, sykiu nepažeidžiant ES asmens duomenų apsaugos taisyklių, be to, šioms nuostatoms turėtų būti taikoma tinkama teisminė kontrolė;

19. pabrėžia, kad siekiant palengvinti tarpvalstybinę prekybą reikės didelių investicijų į muitinio tikrinimo infrastruktūrą bendruosiuose tranzito punktuose, o būsimame susitarime turėtų būti numatyti išsamūs muitinių bendradarbiavimo mechanizmai;

20. mano, kad būsimame susitarime turėtų būti numatyti aiškūs mechanizmai, padėsiantys užtikrinti veiksmingą minėtų sričių teisės aktų įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir ginčų sprendimą; palankiai vertina tai, kad Komisijos pateiktame teisinio susitarimo projekte Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti privalomą prejudicinį sprendimą dėl ES teisės sampratos aiškinimo arba dėl ES teisės normos aiškinimo;

21. ragina ES ir Jungtinę Karalystę prisiimti tvirtą įsipareigojimą užtikrinti gerą mokesčių valdymą, be kita ko, Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijose, suvereniose bazių teritorijose ir jos Karūnai priklausančiose teritorijose, laikantis galiojančių ir besikeičiančių tarptautinių ir Europos standartų, visų pirma keitimosi informacija mokesčių klausimais, mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo, kovos su mokesčių vengimu priemonių ir EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu standartų srityse; taip pat ragina laikytis Finansinių veiksmų darbo grupės standartų;

22. ragina Šalis teikti pirmenybę koordinuotai kovai su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; ragina Šalis spręsti žalingos mokesčių praktikos problemą vykdant bendradarbiavimo veiksmus pagal ES verslo apmokestinimo elgesio kodeksą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2020 m. Europos semestro proceso metu parengtą Komisijos Jungtinei Karalystei skirtą šalies ataskaitą, kurioje Jungtinės Karalystės dividendų mokesčio sistema ir didelis dvišalių mokesčių sutarčių skaičius nurodomos kaip priemonės, kuriomis įmonės gali naudotis vykdydamos agresyvų mokesčių planavimą; pažymi, kad, Komisijos nuomone, Jungtinė Karalystė pirmauja pagal rodiklius, kuriais remiantis vertinama, ar šalyje taikoma tvarka, kuria įmonės gali naudotis mokesčių vengimo tikslais; ragina būsimame susitarime konkrečiai aptarti šį klausimą ir nurodyti, kaip Jungtinė Karalystė ateityje ištaisys šią padėtį; pažymi, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi ir jos verslo apmokestinimo sistemą turės patikrinti Elgesio kodekso grupė pagal kriterijus, nustatytus nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašui; ragina Šalis vykdyti visapusišką administracinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti PVM teisės aktų ir PVM pajamų apsaugos ir susigrąžinimo tvarkos laikymąsi;

23. palankiai vertina Jungtinės Karalystės įsipareigojimą toliau laikytis 6-osios Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB)[26]; ragina Šalis užtikrinti, kad į ankstesnes direktyvas įtrauktos nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (DAB[27], DAB 2[28], DAB 3[29], DAB 4[30], DAB 5[31]) pajamų, finansinių sąskaitų, sprendimų dėl mokesčių, ataskaitų pagal šalis ir tikrosios nuosavybės teisių būtų ir toliau taikomos; rekomenduoja Šalims sukurti specialią administracinio bendradarbiavimo palaikymo platformą, kad būtų užtikrintas tolesnis keitimasis informacija ir būsimų pasiūlymų dėl keitimosi informacija koordinavimas, pvz., interneto platformas;

24. ragina Šalis užtikrinti, kad jų atitinkama mokesčių politika padėtų siekti Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, ir ragina jas bendradarbiauti pagal būsimą ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, visų pirma siekiant išvengti bet kokios formos dvigubo apmokestinimo, sykiu įgyvendinant tame ES mechanizme nustatytus aplinkosaugos tikslus;

25. primena, kad pagal Susitarimo dėl išstojimo 132 straipsnį Jungtinis komitetas gali priimti sprendimą pratęsti pereinamąjį laikotarpį; mano, kad atsižvelgiant į išliekančius nuomonių skirtumus ir COVID-19 krizės poveikį reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kad būtų galima įvertinti, ar reikia daugiau laiko deryboms dėl visapusiškos būsimos partnerystės užbaigti, kartu užtikrinant piliečių teises, teisinį tikrumą ir ekonominį bei finansinį stabilumą; pakartoja savo poziciją, kad atsižvelgiant į derybų sudėtingumą ir ribotą laikotarpį esama realios rizikos, jog tam tikrose ekonomikos srityse, kuriose atsarginės priemonės arba tarptautinė sistema gali būti nepakankama teisinė sistema, kad būtų išvengta didelių sutrikimų, nebus pasiekta susitarimo; mano, kad ir ES, ir Jungtinė Karalystė yra suinteresuotos nustatyti, kad jų būsimi santykiai būtų plėtojami tvarkingai;

26. primena, kad valstybių narių obligacijų rinkos likvidumas ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių valiutų keitimo likvidumas paremtas Junginės Karalystės investicinių bankų teikiama infrastruktūra; pažymi, kad atsižvelgiant į daugelyje ES teisės sistemų taikomą draudimą vykdyti pirminę prekybą valstybės obligacijomis trečiosiose šalyse labai svarbu aptarti minėtą klausimą naujose ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės derybose;

27. mano, kad „Brexit’as“ gali suteikti naują postūmį tęsti kapitalo rinkų sąjungos projektą, nes tai galėtų padėti nukreipti kreditus į realiąją ekonomiką, ypač MVĮ, toliau sudaryti sąlygas privačiam rizikos pasidalijimui, mažinti viešojo sektoriaus rizikos pasidalijimo poreikį ir papildyti bankų teikiamą finansavimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	20.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 3 9
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Francesca Donato, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Raffaele Fitto, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Valentino Grant, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Herve Juvin, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Pedro Marques, Costas Mavrides, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Dragoș Pîslaru, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Cristian Terheş, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Karima Delli, Chris MacManus, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Mick Wallace

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

48	+
ECR	Johan Van Overtveldt
GUE/NGL	José Gusmão, Chris MacManus, Mick Wallace
NI	Piernicola Pedicini
PPE	Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Enikő Győri, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Ralf Seekatz, Inese Vaidere
Renew	Gilles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Caroline Nagtegaal, Dragoș Pîslaru, Stéphanie Yon-Courtin
S&D	Marek Belka, Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli
Verts/ALE	Karima Delli, Stasys Jakeliūnas, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun

 

3	-
ID	Gunnar Beck, Herve Juvin, Jörg Meuthen

 

9	0
ECR	Derk Jan Eppink, Raffaele Fitto, Cristian Terheş, Roberts Zīle
ID	Francesca Donato, Valentino Grant, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni
NI	Lefteris Nikolaou-Alavanos

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (28.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Kris Peeters

 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi susitarimu su Jungtine Karalyste turi būti užtikrinta teisių ir pareigų pusiausvyra, užtikrintas visiškas ES vidaus rinkos ir muitų sąjungos vientisumas ir tinkamas veikimas ir keturių laisvių nedalomumas bei sudaromos vienodos sąlygos įmonėms, taip pat garantuota aukšto lygio vartotojų apsauga; kadangi Sąjungai nepriklausanti valstybė, kuri nevykdo tų pačių įsipareigojimų kaip valstybė narė, negali turėti tų pačių teisių ir naudotis tomis pačiomis privilegijomis kaip valstybė narė;

B. kadangi patekimo į ES bendrąją rinką išankstinė sąlyga yra visapusiškai laikytis susijusių ES bendrosios rinkos teisės aktų; kadangi vartotojų apsauga ES užtikrinama taikant plačiai išplėtotą Europos teisinę sistemą;

C. kadangi Sąjunga pasižymi didžiausia prekybos galia ir yra didžiausia bendroji rinka, kuri yra pagrindinis ekonominės gerovės veiksnys; kadangi 2019 m. 27 ES valstybių narių prekių eksportas į Jungtinę Karalystę sudarė 318,1 mlrd. EUR, o 27 ES valstybių narių importas iš Jungtinės Karalystės sudarė 193,7 mlrd. EUR;

D. kadangi derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste užbaigimo terminas nėra ilgas, derybos yra labai sudėtingos, ir dėl precedento neturinčios krizės dėl COVID-19 pandemijos, kuri nulėmė derybų buvo atidėjimą, padėtis tampa dar sudėtingesnė;

1. tvirtai pakartoja, kad abi šalys turi visapusiškai įgyvendinti visas Susitarimo dėl išstojimo, įskaitant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, dalis, ir tai gali būti tvirtas geros valios, su kuria bus vedamos derybos dėl būsimo susitarimo, rodiklis;

2. mano, kad ES ir JK yra abipusiai suinteresuotos siekti plataus užmojo, plataus masto ir subalansuotų santykių pagal būsimą susitarimą;

3. pabrėžia, kad visos ES institucijos, valstybės narės, įmonės ir piliečiai pereinamojo laikotarpio pabaigoje turėtų būti pasirengę naujai partnerystei su Jungtine Karalyste;

4. pabrėžia, kad susitarimas su JK neturėtų pakenkti plataus užmojo ir subalansuotam priemonių rinkiniui, kurį Komisija pristatė per pastaruosius penkerius metus, pavyzdžiui, bendrosios rinkos strategijai, kapitalo rinkų sąjungai, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai ir Europos skaitmeninei strategijai;

Vidaus rinka

5. pabrėžia, kad į būsimą susitarimą turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl prekių ir paslaugų patekimo į rinką, viešųjų pirkimų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo, taip pat dėl gaminius reglamentuojančių taisyklių, jei sudarytos vienodos sąlygos;

 6. mano, kad siekiant pereiti prie nulinio anglies dioksido kiekio ir žiedinės ekonomikos Sąjungai reikia visapusiškai veikiančios bendrosios rinkos, kurioje būtų skatinama ekologiškų, novatoriškų sprendimų sklaida, ir būsimas susitarimas su JK turėtų atitikti šį tikslą;

7. pabrėžia, kad trečioji šalis jokiomis aplinkybėmis negali turėti valstybės narės lygmens teisių ir privalumų; pabrėžia, kad teisės ir privilegijos, susijusios su patekimu į vidaus rinką, neatsiejamos nuo griežtų įsipareigojimų visapusiškai gerbti vidaus rinkos taisykles ir jų laikytis; todėl primena, kad dėl subalansuoto, plataus užmojo ir plataus masto būsimo susitarimo galima susitarti tik tuo atveju, jei bus užtikrintos vienodos sąlygos verslo įmonėms ir vartotojams, prisiimant tvirtus įsipareigojimus, juos tinkamai įgyvendinami ir užtikrinant veiksmingą jų vykdymą;

8. pabrėžia, kad dinamiškas reglamentavimo suderinimas ir nuostatos, kuriomis užtikrinama patikima rinkos priežiūra, padedanti užtikrinti gaminiams taikomų taisyklių vykdymą, turėtų būti esminė ir nepakeičiama bet kokio būsimo susitarimo dalis, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad teisinis tikrumas ES įmonėms ir aukšto lygio ES vartotojų apsauga pasitelkiant veiksmingą rinkos priežiūrą, produktų atsekamumą ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą turėtų padėti skatinti vienodas sąlygas šioje srityje; be to, pabrėžia, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas reikalingas horizontalusis mechanizmas, pvz., bendra valdymo sistema, apimanti visas bendradarbiavimo sritis, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas, stebėsena, vykdymo užtikrinimas ir ginčų sprendimas pasitelkiant pakankamai išteklių turinčias vidaus valdžios institucijas ir veiksmingus administracinius bei teismo procesus; primena, kad taikant tokį horizontalųjį mechanizmą turėtų būti visiškai išsaugotas ES sprendimų priėmimo autonomiškumas ir jos teisinė tvarka, o Sąjungai turėtų būti suteiktos tinkamos priemonės imtis veiksmų bet kokiu galimu reikalavimų nesilaikymo atveju iš Jungtinės Karalystės pusės;

9. primena, kad bet kuriuo atveju būsimas susitarimas nulems muitinės patikrinimus ir kontrolę prieš prekėms patenkant į vidaus rinką, ir primygtinai tvirtina, kad itin svarbu užtikrinti prekių atitiktį vidaus rinkos taisyklėms ir atitinkamoms Europos gaminių taisyklėms;

10. pabrėžia, kad, kai aktualu ir tinkama, derantis dėl susitarimo bendrosios rinkos skyriaus dėl palankesnių sąlygų patekti į rinką sudarymo turėtų būti atsižvelgiama į Europos MVĮ poreikius ir interesus; be to, ragina šalis įsteigti MVĮ kontaktinius centrus ir ragina sukurti stabilią ir nuspėjamą bendrą teisinę sistemą;

11. tvirtai laikosi nuomonės, kad į susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl patekimo į rinką ir nacionalinio režimo pagal priimančiosios valstybės taisykles, siekiant užtikrinti, kad su ES paslaugų teikėjais JK būtų elgiamasi nediskriminuojant, be kita ko, ir įsisteigimo atžvilgiu; pabrėžia, kad pagal naująją tvarką ES piliečiams turėtų būti leidžiama laikinai atvykti į JK ir būti verslo tikslais ir paslaugų teikimo tikslais;

12. pabrėžia, kad reikėtų įtraukti tinkamas plataus užmojo priemones siekiant palengvinti elektroninę prekybą, duomenų srautus ir keitimąsi duomenimis, pašalinti nepagrįstas kliūtis prekybai elektroninėmis priemonėmis ir užtikrinti atvirą, saugią ir patikimą internetinę aplinką įmonėms ir vartotojams su sąlyga, kad Jungtinės Karalystės internetiniai mažmenininkai laikosi atitinkamų bendrosios rinkos taisyklių; atsižvelgdamas į tai, ragina suderinti šią tvarką su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu;

13. pabrėžia, kad abiejų šalių viešųjų pirkimų rinkos turėtų išlikti vienodai atviros abiem pusėms, siekiant toliau prisidėti prie tarpvalstybinio būtiniausių prekių ir paslaugų srauto, jeigu bus sudarytos veiksmingos vienodos sąlygos, apimančios visus susijusius aspektus; apgailestauja, kad viešųjų pirkimų sektorius neminimas JK derybų įgaliojimuose, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina įtraukti papildomas nuostatas, kuriomis abiem susitarimo šalims būtų abipusiai užtikrintos vienodos galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir kurios būtų parengtos visapusiškai laikantis ES acquis;

Muitinių veikla

14. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ketinimą nesiekti, kad būtų išlaikytas dabartinis jos statusas bendrosios rinkos ir muitų sąjungos atžvilgiu, ir į Jungtinės Karalystės interesą išstojus iš ES siekti glaudaus bendradarbiavimo su ES ekonomikos srityje; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti muitų sąjungos ir jos procedūrų, kuriomis užtikrinama vartotojų sauga ir apsauga bei ES ir ES įmonių ekonominiai interesai, vientisumą; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į muitinio tikrinimo infrastruktūrą bendruosiuose tranzito punktuose prie bendrų sienų ir, kai aktualu ir tinkama, toliau užtikrinti veiksmų koordinavimą ir keitimąsi informacija tarp abiejų šalių;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio netarifinių kliūčių, kontrolės lygio ir kokybės skirtumų skaičiaus, taip pat muitinės procedūrų ir sankcijų politikos skirtumų ES įvežimo į muitų sąjungą punktuose dažnai iškreipiami prekybos srautai ir kyla pavojus Europos bendrosios rinkos vientisumui;

16. pabrėžia, kad visapusiškas susitarimų dėl Airijos sienos įgyvendinimas yra labai svarbus verslui, taip pat siekiant išvengti prekybos srautų nukreipimo ir galimos žalos visų salų ekonomikai ir kad turėtų būti visapusiškai taikomas Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos 12 straipsnis; pabrėžia, kad Specializuotas komitetas turėtų užtikrinti reikiamą tikrumą kalbant apie Protokolo, ypač 12 straipsnio aspektus, susijusius su Protokolo taikymu, stebėsena ir vykdymo užtikrinimu, nes jis turėtų būti įgyvendinamas sąžiningai;

17. pabrėžia, kad visuose būsimuose susitarimuose turėtų būti nustatyti visapusiški muitinių bendradarbiavimo mechanizmai, kad būtų palengvinta tarpvalstybinė prekyba, taip pat muitinių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimo mechanizmai; be to, ragina šalis, kur aktualu ir tinkama, imtis veiksmų siekiant supaprastinti muitinės procedūrų reikalavimus ir formalumus prekiautojams ar ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant MVĮ;

18. primygtinai reikalauja, kad Komisija užtikrintų, jog muitinis tikrinimas visoje ES būtų vykdomas laikantis tų pačių standartų ir tuo tikslu būtų taikomas tiesioginis bendras muitinio tikrinimo mechanizmas, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis ir visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

19. pabrėžia, kad ES gamintojams ir prekiautojams nauja tvarka muitinės ir kitose srityse turėtų būti užtikrintos tokios pat palankios sąlygos kaip jų partneriams Jungtinėje Karalystėje;

20. pabrėžia, kad labai pageidautina, jog Jungtinė Karalystė išlaikytų dabartinę produktų klasifikaciją, grindžiamą Europos Bendrijų integruotuoju tarifu (TARIC), siekiant išlaikyti paprastas procedūras ir sumažinti reguliavimo naštą;

Vartotojų politika

21. pabrėžia, kad abi šalys turi išsaugoti dabartinius ES vartotojų apsaugos standartus ir piliečių teises pagal ES acquis pagal bet kokį būsimą susitarimą; mano, kad susitarimu turėtų būti užtikrinta pridėtinė vertė ES vartotojams, sukuriant geriausią vartotojų teisių apsaugos ir prekiautojų prievolių vykdymo užtikrinimo sistemą;

22. mano, kad labai svarbu užtikrinti iš Jungtinės Karalystės importuojamų produktų saugą taip, kad jie atitiktų ES standartus;

23. pabrėžia bendradarbiavimo reguliavimo ir administravimo srityse, kurį vykdant, kai aktualu ir tinkama, atliekama parlamentinė priežiūra ir laikomasi nekintamumo įsipareigojimų, kaip ir bendradarbiavimo su kitomis trečiosiomis šalimis atveju, svarbą šalinant netarifines kliūtis ir siekiant viešojo intereso tikslų, kad būtų apsaugoti ES vartotojų interesai, be kita ko, siekiant užtikrinti saugią ir patikimą aplinką vartotojams ir įmonėms internete, taip pat kovoti su nesąžininga komercine praktika;

24. pabrėžia, kad tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė yra suinteresuotos, kad dėl būsimo susitarimo vartotojų apsaugos ir patekimo į rinką sferoje būtų išvengta galimo neigiamo poveikio šiuo metu vartotojams teikiamai apčiuopiamai naudai tokiose srityse kaip skaitmeninės paslaugos, keleivių teisės, prekyba medicinos įranga, Europos skubios pagalbos iškvietimo numeris (112) ir sąveiki ES masto pagalbos iškvietos sistema „eCall“, nepagrįstas geografinis blokavimas, kova su klastojimu ir geografinių nuorodų apsauga; pabrėžia, kad dirbdamos kartu ES ir Jungtinė Karalystė galėtų daryti įtaką tarptautinėse diskusijose, be kita ko, siekdamos užtikrinti saugią ir patikimą aplinką vartotojams ir įmonėms internete.

 

***

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	20.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 1 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Andrus Ansip, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Hynek Blaško, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Petra De Sutter, Evelyne Gebhardt, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Leszek Miller, Dan-Ștefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jordi Cañas, Maria da Graça Carvalho, Tsvetelina Penkova, Jiří Pospíšil, Dominik Tarczyński, Evžen Tošenovský, Edina Tóth

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ECR GUE/NGL NI PPE Renew S&D Verts/ALE

Adam Bielan, Eugen Jurzyca, Dominik Tarczyński, Evžen Tošenovský Kateřina Konečná Miroslav Radačovský, Marco Zullo Maria da Graça Carvalho, Deirdre Clune, Arba Kokalari, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Dan‑Ștefan Motreanu, Kris Peeters, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Edina Tóth, Marion Walsmann Andrus Ansip, Vlad‑Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Jordi Cañas Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria Leitão‑Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Tsvetelina Penkova, Christel Schaldemose David Cormand, Petra De Sutter, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

 

1	-
ID	Hynek Blaško

 

4	0
GUE/NGL ID	Anne‑Sophie Pelletier Alessandra Basso, Virginie Joron, Jean‑Lin Lacapelle

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (29.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Johan Danielsson

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[32],

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 13 d. Tarybos sprendimą, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Karalyste[33],

– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 24 d. susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos ir į politinę deklaraciją, kuria nustatomi būsimų santykių pagrindiniai principai[34],

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d. susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą[35],

Bendrieji klausimai

1. pabrėžia, kad numatoma partneryste, kuri buvo parengta remiantis glaudžiais ekonominiais Jungtinės Karalystės ir ES ryšiais ir bendrais jų interesais, turėtų būti užtikrintas nenutrūkstamas ir netrukdomas susisiekimas visų rūšių transportu, grindžiamas abipusiškumo principu, ir turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, visų pirma susijusios su socialiniais, užimtumo ir aplinkos standartais;

2. pakartoja, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji šalis, negali turėti tokių pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė; mano, kad ateityje bendradarbiaujant su Jungtine Karalyste turėtų būti vykdomi abipusiai naudingi transporto projektai, skatinamos geros tarpvalstybinės prekybos ir verslo sąlygos; pabrėžia, kad tokios sąlygos turėtų palengvinti veiklą ir padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat užtikrinti, kad MVĮ netektų patirti jokios papildomos administracinės naštos;

3. mano, kad remiantis bendrais interesais turėtų būti numatytas Jungtinės Karalystės dalyvavimas ES tarpvalstybinėse transporto srities mokslinių tyrimų ir plėtros programose;

4. primena, jog svarbu, kad derybose Komisija būtų vienintelė ES derybininkė ir kad valstybės narės nepradėtų jokių dvišalių derybų; kita vertus, primygtinai ragina Komisiją galutiniame išsamiame susitarime atstovauti kiekvienos valstybės narės interesams;

5. pabrėžia, kad teisės ir privilegijos yra susijusios su prievolėmis ir kad galimybės patekti į ES bendrąją rinką turėtų visiškai atitikti reguliavimo konvergencijos mastą ir prisiimtus įsipareigojimus laikytis vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų, taip pat turėtų būti grindžiamos minimaliais bendrais standartais, taikomais 27 ES valstybėse narėse;

6. pritaria derybiniams nurodymams, kuriuose nustatyta, kad Gibraltaras nebus įtrauktas į susitarimų, kuriuos sudarys ES ir Jungtinė Karalystė, teritorinę taikymo sritį ir kad bet kokiam atskiram susitarimui reikės išankstinio Ispanijos Karalystės sutikimo;

Aviacija

7. primena, kad aviacija yra vienintelė transporto rūšis, kuri neturi jokios teisėtos galimybės vadovautis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis tuo atveju, jei iki pereinamojo laikotarpio pabaigos nebus pasiektas susitarimas;

8. mano, kad į numatomą partnerystę turėtų būti įtrauktas plataus užmojo ir išsamus skyrius dėl oro transporto, kuriuo būtų užtikrinti ES strateginiai interesai ir į kurį būtų įtrauktos tinkamos nuostatos dėl patekimo į rinką, investicijų bei veiklos ir komercinio lankstumo (pvz., bendro kodo naudojimo), atsižvelgiant į subalansuotas teises ir pareigas;

9. mano, kad numatoma partnerystė turėtų apimti vienodas veiklos sąlygas valstybės pagalbos, keleivių teisių, socialinių teisių, saugos, saugumo ir aplinkos apsaugos srityse;

10. pabrėžia, kad, siekiant Sąjungos interesų, bet kokį galimą tam tikrų vadinamosios penktosios laisvės (skrydžių laisvės) elementų suteikimą turėtų atsverti atitinkamos prievolės;

11. pabrėžia, kad numatoma partnerystė turėtų apimti glaudų bendradarbiavimą aviacijos saugos ir oro eismo valdymo srityse; mano, kad toks bendradarbiavimas neturėtų riboti ES galimybių nustatyti apsaugos lygį, kuris, jos nuomone, tinkamas saugai ir aplinkai;

12. pabrėžia, kad svarbu, jog ateityje Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos institucija ir Europos aviacijos saugos agentūra glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje ir Jungtinė Karalystė dalyvautų dabartinėse ir būsimose oro eismo valdymo programose, pvz., Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programoje, siekiant užtikrinti infrastruktūros sąveikumą ir padidinti oro eismo saugumą ir efektyvumą Europoje;

13. mano, kad Sąjungos interesus atitinkančiais atvejais derėtų numatyti Jungtinės Karalystės dalyvavimą ES kosmoso programoje;

Keliai

14. pakartoja, kad bet koks susitarimas dėl krovinių vežimo keliais turi būti neatsiejama visapusiško laisvosios prekybos susitarimo dalis;

15. pažymi, kad dabartinė ribotu leidimų skaičiumi grindžiama Europos transporto ministrų konferencijos sistema nėra tinkama ES ir Jungtinės Karalystės santykiams, atsižvelgiant į krovinių vežimo keliais tarp 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės mastą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant išvengti grėsmės viešajai tvarkai ir užkirsti kelią krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjų ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikėjų eismo srautų sutrikimams; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnius tiesioginius jūrų maršrutus iš Airijos į žemyną ir taip sumažinti priklausomybę nuo sausumos tilto per Jungtinės Karalystės teritoriją;

16. pabrėžia, kad krovinių vežimo keliais veikloje Jungtinės Karalystės krovinių vežėjams negali būti suteiktos tokio paties lygio teisės ir privalumai, kokie suteikti Sąjungos krovinių vežėjams;

17. mano, kad numatyta partnerystė turėtų apimti teisę vykdyti tranzito reisus su kroviniu ir be krovinio iš vienos susitarimo šalies teritorijos į tos pačios šalies teritoriją per kitos šalies teritoriją;

18. mano, kad numatyta partnerystė turėtų apimti vienodas veiklos sąlygas darbo, vairavimo ir poilsio laiko, vairuotojų komandiravimo, tachografų, transporto priemonių masės ir matmenų, mišriojo vežimo ir darbuotojų mokymo srityse, taip pat konkrečias nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas panašus vežėjų ir vairuotojų apsaugos lygis;

19. pabrėžia, kad numatomoje partnerystėje keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais srityje turėtų būti atsižvelgiama į daugiašalį Interbus susitarimą[36] ir jo protokolą; tikisi, jog būsimame susitarime bus atsižvelgta į tai, kad svarbu užtikrinti sektoriaus žalinimą diegiant alternatyviuosius degalus ir įkrovimo infrastruktūrą;

Geležinkeliai

20. pabrėžia, kad pagal numatomą partnerystę turėtų būti atsižvelgiama į specifinę Lamanšo sąsiaurio tunelio padėtį, ypač saugos reikalavimų, leidimų suteikimo bei keleivių teisių atžvilgiu;

Jūrų transportas ir uostai

21. pabrėžia, kad numatoma partneryste turėtų būti užtikrintos abipusės ir vienodos galimybės patekti į rinką tarptautinio jūrų transporto sektoriuje, įskaitant atviroje jūroje vykdomos veiklos sektorių ir šalių vidaus prekybą, nustatant tinkamas vienodas veiklos sąlygas saugos, saugumo, aplinkos ir socialinėje srityse tarp ES ir JK uostų, nepakenkiant jau galiojantiems aukštiems ES standartams šiose srityse; pabrėžia, kad partnerystėje turėtų būti numatytas bendras požiūris į pasaulinės politikos sistemą, apimančią Tarptautinę jūrų organizaciją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, Tarptautinę darbo organizaciją ir Pasaulio prekybos organizaciją;

22. primygtinai ragina teikti pirmenybę sklandžiai ES ir Jungtinės Karalystės jūrų prekybai, laisvam keleivių, jūrininkų, jūroje ir sausumoje dirbančių darbuotojų judėjimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos vėlavimams ir sutrikimams kelią užkertančios pasienio ir muitinės sistemos;

23. pabrėžia, kad svarbus veiksmingas Europos jūrų saugumo agentūros ir Jungtinės Karalystės jūrų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

 

 
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	28.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	47 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Julie Lechanteux, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Josianne Cutajar, Clare Daly, Roman Haider, Anne-Sophie Pelletier, Robert Roos

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

47	+
ECR	Peter Lundgren, Robert Roos, Roberts Zīle,
GUE/NGL	Clare Daly, Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier
ID	Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo
PPE	Magdalena Adamowicz, Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
RENEW	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Josianne Cutajar, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Petar Vitanov
VERTS/ALE	Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz
NI	Mario Furore

 

1	-
NI	Dorien Rookmaker

 

1	0
ECR	Kosma Złotowski

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (13.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Pascal Arimont

 

 

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi sanglaudos politika yra pagrindinė priemonė, kuria užtikrinamas ES regionų solidarumas mainais už vidaus rinkos teikiamas galimybes; kadangi, jei Jungtinė Karalystė nuspręs patekti į vidaus rinką kaip narė, ji turės finansiškai prisidėti prie solidarumo ir sanglaudos ir laikytis horizontaliosios politikos, įskaitant visuotinio atšilimo, klimato kaitos, aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, kaip yra Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių atveju;

B. kadangi naujų kliūčių ES ir Jungtinės Karalystės prekybai ir asmenų judėjimui sukūrimas neigiamai paveiks daugelį ES regionų, ypač tuos, kurie turi bendrą sausumos ar jūrų sieną su Jungtine Karalyste, todėl reikės papildomos paramos iš sanglaudos fondų;

C. kadangi ypač svarbu apsaugoti tarpvalstybinę ekonominę veiklą ir ES ir Jungtinės Karalystės pasienio darbuotojai turėtų ir toliau naudotis galimybe užsidirbti pragyvenimui;

D. kadangi, nors Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, būtų naudinga tęsti programas INTERREG tarp ES ir Jungtinės Karalystės regionų;

E. kadangi sanglaudos finansavimas yra ypač svarbus Šiaurės Airijai ir Airijos pasienio regionams; kadangi programa PEACE atliko pagrindinį vaidmenį bendruomenių susitaikymo ir taikos kūrimo srityje ir ją įgyvendinant tūkstančiai žmonių buvo susieti vykdant tarpvalstybinę veiklą, įskaitant paramą mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrai, bendruomeninėms organizacijoms, kurios vadovauja susitaikymo ir kultūrų supratimo projektams, ir tarpvalstybiniams projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, mokymuisi ir mokymui;

F. kadangi ES vystymosi ir sanglaudos politika sudarė sąlygas vaisingam ES ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijų bendradarbiavimui ir jis turėtų būti tęsiamas ir ateityje;

G. kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas be vėlesnio susitarimo dėl jos būsimų santykių su ES turėtų trikdomąjį poveikį, nes atsirastų didelė našta ES viešiesiems finansams; kadangi nepavykus pasiekti susitarimo dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių būtų pagrįsta pradėti taikyti solidarumo principą; kadangi Parlamentas jau yra pritaręs tam, kad tokiu atveju būtų pradėtas taikyti solidarumo principas;

1. pabrėžia, kad, jei Jungtinė Karalystė nedalyvautų vidaus rinkoje kaip visateisė narė, ji neturėtų galėti naudotis sanglaudos fondais, išskyrus projektus, kuriuose dalyvauti leidžiama pagal reglamentus, kuriais įsteigiami šie fondai; laikosi nuomonės, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė galiausiai norėtų dalyvauti vidaus rinkoje, ji turėtų mokėti įnašus į sanglaudos fondus 2021–2027 m. laikotarpiu;

2. mano, kad naujajame susitarime turėtų būti atsižvelgiama į „Brexit’o“ neigiamai paveiktų ES regionų, ypač tų, kurie turi bendrą sausumos ar jūrų sieną su Jungtine Karalyste, pvz., Airijos ir pietų Ispanijos pasienio regionų ir pakrantės regionų palei Lamanšo sąsiaurį, Atlanto vandenyną ir Šiaurės jūrą, poreikius; primena, kad reikia atlikti „Brexit’o“ poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms teritorijose, kurios turi bendrą sausumos ar jūrų sieną su Jungtine Karalyste, vertinimą;

3. primena sąžiningo darbo jėgos judumo svarbą; ragina į būsimą susitarimą įtraukti nuostatas dėl nuolatinės pasienio darbuotojų, ypač dirbančiųjų Airijos pasienyje arba Jungtinės Karalystės ir Belgijos, Prancūzijos ar Nyderlandų pasienyje, pragyvenimo šaltinių apsaugos, be kita ko, dėl naujų kokybiškų darbo santykių;

4. pažymi, kad pasienio regionų ir tarpvalstybinėms programoms, finansuojamoms pagal INTERREG, tenka pagrindinis vaidmuo skatinant įvairių valstybių narių regionų ir piliečių bendradarbiavimą, ir siūlo, kad ateityje programose INTERREG galėtų dalyvauti Jungtinė Karalystė ir ją sudarančios šalys, jei mokės atitinkamą finansinį įnašą; primena, kad įgyvendinant programas INTERREG taip pat remiama įtrauki politika ir strategijos, kuriomis padedama išvengti nelygybės didėjimo pasienio bendruomenėse;

5. atkreipia dėmesį į svarbų ES sanglaudos politikos indėlį Šiaurės Airijoje, visų pirma padedant atgaivinti skurdžias miesto ir kaimo vietoves, kovojant su klimato kaita ir užmezgant bendruomenių ir pasienio ryšius taikos proceso kontekste; pabrėžia, jog labai svarbu, kad programa PEACE ir toliau būtų vykdoma Šiaurės Airijoje ir Airijos pasienio regionuose ir savarankiškai administruojama ES specialiųjų programų įstaigos,

6. mano, kad turėtų būti tęsiamas ES atokiausių regionų ir užjūrio šalių bei teritorijų ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijų, ypač Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione, bendradarbiavimas; ragina numatyti specialias nuostatas, kad ateityje prireikus būtų galima vykdyti bendrus projektus naudojant Europos plėtros fondo ir sanglaudos fondų lėšas;

7. pabrėžia, kad, suteikdamas finansinių išteklių iš ES biudžeto, Europos Sąjungos solidarumo fondas parodo konkretų solidarumą, kai vienas ar daugiau ES regionų arba kuri nors narystės siekianti šalis patiria sunkių padarinių, be kita ko, ekonomikai; primena, jog svarbu išplėsti Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį, kad ji apimtų dalį papildomų viešųjų išlaidų, patirtų rengiantis pereinamojo laikotarpio pabaigai nepasiekus vėlesnio susitarimo dėl būsimų Jungtinės Karalystės santykių su ES arba pasibaigus šiam laikotarpiui, kaip tai jau buvo padaryta siekiant įveikti dabartinę COVID-19 ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu, kuris atspindėtų anksčiau pateiktą pasiūlymą siekiant rasti atsaką, jei nebus ratifikuotas susitarimas dėl išstojimo, kurį Parlamentas patvirtino 2019 m. spalio 24 d.[37];

8. prašo Komisijos pasirengti išstojimo be susitarimo pasekmėms, jei Jungtinė Karalystė neprašytų pratęsti pereinamojo laikotarpio.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	12.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Tom Berendsen, Erik Bergkvist, Stéphane Bijoux, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Francesca Donato, Raffaele Fitto, Chiara Gemma, Cristian Ghinea, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Ondřej Knotek, Constanze Krehl, Elżbieta Kruk, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Martina Michels, Andżelika Anna Możdżanowska, Niklas Nienaß, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, André Rougé, Vincenzo Sofo, Irène Tolleret, Valdemar Tomaševski, Monika Vana
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Vlad-Marius Botoş, Daniel Buda, Sandro Gozi, Simone Schmiedtbauer

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38	+
ECR	Raffaele Fitto, Elżbieta Kruk, Andżelika Anna Możdżanowska, Valdemar Tomaševski
GUE/NGL	Martina Michels, Younous Omarjee
NI	Rosa D'Amato, Chiara Gemma
PPE	Pascal Arimont, Tom Berendsen, Daniel Buda, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Andrey Novakov, Simone Schmiedtbauer
RENEW	Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Cristian Ghinea, Sandro Gozi, Ondrej Knotek, Irène Tolleret
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Erik Bergkvist, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova
VERTS/ALE	François Alfonsi, Niklas Nienaß, Caroline Roose, Monika Vana

 

0	-

 

5	0
ID	Mathilde Androuët, Francesca Donato, Alessandro Panza, André Rougé, Vincenzo Sofo

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (26.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: François-Xavier Bellamy

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dabartinės derybos turės lemiamos reikšmės valstybių narių ir Jungtinės Karalystės ateičiai ir, atsižvelgiant į tai, žvejyba ir gyvųjų jūrų išteklių valdymas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas ir atsikūrimas yra esminiai klausimai; kadangi žuvininkystės sektorius tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria šimtus tūkstančių darbo vietų, suteikia pragyvenimo šaltinį daugeliui pakrančių rajonų ir pakrančių bendruomenių, kurios kovoja su demografiniu nuosmukiu, prisideda prie saugaus ir sveiko maisto milijonams vartotojų ir propaguoja tvirtą aplinkai palankų modelį;

B. kadangi bendra žuvininkystės politika (BŽP) jau beveik 50 metų suteikia galimybių visose atitinkamose valstybėse narėse sukurti optimalias žuvininkystės plėtros ir darnaus išteklių valdymo sąlygas; kadangi dėl to, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, būtinas susitarimas, siekiant užtikrinti žuvininkystės sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir esamos žuvininkystės veiklos tęstinumą, rūšių išsaugojimą ir biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą;

C. kadangi 2017 m. gruodžio 12 d. Reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo[38] buvo svarbus žingsnis siekiant pasaulinės žvejybos skaidrumo ir atskaitomybės, ir tai turėtų atsispindėti būsimame susitarime;

D. kadangi esami istoriniai, geografiniai ir ekosisteminiai ES ir Jungtinės Karalystės ryšiai sukuria didelę šalių tarpusavio priklausomybę tiek žvejybos ir akvakultūros veiklos, tiek šių produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuose, taip pat bendrų jūrų ekosistemų apsaugos srityje; kadangi šiuo metu Jungtinė Karalystė ir ES dalijasi 97 ištekliais, kuriems taikomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK); kadangi, atsižvelgiant į tai, nesant susitarimo bus padaryta tiesioginė ir didelė žala visiems su šia sritimi susijusiems suinteresuotiesiems subjektams ir galiausiai ES ir Jungtinės Karalystės piliečiams, taip pat bendroms jūrų ekosistemoms; kadangi, be to, bet kokiu susitarimu turėtų būti siekiama išvengti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės žvejų, vykdžiusių žvejybos veiklą Jungtinės Karalystės vandenyse, ekonominio išstūmimo;

1.  dar kartą patvirtina, kad ES ir Jungtinė Karalystė negali sudaryti išsamaus susitarimo, įskaitant susitarimą dėl prekybos, jei į jį nebus įtrauktas visapusiškas, subalansuotas ir ilgalaikis susitarimas dėl žvejybos ir su žvejyba susijusių klausimų, pagal kurį būtų toliau optimaliomis sąlygomis suteikiama prieiga prie atitinkamų šalių vandenų, išteklių ir rinkų ir vykdoma esama žvejybos veikla;

2. dar kartą patvirtina, kad žuvininkystės susitarimas turi būti tiesiogiai susijęs su vykstančiomis derybomis dėl ekonominės partnerystės, ypač dėl prekybos, ir todėl negali būti atskirtas; pabrėžia, kad laisvos prieigos prie vandenų ir uostų klausimas negali būti atskirtas nuo laisvos prekybos ir Jungtinės Karalystės žuvininkystės produktų prieigos prie ES rinkos klausimo;

3. primena, kad žuvys ir tarša nepaiso politinių sienų ir toliau sklis po visus jūrų baseinus; pabrėžia, kad ekosistemos yra tarpusavyje susijusios;

4. primena, kad didžiausia abipusė nauda bus gauta apsaugant bendras ekosistemas ir darniai valdant jų naudojimą, išlaikant esamą abipusę prieigą prie vandenų ir žvejybos išteklių su tikslu išlaikyti esamą žvejybos veiklą, taip pat nustatant bendrus, nuoseklius, aiškius ir stabilius principus ir taisykles, sudarant abipuses sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktams laisvai patekti į rinkas ir nesukeliant ekonominės ar socialinės įtampos dėl nesubalansuotos konkurencijos; primygtinai ragina būsimame susitarime numatyti apsaugos sąlygą, pagal kurią būtų nustatyta, kad pažeidus nuostatas dėl abipusės prieigos prie vandenų ir išteklių bus sustabdytas lengvatinių muitų tarifų taikymas JK prekėms ES rinkoje;

5. pabrėžia, kad į pasiūlymo dėl susitarimo projektą reikia įtraukti paskirstomas procentines dalis, kurios šiuo metu taikomos ištekliams, kuriais abi šalys dalijasi pagal FISH-2 priedą (žvejybos galimybių paskirstymas), laikantis galiojančio santykinio stabilumo principo; tai, kad išteklių, kurias turi pasidalyti abi šalys, procentinių dalių grafos paliktos tuščios, galėtų būti laikoma pradine nuolaida Jungtinei Karalystei, nuleidžiančia dabartinės kadencijos tikslų kartelę;

6. ragina šalis išlaikyti esamas kvotų dalis ir stabilų bei nuolatinį žvejybos teisių paskirstymą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ilgalaikį išteklių valdymą, grindžiamą BŽP principų, pvz., didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY), laikymusi ir techninėmis priemonėmis, taip pat regioninio valdymo priemonėmis, tokiomis kaip Šiaurės jūros ir vakarų vandenų daugiamečiai planai, ir Jūrų pagrindų strategijos direktyva, kurios iki šiol padėjo pagerinti žuvų išteklių būklę tiek ES valstybių narių, tiek Jungtinės Karalystės laivynų naudai;

7. primena, kad Jungtinė Karalystė dalyvavo rengiant ir įgyvendinant daugiamečius planus kiekvienam jūros baseinui, ypač Šiaurės jūrai ir vakarų vandenims, kad šie daugiamečiai planai buvo parengti atsižvelgiant į tuometines valstybes nares, įskaitant Jungtinę Karalystę, ir kad nustatyti tikslai grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir BŽP;

8. pakartoja, kad visapusiškas BŽP įgyvendinimas davė svarbių teigiamų rezultatų tiek didinant išteklių, naudojamų laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, skaičių, tiek tokiu būdu, kaip daugiamečiais planais prisidėta prie biologinio ir ekonominio tvarumo, naudingo atitinkamoms žvejų bendruomenėms;

9. pabrėžia, kad susitarimu turi būti užtikrinta, kad techninės priemonės arba saugomos jūrų teritorijos būtų abipusės, nediskriminacinės ir proporcingos ir kad jomis nebūtų de facto užkertamas kelias ES laivų prieigai prie Jungtinės Karalystės vandenų; pabrėžia, kad nustačius saugomas jūrų teritorijas visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant Europos žvejus, turi dalyvauti valdant ir stebint tokias teritorijas, laikantis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos rekomendacijų; primygtinai tvirtina, kad susitarimu negali būti mažinami ES aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai;

10. primygtinai ragina Komisiją įtraukti nuostatas dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse prevencijos ir kovos su ja;

11. primygtinai reikalauja, kad į vidaus rinką patenkantys Jungtinės Karalystės žvejybos ir akvakultūros produktai atitiktų tuos pačius aplinkos, socialinius, sanitarijos ir fitosanitarijos standartus kaip ir ES žvejybos ir akvakultūros produktai, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos JK ir ES žvejybos ir akvakultūros produktams ir užtikrinta Europos vartotojų apsauga;

12. pabrėžia, kad reikia tinkamų bendradarbiavimo ir konsultacijų mechanizmų ir bendro moksliniais tyrimais pagrįsto metodo, taip pat reikia garantijų, kad Jungtinė Karalystė ir toliau prisidės prie duomenų rinkimo ir mokslinio išteklių vertinimo, kuriuo bus remiamasi ateityje priimant sprendimus dėl bendro žvejybos valdymo bendruose jūrų baseinuose; primygtinai ragina abi šalis toliau aktyviai ir lojaliai bendradarbiauti žuvininkystės kontrolės ir kovos su NNN žvejyba srityse;

13. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ketinimą derėtis dėl atskiro žvejybos pagrindų susitarimo su Norvegija; primena, kad Norvegija yra Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narė, o tai apima su žuvininkystės sektoriumi ir produktais susijusias teises ir pareigas, kalbant apie, be kita ko, prieigą prie ES rinkos;

14. pabrėžia, kad svarbu į susitarimą įtraukti nuorodą į pareigą bendradarbiauti su pakrantės valstybėmis, kaip numatyta tarptautinėje teisėje, nes tai yra labai svarbu siekiant taikyti žvejybos valdymo priemones ir užtikrinti bendrų išteklių tvarumą;

15. mano, kad bet kurio žuvininkystės susitarimo nuostatos turėtų būti remiamos ginčų sprendimo mechanizmais ir apimti taisomąsias priemones, kurie būtų bendro būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių valdysenos administravimo dalis;

16. primena įdėtas pastangas susitarimą dėl žuvininkystės sudaryti iki 2020 m. liepos 1 d.; apgailestaudamas pažymi, kad koronaviruso krizė (COVID-19 protrūkis) sutrikdė normalią Jungtinės Karalystės ir ES derybų eigą; todėl ragina šalis būti lanksčias ir kuo greičiau nuspręsti pratęsti pereinamąjį laikotarpį pagal Susitarimo dėl išstojimo 132 straipsnį, kad sektoriui būtų užtikrintas tikrumas;

17. mano, kad tuo atveju, jei būtų susitarta dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo, dabartinis BLSK ir kvotų paskirstymas turėtų atitinkamai toliau galioti, kad žvejybos sektoriui būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

18. tačiau primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasirengti visiems scenarijams – tiek pereinamojo laikotarpio pratęsimui, tiek scenarijui be susitarimo – ir parengti reikiamas priemones sektoriui remti, taip pat reguliavimo sistemas, tinkamas vienam ir kitam scenarijui;

19. ragina derybų šalis dėti visas pastangas, kad kuo greičiau būtų susitarta dėl bet kokio Jungtinės Karalystės ir ES susitarimo nuostatų dėl žvejybos, kad jos būtų pradėtos taikyti laiku ir jomis būtų galima pasinaudoti nustatant pirmųjų metų po pereinamojo laikotarpio žvejybos galimybes.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Fredrick Federley, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Anja Hazekamp, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Catherine Chabaud, Gabriel Mato, Elżbieta Rafalska

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24	+
ECR	Bert-Jan Ruissen, Ruža Tomašić
ID	Rosanna Conte, France Jamet
PPE	François-Xavier Bellamy, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis
Renew	Izaskun Bilbao Barandica, Fredrick Federley, Søren Gade, Pierre Karleskind
S&D	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro
Verts/ALE	Francisco Guerreiro, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

1	-
GUE/NGL	Anja Hazekamp

 

1	0
GUE/NGL	João Ferreira

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (26.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Loránt Vincze

 

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. Numatomo sudaryti susitarimo turinys, pagrindinės vertybės ir valdymas

1. palankiai vertina Europos Komisijos 2020 m. kovo 18 d. paskelbtą Susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą, kuriame siūlomas išsamus susitarimas, apimantis visas bendradarbiavimo sritis ir visa apimančią institucinę sistemą; pakartoja savo poziciją, kad galutinis susitarimas turėtų turėti vieną nuoseklią valdymo sistemą, į kurią reikėtų įtraukti veiksmingą vykdymo užtikrinimą ir tvirtą ginčų sprendimo mechanizmą, taip išvengiant dvišalių susitarimų gausos;

2. pabrėžia, kad numatoma partnerystė turi būti grindžiama bendromis vertybėmis ir demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais, kurie turėtų būti įtvirtinti privalomomis politinėmis nuostatomis, ir abipusiu pasitikėjimu; pabrėžia, kad, nors ES ir toliau privalės laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, į susitarimą dėl būsimų santykių turi būti įtrauktas nuolatinis Jungtinės Karalystės įsipareigojimas laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) sistemos;

3. teigiamai vertina Susitarimo teksto projekto nuostatas dėl ES teisinės tvarkos autonomiškumo išsaugojimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) – pagrindinės institucijos, atsakingos už ES teisės aiškinimą – vaidmens; pabrėžia, kad tokio vaidmens pripažinimas yra būtina būsimo bendradarbiavimo sąlyga;

B. Derybų pažanga

 

4. reiškia susirūpinimą dėl derybų pažangos, įskaitant dviejų derybų raundų, numatytų izoliacijos dėl COVID-19 laikotarpiu, atšaukimą ir jų atnaujinimą nuo balandžio 20 d.; pažymi, kad, remiantis iš Europos Komisijos Santykių su Jungtine Karalyste darbo grupės gauta informacija, nepasiekta jokios reikšmingos pažangos, nepaisant pirmojo pasikeitimo nuomonėmis saugumo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, duomenų apsaugos ir piliečių teisių, migracijos ir prieglobsčio klausimais, kuris vyko per antrąjį derybų raundą; primena, kad pagal Susitarimo dėl išstojimo 132 straipsnį pereinamąjį laikotarpį iki 2020 m. liepos 1 d. galima pratęsti vieninteliu Jungtinio komiteto sprendimu; atsižvelgia į tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė per antrąjį derybų raundą pabrėžė savo ketinimą neprašyti pratęsti pereinamojo laikotarpio; yra labai susirūpinęs dėl galimybių iki metų pabaigos užbaigti derybas visais esminiais klausimais, visų pirma atsižvelgiant į dabartinį COVID-19 pandemijos kontekstą ir iki šiol pasiektą lėtą pažangą; ragina derybų partneres dėti visas pastangas siekiant vienu metu pažangos visose derybų srityse, įskaitant sudėtingiausias sritis, ir priimti išsamią derybų strategiją;

C. Piliečių teisės ir judumo tvarka

 

5. atkreipia dėmesį į diskusijas, vykstančias ES ir JK jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Susitarimą dėl išstojimo, ir į būsimą specializuoto Piliečių teisių komiteto posėdį; ragina Jungtinio komiteto pirmininkus aktyviai įtraukti piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas į šį procesą; prašo Parlamentą išsamiai informuoti apie visas Jungtinio komiteto surengtas diskusijas ir priimtus sprendimus; yra susirūpinęs dėl to, kad, remiantis naujausiais Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programos statistiniais duomenimis[39], kuriuos 2020 m. gegužės 21 d. paskelbė Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija, atsižvelgiant į visus iki 2020 m. balandžio 30 d. baigtus nagrinėti prašymus tik pagal 58 proc. prašymų buvo suteiktas nuolatinio gyventojo statusas, o preliminarus nuolatinio gyventojo statusas – pagal 41 proc. prašymų; pakartoja Parlamento raginimą[40] dėl gyventojo statuso sistemų Jungtinėje Karalystėje ir valstybėse narėse užtikrinti, kad šios sistemos būtų nediskriminacinės, patogios naudoti, skaidrios ir nemokamos, kad jos būtų deklaratyvaus pobūdžio ir kad pagal jas būtų išduodamas fizinis dokumentas, kuriuo patvirtinamas statusas; primena, kad pagal Susitarimą dėl išstojimo ES piliečiams, turintiems preliminarų nuolatinio gyventojo statusą, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir Jungtinės Karalystės piliečiams, įskaitant galimybes gauti išmokas ir sveikatos priežiūros paslaugas; ragina Jungtinį komitetą ir Komisiją stebėti pokyčius šioje srityje; pažymi, kad pasiekta nedidelės pažangos dėl Parlamento raginimo spręsti Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programos klausimus, visų pirma susijusius su galimybe gauti prašymą, stebėsenos institucijos nepriklausomumu ir galimomis pasekmėmis ES piliečiams, jei jie nesilaikys termino, taip pat su Jungtinės Karalystės nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programos taikomumu 27 ES valstybių narių piliečiams, gyvenantiems Šiaurės Airijoje ir nesiekiantiems Jungtinės Karalystės pilietybės pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, ir su Susitarime dėl išstojimo įtvirtinta būtinybe visapusiškai laikytis visų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių; primygtinai ragina Jungtinės Karalystės valdžios institucijas užtikrinti, kad nebūtų ribojamos Šiaurės Airijos piliečių teisės; pabrėžia, kad šie klausimai turėtų būti visiškai išspręsti ir įvertinti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos – tai išankstinė būsimo susitarimo sąlyga; atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės išreikštą susirūpinimą dėl to, kaip tam tikros valstybės narės įgyvendina Susitarimo dėl išstojimo nuostatas dėl piliečių teisių, visų pirma gyventojo statuso sistemų skaidrumo ir patogumo naudoti ir paramos pažeidžiamiems asmenims; palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė gaires, skirtas padėti nacionalinėms institucijoms tinkamai įgyvendinti Susitarimo dėl išstojimo antrąją dalį dėl piliečių teisių; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės šių gairių;

6. ragina derybų šalis visapusiškai paisyti ES ir Jungtinės Karalystės piliečiams bei jų šeimoms pagal Susitarimą dėl išstojimo garantuojamų piliečių teisių ir sudaryti sąlygas jomis naudotis; primygtinai ragina derybų šalis siekti, kad būsimame susitarime būtų numatytos aukšto lygio judumo teisės; apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė iki šiol parodė menką užmojį piliečių judumo, kuriuo Jungtinė Karalystė ir jos piliečiai naudojosi praeityje, klausimu; pabrėžia, kad bet kokia būsima judumo tvarka, įskaitant bevizį režimą trumpalaikiam buvimui, turėtų būti grindžiama Sąjungos valstybių narių nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; apskritai mano, kad tolesnis piliečių teisių konkretizavimas teisiškai privalomose nuostatose turi būti būsimo ES ir Jungtinės Karalystės tarptautinio susitarimo pagrindas ir neatsiejama dalis; pabrėžia, kad tai turi apimti pasienio darbuotojų, kurių judėjimo laisvė turėtų būti užtikrinta remiantis nediskriminavimo ir abipusiškumo principais, padėtį; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į padėtį Gibraltare, kur turi būti užtikrintos gyventojų, ypač darbuotojų, kurie juda iš abiejų šalių, teisės, atsižvelgiant į Ispanijos ir Jungtinės Karalystės nesutarimus dėl suverenių teisių į šią teritoriją; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į atitinkamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas ir sprendimus, kuriems pritarė Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba; mano, kad atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje bei Europos solidarumo korpuso savanoriškoje veikloje tikslais sąlygos turėtų būti įtrauktos į būsimą susitarimą, o ne paliktos vidaus reguliavimui, ir pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi laikytis suderinto požiūrio; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu turi būti visapusiškai užtikrintas vienodas požiūris į visų ES valstybių narių piliečius; primena, kad COVID-19 krizė parodė, jog gyvybiškai svarbūs Jungtinės Karalystės sektoriai, pvz., visuomenės sveikatos ar žemės ūkio, yra priklausomi nuo ES darbuotojų, įskaitant sezoninius darbuotojus;

D. Duomenų apsauga

 

7. pabrėžia duomenų apsaugos, kaip vienos iš pagrindinių teisių ir vieno iš esminių skaitmeninės ekonomikos veiksnių, svarbą; primena savo poziciją[41], kad pagal ESTT praktiką tam[42], kad Komisija galėtų paskelbti, jog Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos sistema yra tinkama, ji turi įrodyti, kad Jungtinėje Karalystėje užtikrinamas apsaugos lygis yra „iš esmės lygiavertis“ tam, kuris yra užtikrinamas pagal ES teisinę sistemą, įskaitant tolesnį duomenų perdavimą trečiosioms šalims;

8. primena, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos akte numatyta bendra ir plataus masto duomenų apsaugos principų ir duomenų subjektų teisių išimtis tvarkant asmens duomenis imigracijos tikslais; yra susirūpinęs dėl to, kad tais atvejais, kai ne Jungtinės Karalystės piliečių duomenys tvarkomi pagal šią išimtį, šie duomenys nėra saugomi tokiu pat lygiu kaip Jungtinės Karalystės piliečių duomenys; mano, kad ši išimtis prieštarauja Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui; be to, mano, kad Jungtinės Karalystės elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo teisės aktai neatitinka atitinkamos ES acquis sąlygų, kaip tai buvo išaiškinta ESTT[43], todėl šiuo metu netenkinamos tinkamumo sąlygos; yra labai susirūpinęs dėl Jungtinės Karalystės ministro pirmininko 2020 m. vasario 3 d. rašytinio pareiškimo dėl Jungtinės Karalystės ir ES santykių[44], kuriame jis pareiškė, kad Jungtinė Karalystė ateityje plėtos atskirą ir nepriklausomą politiką tokiose srityse kaip duomenų apsauga;

9. pabrėžia, jog vasario 25 d. Tarybos priimtuose derybiniuose nurodymuose[45] aiškiai nustatyta, kad būsima partnerystė „turėtų būti grindžiama įsipareigojimais gerbti pagrindines teises, įskaitant tinkamą asmens duomenų apsaugą – tai yra būtina numatomo bendradarbiavimo sąlyga“, kad ja „turėtų būti numatyta galimybė automatiškai nutraukti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, jei Jungtinė Karalystė denonsuotų Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK)“, ir „turėtų būti numatyta galimybė automatiškai sustabdyti bendradarbiavimą, jei Jungtinė Karalystė panaikintų nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įgyvendinama EŽTK“, ir sykiu pabrėžiama, kad „[s]augumo srities partneryste numatomas teisėsaugos institucijų ir teisminio bendradarbiavimo užmojo mastas priklausys nuo Jungtinėje Karalystėje užtikrinamo asmens duomenų apsaugos lygio“ (118 dalis);

10. pakartoja, jog pirmiau minėtuose derybiniuose nurodymuose taip pat nustatyta, kad „[s]augumo srities partnerystė turėtų numatyti glaudų teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityje, atsižvelgiant į būsimą Jungtinės Karalystės, kaip Šengeno erdvei nepriklausančios trečiosios valstybės, kurioje nebus numatytas laisvas asmenų judėjimas, statusą“ (117 dalis);

11. yra susirūpinęs dėl to, jog per pirmąjį derybų dėl būsimo partnerystės susitarimo raundą (2020 m. kovo 2–5 d.) Jungtinė Karalystė pareiškė, kad teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje ji neįsipareigos užtikrinti EŽTK vykdymo ir nepripažins ESTT jurisdikcijos; apgailestauja, kad pastaroji pozicija buvo išlaikyta per antrąjį derybų raundą; laikosi pozicijos, kad, jei Jungtinė Karalystė aiškiai neįsipareigotų užtikrinti EŽTK vykdymą ir nepripažintų ESTT, kaip vienintelės institucijos, kompetentingos aiškinti ES teisę, vaidmens, nebūtų įmanoma pasiekti susitarimo dėl teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose; taip pat atkreipia dėmesį į ES derybininko M. Barnier pareiškimus, padarytus po antrojo derybų raundo, kuriuose teigiama, kad per šį antrąjį raundą Jungtinė Karalystė atsisakė suteikti tvirtas pagrindinių teisių ir asmens laisvių garantijas ir primygtinai reikalavo sumažinti dabartinius standartus ir nukrypti nuo sutartų duomenų apsaugos mechanizmų, taip sukurdama rimtus apribojimus mūsų būsimai partnerystei saugumo srityje[46];

12. mano, kad būtina skirti ypatingą dėmesį Jungtinės Karalystės teisinei sistemai nacionalinio saugumo ar teisėsaugos institucijų atliekamo asmens duomenų tvarkymo srityse; primena, kad masinio sekimo programos, kokias taiko Jungtinė Karalystė, neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomos tinkamomis pagal ES teisę; pasisako už tai, kad būtų atsižvelgta į ESTT praktiką šioje srityje, pvz., Schrems bylą, taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

13. ragina Komisiją atsižvelgti į pirmiau nurodytus elementus vertinant Jungtinės Karalystės teisinės sistemos tinkamumą, kiek tai susiję su asmens duomenų apsaugos lygiu, ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė išspręstų šioje rezoliucijoje nurodytas problemas prieš galbūt paskelbdama, kad Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisė atitinka Sąjungos teisę, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas; ragina Komisiją taip pat konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, suteikiant jiems visą svarbią informaciją ir numatant tinkamus terminus, kad jie galėtų atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad sprendimas dėl tinkamumo negali būti Jungtinės Karalystės ir ES derybų objektas, nes jame kalbama apie EŽTK, Chartijoje ir ES Sutartyse pripažintos pagrindinės teisės apsaugą;

E. Saugumas, teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

 

14. apgailestauja, kad per balandžio mėn. vykusį antrąjį derybų raundą saugumo, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje nepadaryta didelės pažangos; pakartoja, jog per kitą derybų raundą turėtų būti padaryta apčiuopiama pažanga šioje srityje, kad būtų galima pasiekti susitarimą dėl visapusiško ir veiksmingo bendradarbiavimo;

15. pakartoja savo raginimą derybų šalims, atsižvelgiant į geografinį artumą ir bendras grėsmes, su kuriomis susiduria ES ir Jungtinė Karalystė, siekti išlaikyti veikiančią abipusę bendradarbiavimo teisėsaugos srityje tvarką, veiksmingą ir abipusiai naudingą jų piliečių saugumui, turint omenyje tai, kad Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji valstybė, todėl ji negali naudotis tomis pačiomis teisėmis ir priemonėmis kaip valstybė narė; pabrėžia, kad atskiri savarankiški susitarimai pakenktų teisiniam nuoseklumui teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse; primygtinai ragina Komisiją laikytis savo derybinių nurodymų ir siekti derėtis dėl vieno išsamaus susitarimo;

16. griežtai prieštarauja Jungtinės Karalystės prašymui gauti tiesioginę prieigą prie ES duomenų informacinių sistemų teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir išsaugoti teisingumo ir vidaus reikalų agentūrose statusą, panašų į valstybių narių turimą statusą; atsižvelgdamas į tai dar kartą pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė, negali turėti tiesioginės prieigos prie ES informacinių sistemų duomenų arba dalyvauti ES laisvės, saugumo ir teisingumo srities agentūrų valdymo struktūrose; įspėja, kad keičiantis su Jungtine Karalyste informacija, įskaitant asmens duomenis, turėtų būti taikomos griežtos apsaugos priemonės, auditas ir priežiūros sąlygos, įskaitant duomenų apsaugos lygį, lygiavertį pagal Sąjungos teisę numatytam asmens duomenų apsaugos lygiui;

17. primena, kad Šengeno informacinė sistema (SIS) buvo sukurta kaip kompensacinė priemonė siekiant atsverti sienų kontrolės panaikinimą Šengeno erdvėje; atkreipia dėmesį į tai, kad SIS teisės aktais aiškiai draudžiama trečiųjų valstybių prieiga prie sistemos; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė, kaip trečioji valstybė, negali turėti prieigos prie SIS; primena, kad 2015 m. Jungtinė Karalystė policijos bendradarbiavimo srityje pradėjo taikyti tam tikras Šengeno acquis nuostatas, susijusias su SIS[47], ir kad buvo nustatyti dideli jos taikymo Jungtinėje Karalystėje pažeidimai, kurie vis dar nepašalinti; primena, kad kovo 5 d. Taryba paskelbė rekomendacijų rinkinį, skirtą pašalinti dideliems trūkumams, nustatytiems 2017 m. atliekant Jungtinės Karalystės Šengeno acquis taikymo SIS srityje vertinimą, ir kad Jungtinė Karalystė atsakydama parodė nedidelį norą taikyti šias rekomendacijas ir taip pažeidė ES teisę; mano, kad būsimas ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityje turėtų būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu; todėl mano, kad būsimo ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityje tvarka turėtų būti susieta su sąlyga, kad prieš sudarant bet kokį susitarimą turi būti visiškai pašalinti SIS naudojimo pažeidimai ir kitoms valstybėms narėms perduota informacija apie 75 000 apkaltinamųjų nuosprendžių pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR[48]; pabrėžia, kad dėl tokio bendradarbiavimo gali būti susitarta tik tuo atveju, jei bus parengtos griežtos duomenų apsaugos taisyklės ir jei bus įdiegti tvirti vykdymo užtikrinimo mechanizmai;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad automatinis keitimasis DNR duomenimis su Jungtine Karalyste pagal Priumo sistemą pradėtas tik 2019 m. ir kad Taryba rengiasi nuspręsti dėl įgyvendinimo sprendimo, kuriuo Jungtinei Karalystei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti vykdant automatinį keitimąsi daktiloskopiniais duomenimis, priėmimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal specialią konsultavimosi procedūrą dėl buvusio trečiojo ramsčio aktų 2020 m. gegužės 13 d. Parlamentas atmetė Tarybos sprendimo projektą, nes yra susirūpinęs dėl visiško keitimosi pirštų atspaudais abipusiškumo, dėl duomenų apsaugos garantijų ir dėl labai trumpo jo taikymo laikotarpio; ragina Tarybą atidžiai apsvarstyti Parlamento argumentus dėl atmetimo; primena derybininkams, kad, jei bus priimti, Tarybos sprendimai, kuriais leidžiama vykdyti minėtų rūšių automatinį keitimąsi duomenimis, nustos galioti pereinamojo laikotarpio pabaigoje; pabrėžia, kad reikia laiku susitarti dėl naujų būsimų santykių sąlygų, atsižvelgiant į keitimosi informacija svarbą kovojant su sunkiu ir organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu; mano, kad būsimų santykių neturėtų nulemti pereinamuoju laikotarpiu taikomos taisyklės; pabrėžia, kad susitarimas turi būti grindžiamas visiško abipusiškumo principu;

19. yra susirūpinęs dėl to, kad Jungtinės Karalystės derybų įgaliojimuose trūksta užmojo tokiose svarbiose teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, kaip, pvz., kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu nuostatos; primygtinai tvirtina, kad, siekiant galutinio susitarimo, būtina užtikrinti vienodas kovos su pinigų plovimu sąlygas; mano, kad derybų šalys galėtų rasti sprendimą, kuris leistų vykdyti platesnio užmojo bendradarbiavimą nei numatytas Europos Tarybos konvencijoje dėl ekstradicijos;

F. Migracija, prieglobstis ir sienų valdymas

20. pabrėžia, kad reikia susitarti dėl bendradarbiavimo sąlygų piliečių (išskyrus abiejų šalių piliečius) migracijos srityje, paisant žmogaus teisių, ginant žmogaus orumą ir pripažįstant, kad reikia apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis; pakartoja savo raginimą, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti bent jau priemones, kuriomis būtų stiprinami saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą, be kita ko, taikant šeimos susijungimo principą;

21. pabrėžia, kad šalys turi glaudžiai bendradarbiauti siekdamos kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, laikydamosi tarptautinės teisės, kuri ir toliau bus taikoma Jungtinės Karalystės ir ES sienos valdymo srityje; ragina derybų šalis paaiškinti galimą Europolo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vaidmenį sudarant sąlygas tokiam bendradarbiavimui;

22. atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą dėl prieglobsčio (Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas, D priedas), pagal kurį, jei to paprašys Jungtinė Karalystė ir jei tai atitiks ES interesus, Komisija, atsižvelgdama į Nuolatinių atstovų komiteto rekomendacijas, apsvarstys galimybę pradėti dialogą su Jungtine Karalyste dėl bendradarbiavimo prieglobsčio srityje; primygtinai tvirtina, kad Jungtinė Karalystė negali išsirinkti, kuriuos ES prieglobsčio ir migracijos acquis elementus ji norėtų išlaikyti;

23. dar kartą pabrėžia, kad reikia priimti šeimos susijungimo planą, kuris turėtų būti parengtas, kad galėtų įsigalioti pereinamojo laikotarpio pabaigoje, siekiant išvengti bet kokių spragų, turinčių humanitarinį poveikį, ir užtikrinti, kad būtų gerbiama prieglobsčio prašytojų teisė į šeimos gyvenimą, kaip numatyta pagal EŽTK 8 straipsnį, kuris ir toliau taikomas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ES;

24. atsižvelgdamas į tokį planą ir laikydamasis bendresnio požiūrio, primena derybininkams apie 27 ES valstybių narių ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimą apsaugoti visus jų teritorijoje esančius vaikus, neatsižvelgiant į jų statusą, santykius ar šeimos ryšius, įskaitant nelydimus nepilnamečius, ir užtikrinti visų vaikų teisę į apsaugą, šeimos gyvenimą ir gerovę, atsižvelgiant į jų interesus, kaip numatyta pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją; atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės įsipareigojimą derėtis dėl šeimos susijungimo plano, skirto prieglobsčio prašantiems nepilnamečiams; ragina valstybes nares, kai tik Jungtinė Karalystė pateiks konkrečius pasiūlymus, suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl prieglobsčio prašytojams skirto šeimos susijungimo plano;

25. pabrėžia koordinuoto ES požiūrio į visus šiuos klausimus svarbą, nes dvišaliai Jungtinės Karalystės ir atskirų valstybių narių susitarimai tokiais klausimais, kaip prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių šeimos susijungimas, perkėlimo ar readmisijos susitarimai, gali turėti neigiamų pasekmių ES prieglobsčio ir migracijos politikos nuoseklumui; ragina abi derybų šalis siekti subalansuoto ir konstruktyvaus požiūrio visais šiais klausimais, įskaitant trečiųjų valstybių piliečių teisėtus atvykimo būdus ir readmisijos susitarimus, pirmenybę teikiant būtinybei suteikti tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia, ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiausiems asmenims, kaip įsipareigojo abi šalys;

G. Bendradarbiavimas su teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūromis

26. pakartoja savo raginimą išaiškinti, kaip vyks būsimas praktinis Jungtinės Karalystės valdžios institucijų ir ES teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų bendradarbiavimas, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės, kaip Šengeno erdvei nepriklausančios trečiosios valstybės ir pagrindinės kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu partnerės, statusą; ragina derybų šalis stengtis glaudžiai strategiškai ir operatyviai bendradarbiauti teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos srityje, paisant tokio bendradarbiavimo techninių ir teisinių ribų.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	52 8 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Katarina Barley, Pietro Bartolo, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Marcel de Graaff, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Sylvie Guillaume, Andrzej Halicki, Balázs Hidvéghi, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Fabienne Keller, Peter Kofod, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Birgit Sippel, Martin Sonneborn, Sylwia Spurek, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Ondřej Kovařík, Nathalie Loiseau, Jan-Christoph Oetjen, Sira Rego, Domènec Ruiz Devesa, Isabel Santos, Loránt Vincze, Isabel Wiseler-Lima

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

52	+
EPP	Magdalena Adamowicz , Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Andrzej Halicki, Lívia Járóka, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Nuno Melo, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Loránt Vincze, Isabel Wiseler-Lima, Javier Zarzalejos
S&D	Katarina Barley, Pietro Bartolo, Caterina Chinnici, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Marina Kaljurand, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Domènec Ruiz Devesa, Isabel Santos, Birgit Sippel, Sylwia Spurek, Bettina Vollath, Elena Yoncheva
RENEW	Malik Azmani, Sophie In’t Veld, Fabienne Keller, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Nathalie Loiseau, Jan-Christophe Oetjen, Ramona Strugariu, Ioan-Dragos Tudorache
VERTS/ALE	Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Damien Carême, Alice Kuhnke, Terry Reintke, Diana Riba I Giner, Tineke Strik
GUE/NGL	Malin Björk, Clare Daly, Cornelia Ernst, Sira Rego
NI	Laura Ferrara, Martin Sonneborn

 

8	-
ID	Nicolas Bay, Marcel De Graaff, Nicolaus Fest, Jean- Paul Garraud, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche
NI	Milan Uhrík

 

7	0
EPP	Balázs Hidvéghi, Nadine Morano
ECR	Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Assita Kanko, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (27.5.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentė: Danuta Maria Hübner

 

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas

1. primena savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Susitarimo dėl išstojimo iš ES nuostatų dėl piliečių teisių įgyvendinimo ir stebėsenos[49] ir pakartoja, kad visapusiškas Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas lieka svarbiausiu prioritetu; pabrėžia, jog visapusiškas Susitarimo dėl išstojimo, įskaitant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, įgyvendinimas yra esminė pasitikėjimo, kuris būtinas norint, kad būsimoji ES ir JK partnerystė būtų sėkminga, užtikrinimo prielaida ir pagrindinis elementas; šiuo požiūriu reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant JK vyriausybės prisiimto įsipareigojimo apsaugoti Didžiojo penktadienio susitarimą ir vykdyti savo pareigas, nustatytas Protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, taip pat susijusias su piliečių teisėmis, kaip nustatyta Susitarime dėl išstojimo, sprendžiant iš viešų pareiškimų, stokojama politinės valios visapusiškai vykdyti savo teisinius įsipareigojimus, apibrėžtus Susitarime dėl išstojimo, pvz., susijusius su prekių patikrinimais Airijos jūroje;

2. primena, kad sutarčių laikymasis yra pamatinis bet kurios teisinės tvarkos – pirmiausia tarptautinės teisinės tvarkos – principas; pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir JK santykių stabilumas bei pasitikėjimas juos palaikant priklauso nuo to, ar abi šalys laikosi privalomo Susitarimo dėl išstojimo bei ES ir JK politinės deklaracijos principų, taip pat kad šie turi būti sąžiningai įgyvendinami, siekiant užkirsti kelią nesklandumams ir užtikrinti teisinį tikrumą piliečiams bei ūkio subjektams;

3. reiškia susirūpinimą dėl Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programos taikymo proceso; šiuo požiūriu pažymi, kad, remiantis naujausia (2020 m. vasario mėn.) šios programos statistika, kurią 2020 m. kovo 19 d. paskelbė JK vidaus reikalų ministerija, bendras iki 2020 m. vasario 29 d. gautų paraiškų skaičius viršijo 3,3 mln. (3 343 700) ir kad iš viso baigtų nagrinėti paraiškų skaičiaus 58 proc. atvejų suteiktas nuolatinio gyventojo statusas, 41 proc. atvejų – preliminarus nuolatinio gyventojo statusas;

4. mano, kad atvejų, kuriais suteiktas preliminarus nuolatinio gyventojo statusas, skaičius, palyginti su atvejų, kuriais suteiktas nuolatinio gyventojo statusas, skaičiumi, yra neproporcingai didelis; primygtinai ragina JK vidaus reikalų ministeriją laikytis lankstaus požiūrio priimant pareiškėjų pateikiamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad jie šalyje praleido reikalaujamus penkerius metus; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad pareiškėjams neišduodamas joks fizinis jiems suteikto statuso įrodymas; ragina Europos Komisiją patikrinti, ar užtikrinamos ES piliečių, priklausančių pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms grupėms, teisės, susijusios su jų statusu pagal Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programą; nerimauja dėl to, kad piliečiai, kuriems suteiktas preliminarus nuolatinio gyventojo statusas, neturės galimybės gauti išmokų, jei taip pat neįrodys savo teisės gyventi šalyje; primena, kad ES ir JK būsimų santykių sėkmė priklauso ir nuo to, ar bus teisingai įgyvendinamos Susitarimo dėl išstojimo nuostatos dėl ES piliečių teisių JK;

5. ragina šalis užtikrinti griežtą Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos įgyvendinimą; perspėja, kad ES ir JK jungtiniu komitetu, įsteigtu pagal Susitarimo dėl išstojimo 164 straipsnį, negali būti naudojamasi kaip forumu siekiant iš naujo derėtis dėl šio protokolo ar bet kurios kitos Susitarimo dėl išstojimo dalies sąlygų;

6. atkreipia dėmesį į 2020 m. kovo 30 d. įvykusį pirmąjį ES ir JK jungtinio komiteto posėdį, kuriame didžiausias dėmesys buvo skiriamas dabartinei Susitarimo dėl išstojimo – o pirmiausia Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos bei dalies dėl piliečių teisių – įgyvendinimo padėčiai; pabrėžia, jog po šio susitikimo Europos Komisija pažymėjo, kad būtina nedelsiant pristatyti išsamų tvarkaraštį ir imtis reikiamų priemonių, pvz., pasirengti muitinės procedūrų taikymui iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją įvežamoms prekėms ir užtikrinti, kad būtų galima vykdyti visą būtiną prekių, įvežamų į Šiaurės Airiją iš ES nepriklausančių šalių, sanitarinę ir fitosanitarinę kontrolę bei kitą teisės aktais numatytą patikrą;

7. primena, kad, prieš baigiantis pereinamajam laikotarpiui, ES ir JK jungtinis komitetas turi priimti svarbius sprendimus dėl Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos įgyvendinimo; tikisi, kad pirmenybė bus teikiama šešių specializuotų komitetų, numatytų Susitarime dėl išstojimo, darbui svarbiausiose Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo srityse, o pirmiausia – specializuoto komiteto Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos klausimais darbui; teigiamai vertina pirmąjį specializuoto komiteto Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos klausimais posėdį, įvykusį 2020 m. balandžio 30 d., po kurio Europos Komisija pažymėjo, kad, aptarus padėtį, būtina nedelsiant imtis apčiuopiamų priemonių; tikisi, kad ES ir JK ras galimybių susitarti dėl visų institucinių priemonių, pvz., dėl Europos Komisijos techninio biuro sukūrimo Belfaste;

8. primena, kad Susitarime dėl išstojimo numatyta abipusė ES ir Didžiosios Britanijos piliečių, įskaitant jų šeimos narius, apsauga; ragina tiek ES, tiek Didžiosios Britanijos piliečiams teikti visą būtiną informaciją apie jų teises ir procedūras, kurias reikia atlikti norint toliau gyventi ir dirbti savo gyvenamojoje šalyje bei į ją atvykti ir iš jos išvykti; pakartoja, kad piliečių teisės liks absoliučiu prioritetu, ir ragina toliau užtikrinti Susitarimu dėl išstojimo garantuojamas piliečių teises tiek ES, tiek JK piliečiams bei jų šeimos nariams; primena savo įsipareigojimą stebėti, kaip Susitarimo dėl išstojimo antroji dalis įgyvendinama 27-iose ES valstybėse narėse, ir pakartoja, kad itin svarbu vadovautis nuosekliu ir geranorišku požiūriu į 27-iose ES valstybėse narėse gyvenančių JK piliečių teisių apsaugą;

9. tikisi, kad Parlamentas bus išsamiai ir iš karto informuojamas apie visas Jungtinio komiteto rengtas diskusijas ir priimtus sprendimus; atsižvelgdamas į tai primena pareigas, grindžiamas 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo[50], ypač jo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje pažymima, kad Parlamentui per visas Jungtinio komiteto procedūras turi būti užtikrinamos galimybės visapusiškai naudotis savo institucinėmis prerogatyvomis;

10. pabrėžia, kad, remiantis SESV 218 straipsnio 10 dalimi, Parlamentas turi teisę būti išsamiai informuojamas visais ES sudaromų tarptautinių susitarimų, vienas kurių yra ir Susitarimo dėl išstojimo, įgyvendinimo etapais; todėl primena įsipareigojimą, kurį 2019 m. balandžio 16 d. Parlamento plenariniame posėdyje prisiėmė Europos Komisijos pirmininkas, pasirūpinti, kad Komisija užtikrintų aktyvų Parlamento dalyvavimą ir kuo labiau atsižvelgtų į Parlamento nuomonę, susijusią su Jungtinio komiteto darbu, taip pat kad nė vienas sprendimas nebūtų priimamas visapusiškai neatsižvelgus į Parlamento poziciją, kuri yra ir daugybės vidaus ir viešų konsultacijų bei dialogo su pilietine visuomene, ekspertais, nacionaliniais parlamentais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis rezultatas;

11. pakartoja, kad Parlamentas ir toliau atidžiai stebės, kaip įgyvendinamos visos Susitarimo dėl išstojimo bei ES ir JK politinės deklaracijos nuostatos;

Derybos dėl naujos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės: institucinės nuostatos ir valdymas

12. teigiamai vertina Susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą, kurį Europos Komisija paskelbė 2020 m. kovo 18 d. (toliau – Susitarimo teksto projektas), kuris daugeliu atžvilgiu atitinka jos derybų įgaliojimus ir Europos Parlamento rezoliuciją bei kuriame siūlomas visapusiškas susitarimas dėl gilios ir glaudžios partnerystės, visa apimanti institucinė sistema ir griežtos taisyklėmis grindžiamos vykdomosios ginčų sprendimo nuostatos, įskaitant nuolatinį Susitarimo administravimą ir priežiūrą bei ginčų sprendimo, vykdymo užtikrinimo ir atitikties tvarką; mano, kad vadovaujantis požiūriu, kuriuo grindžiamas Komisijos pasiūlytas Susitarimo teksto projektas, atsisakoma nesuskaičiuojamų dvišalių susitarimų, dėl kurių nebūtų išvengiama problemų, susijusių su tokiai sistemai būdingu sudėtingumu ir neišbaigtumu;

13. mano, kad Susitarimo teksto projekte numatyta griežta, skaidri, nuosekli ir lanksti valdymo sistema, apimanti ginčų sprendimo mechanizmus, pagal kurią užtikrinamos veiksmingos, greitai pritaikomos atgrasomojo pobūdžio teisių gynimo priemonės, visiškai atitinkančios precedento neturintį numatomos plataus spektro partnerystės pobūdį;

14. teigiamai vertina Susitarimo teksto projekto nuostatas, kuriomis siekiama išsaugoti ES teisinės tvarkos autonomiškumą, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo – institucijos, kurios sprendimai ES teisės aiškinimo klausimu yra galutiniai – vaidmenį;

15. primygtinai laikosi nuomonės, kad bet koks susitarimas dėl naujų ES ir Jungtinės Karalystės santykių turi būti nuoseklus ir pritaikytas atsižvelgiant į abiejų šalių geografinį artumą ir jų tarpvalstybinį bendradarbiavimą vietoje bei į tvirtas abiejų šalių ekonomikos sąsajas; šiuo požiūriu atsisako pritarti tam, kad iš įvairių teisinių ir prekybos sistemų, kurios taikomos ES palaikant santykius su įvairiomis kitomis trečiosiomis šalimis, elementų būtų išsirenkama tik tai, kas patinka; taip pat primena, kad turi būti paisoma bendrosios rinkos vientisumo ir kad būsimosios ES ir JK partnerystės apimtis bei gylis priklausys nuo to, ar tinkamai bus užtikrinamos vienodos sąlygos;

16. neigiamai vertina tai, kad, užuot pasiekus visapusišką susitarimą, buvo nuspręsta sudaryti įvairius su konkrečiais sektoriais susijusius susitarimus, nes dėl jų gausos kils veiksmingumo problemų ateityje įgyvendinant Susitarimą;

17. atkreipia dėmesį į 2020 m. vasario 27 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės paskelbtą dokumentą „Būsimi santykiai su Europos Sąjunga. Jungtinės Karalystės požiūris į derybas“ (angl. The Future Relationship with the EU – The UK’s Approach to Negotiations); nepaprastai apgailestauja, kad JK vyriausybė atsisako paviešinti savo teisinius dokumentus ar netgi jais pasidalinti su Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Taryba: tai rimtos skaidrumo stokos ženklas; ragina Santykių su JK darbo grupę užtikrinti skaidrumą ir raginti paskelbti išsamias derybines pozicijas, kad Europos Parlamentui būtų sudaryta galimybė veiksmingai stebėti derybas dėl partnerystės remiantis atitinkama informacija; pažymi, kad JK pasiūlymai neatitinka jos įsipareigojimų, prisiimtų pagal Susitarimą dėl išstojimo ir politinę deklaraciją; tačiau nepritaria JK vyriausybės pasiūlytai strategijai imtis pavienių veiksmų, pagal kurią subsidijų, konkurencijos politikos, prekybos ir darbo, prekybos ir aplinkos bei apmokestinimo sektoriams nebūtų taikomas Susitarime numatytas ginčų sprendimo mechanizmas, sykiu pasiūlant atskirus susitarimus, kurie apimtų specialius valdymo mechanizmus tokiose srityse, kaip teisėsauga, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir bendradarbiavimas branduolinės energijos klausimais, arba politinių ginčų sprendimo mechanizmus srityse, susijusiose su keitimusi duomenimis teisėsaugos tikslais ir su teisėsaugos institucijų operatyviniu bendradarbiavimu;

18. primena, kad susitarimas dėl būsimosios partnerystės gali būti pasiektas tik visapusiškai dalyvaujant Europos Parlamentui ir gavus galutinį jo pritarimą;

19. primygtinai ragina numatyti visa apimantį pagrindą, įskaitant horizontalaus valdymo sistemą, kuriuo remiantis ateityje būtų palaikomi santykiai su visa JK; primena, kad JK, kaip buvusi valstybė narė, yra sukūrusi svarbias institucinio bendradarbiavimo ir dialogo su ES struktūras, kuriomis naudojantis taikyti šiuos horizontaliuosius susitarimus turėtų būti lengviau;

20. be to, pažymi, kad, laikantis standartinės ES praktikos sudarant laisvosios prekybos susitarimus (LPS), Susitarimo teksto projekte yra numatytos išimtys ir specialiai pritaikyti ginčų sprendimo mechanizmai tam tikrose srityse, įskaitant diplomatines priemones Susitarimo teksto projekto daliai, kuri skirta užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimams, aiškinti ir taikyti, taip numatant pakankamą lankstumą bendru nuosekliu visa apimančiu pagrindu; teigiamai vertina tai, kad visi papildomi susitarimai, kurie gali būti sudaryti vėlesniu etapu, taps neatskiriama bendrų dvišalių santykių dalimi, reglamentuojama Susitarimu, įskaitant jo institucines nuostatas, numatytas Susitarimo teksto projekto penktojoje dalyje;

21. teigiamai vertina pasiūlymą įsteigti partnerystės tarybą, kuriai talkintų 15 specializuotų komitetų, atsakingų už svarbiausias į Susitarimą įtrauktas sritis, ir kuri prižiūrėtų ir skatintų Susitarimo ir visų jį papildančių susitarimų įgyvendinimą ir taikymą bei taip užtikrintų nuolatinę bendrą Susitarimo priežiūrą ir valdymą;

22. ragina į būsimąjį Susitarimą įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl asmenų judėjimo; teigiamai vertina į Susitarimo projektą įtrauktus įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant Europos žmogaus teisių konvencijos laikymąsi; pabrėžia, kad šie įsipareigojimai, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą, turi būti įtvirtinti formaliai; pakartoja, kad būsimasis ES ir JK teisminis ir policijos bendradarbiavimas bei bendradarbiavimas prieglobsčio ir migracijos politikos srityse turėtų atitikti šiuos formaliai įtvirtintus įsipareigojimus;

23. pabrėžia, kad būtina įtraukti aiškias nuostatas dėl tikslų, apibrėžtų ES sutarties 21 straipsnyje – įskaitant taisyklėmis pagrįsta tarptautinę tvarką, teisinę valstybę ir demokratijos skatinimą – siekio, ypatingą dėmesį skiriant visos Sąjungos vertybių, pagrindinių teisių ir interesų, saugumo, nepriklausomybės bei vientisumo apsaugai;

24. teigiamai vertina pasiūlymą sukurti parlamentinės partnerystės asamblėją, skirtą Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento nariams, kuri turėtų teisę gauti partnerystės tarybos informaciją ir teikti jai rekomendacijas;

25. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus tarpparlamentinis ES ir JK parlamentų narių bendradarbiavimas; pripažįsta teigiamą JK parlamentarų indėlį į ES tarpparlamentinių forumų veiklą iki JK išstojant iš ES; nekantrauja tęsti veiklą parlamentinių santykių su Jungtinės Karalystės parlamentu srityje;

26. mano, kad sudarant oficialius susitarimus, pvz., dėl parlamentinės partnerystės asamblėjos ir pilietinės visuomenės dalyvavimo Susitarimo įgyvendinimo veikloje, įtraukiant pasiūlytas vietos patarėjų grupes ir pilietinės visuomenės forumą, gali būti iš esmės prisidėta prie būsimojo Susitarimo įgyvendinimo teisėtumo ir skaidrumo bei partnerystės plėtojimo ateityje;

27. mano, kad turėtų būti pateikiama aiškesnė informacija apie pilietinės visuomenės forumo veiklą, pirmiausia apie tai, kaip bus organizuojamas forumo ir partnerystės tarybos dialogas bei konsultacijos;

28. reikalauja, kad, neskaitant vaidmens, susijusio su parlamentinės partnerystės asamblėjos veikla, būtų gerbiamas Parlamento vaidmuo, atliekamas įgyvendinant nuostatas dėl bendradarbiavimo reglamentavimo klausimais, siekiant užtikrinti jam galimybę vykdyti deramą politinę kontrolę ir garantuoti jo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, teises ir prerogatyvas; mano, kad Parlamento teisės būti informuojamam apie Susitarimo ir visų jį papildančių susitarimų peržiūros tvarką bei jų įgyvendinimo stebėseną turėtų proporcingai atitikti beprecedentį numatomos partnerystės pobūdį;

29. primena, jog Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje pažymima, kad Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, gera valia ir visapusiškai gerbdamos savo atitinkamą teisinę tvarką, turi dėti visas pastangas, kad būtų imtasi reikiamų veiksmų siekiant operatyviai baigti derybas dėl susitarimų, kuriais būtų reglamentuojami jų santykiai ateityje; su nerimu pažymi, kad šiuo derybų etapu tarp šalių tebesama esminių nesutarimų – taip pat ir teksto, dėl kurio bus deramasi, apimties bei teisinės struktūros klausimais; šiuo požiūriu apgailestauja, kad JK nėra pasiryžusi imtis spręsti daugybės kritinės svarbos klausimų; taip pat nerimauja dėl neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio tvarkaraščiui, kuriuo remiantis derybas dėl visapusiškos būsimos partnerystės buvo planuojama baigti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio 31 d.; perspėja, jog dėl šių veiksnių didėja staigaus lūžio scenarijaus rizika, o tai reiškia, kad, nesusitarus dėl visapusiškos būsimos partnerystės ir neužtikrinus sklandžių permainų bei nesudarius visų reikiamų institucinių susitarimų, COVID-19 sukeltą krizę dar labiau pagilins papildoma žala, kurią patirs ekonomika; atsižvelgdamas į tai dar kartą atkreipia dėmesį į Susitarimo dėl išstojimo 132 straipsnyje numatytą galimybę Jungtiniam komitetui priimti sprendimą, kuriuo pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas po 2020 m. gruodžio 31 d.; primena, kad šis sprendimas dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo turi būti priimtas iki 2020 m. liepos 1 d.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	26.5.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Geert Bourgeois, Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Włodzimierz Cimoszewicz, Pascal Durand, Daniel Freund, Charles Goerens, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Maria Grapini, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Antonio Tajani, László Trócsányi, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	François Alfonsi, Brando Benifei, Jorge Buxadé Villalba, Markéta Gregorová

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25	+
ECR	Geert Bourgeois, Jorge Buxadé Villalba
GUE/NGL	Leila Chaibi, Helmut Scholz
NI	Fabio Massimo Castaldo
PPE	Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Antonio Tajani, László Trócsányi, Loránt Vincze, Rainer Wieland
RENEW	Pascal Durand, Charles Goerens, Sandro Gozi, Guy Verhofstadt
S&D	Brando Benifei, Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Maria Grapini, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira
VERTS/ALE	François Alfonsi, Daniel Freund, Markéta Gregorová

 

1	-
ID	Gerolf Annemans

 

1	0
ID	Antonio Maria Rinaldi

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ (30.4.2020)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui

dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste

(2020/2023(INI))

Nuomonės referentas: Gheorghe Falcă

 

 

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena pagrindinį piliečių teisių apsaugos principą; be to, pabrėžia, kad mūsų tikslas turėtų būti išlaikyti kuo glaudesnius ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir ES piliečių;

2. pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos neatleidžia Jungtinės Karalystės nuo jos pareigų apsaugoti ES piliečių teises, kurias garantuoja ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas dėl išstojimo (toliau – Susitarimas); atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarime išdėstytos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti pagal Sąjungos teisę numatytą ES ir Jungtinės Karalystės piliečių ir šeimų, patiriančių poveikį, statuso ir teisių apsaugą; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios nuostatos būtų įtrauktos į būsimą ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę;

3. primena, kad Susitarimu apsaugomos ES piliečių ir jų šeimos narių, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pagal Europos Sąjungos teisę naudojosi laisvo judėjimo teise Jungtinėje Karalystėje ir toliau joje gyvena, taip pat Jungtinės Karalystės piliečių, kurie naudojasi ta pačia teise bet kurioje iš 27-ių ES valstybių narių, teisės; pakartoja, jog Jungtinės Karalystės ir Sąjungos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad šis principas būtų taikomas;

4. primena, kad kiekvienas Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ES pilietis turi teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui pagal SESV 227 straipsnį, teisę dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje ir teisę kreiptis į ombudsmeną pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (kaip tikimasi, 2020 m. gruodžio 31 d.);

5. ragina ombudsmenę tęsti darbą, pradėtą derybų dėl susitarimo dėl išstojimo metu, siekiant užtikrinti, kad derybos dėl būsimos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės būtų skaidrios;

6. primena, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (kaip tikimasi, 2020 m. gruodžio 31 d.) ES gyvenantys Jungtinės Karalystės piliečiai praras teisę dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje, tačiau išsaugos teisę teikti peticijas Parlamentui;

7. pabrėžia, jog priimančioji šalis atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama, kad visos su prašymais suteikti gyventojo statusą susijusios administracinės procedūros būtų sklandžios, skaidrios ir paprastos, kad būtų vengiama nereikalingos naštos ir kad šių procedūrų kaina būtų prieinama ES piliečiais;

8. mano, kad COVID-19 pandemija – tai lūžio momentas Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės politinėje, ekonominėje ir socialinėje tikrovėje, sukeliantis pasaulinį nuosmukį ir mūsų gyvenimo būdo pertvarkymą, dėl kurio sunku siekti pažangos derybose dėl būsimųjų abiejų šalių santykių;

9. mano, kad Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos pasiūlyta sistema (registracijos procedūra), pagal kurią 27-ių ES valstybių narių piliečiai gali prašyti suteikti gyventojo statusą, nėra tokia skaidri ir paprasta, kokia turėtų būti; mano, kad ją taikant 27-ių ES valstybių narių piliečiai apkraunami nereikalinga ir neteisinga administracine našta; mano, kad ši sistema turėtų būti pakeista automatine registracijos procedūra, nes ji yra vienintelis būdas sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti, kad būtų pripažįstamas ES piliečių statusas ir teisės; pakartoja, jog Komisija ir Taryba turi užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos pasiūlyta registracijos procedūra atitiktų ES standartus, kuriais užtikrinamas abipusiškumas ir vienodas požiūris į Jungtinės Karalystės ir 27-ių ES valstybių narių piliečius;

10. pabrėžia, kad reikalinga nepriklausoma stebėsenos institucija, kuri prižiūrėtų, kaip taikomas Susitarimas, užtikrintų, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, ir garantuotų teisinį tikrumą 27-ių ES / EEA valstybių narių piliečių ir jų šeimų gyvenime Jungtinėje Karalystėje;

11. reiškia susirūpinimą dėl to, kaip šiuo metu įgyvendinama Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programa, ir dėl galimų pasekmių tiems, kurie nepateiks prašymo iki nustatyto termino; reiškia susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos retorikos dėl galimo priverstinio ES piliečių išsiuntimo iš šalies ir dėl nepakankamų pažeidžiamiems piliečiams padėti skirtų priemonių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad esama 27-ių ES valstybių narių piliečių, kurie dar negalėjo gauti gyventojo statuso pagal nustatytas procedūras;

12. pabrėžia, kad ypatingą dėmesį būtina skirti vaikų iš mišrių šeimų, kuriose tik vienas iš tėvų yra ES pilietis, poreikiams; pabrėžia, kad būtina numatyti tinkamus teisinius mechanizmus tėvų ginčams spręsti, pvz., santuokos nutraukimo atveju, taip, kad nebūtų diskriminuojami valstybių narių piliečiai apribojant jų teisę matytis su vaiku;

13. apgailestaudamas pažymi, jog Jungtinė Karalystė nusprendė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebebus taikomas laisvo asmenų tarp Sąjungos ir Jungtinės Karalystės piliečių judėjimo principas; pabrėžia, kad į būsimą partnerystę būtina įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl asmenų judėjimo, grindžiamas visišku abipusiškumu ir valstybių narių nediskriminavimu; nori pabrėžti, kad teisės, susijusios su laisvu asmenų judėjimu, yra glaudžiai susijusios su kitomis trimis laisvėmis; pakartoja, kad Jungtinės Karalystės patekimas į bendrąją rinką turi priklausyti nuo to, ar ji laikosi laisvo asmenų judėjimo principo; pabrėžia, kad sienų kirtimo tvarka neturėtų sukurti apsunkinančių administracinių ar finansinių kliūčių;

14. mano, kad judėjimo susitarimai, įskaitant bevizį režimą trumpalaikiam buvimui, turėtų būti grindžiami Sąjungos valstybių narių nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; be to, mano, kad į tokius susitarimus turėtų būti įtraukta ES acquis judumo klausimais, visų pirma dėl darbuotojų, ypač darbuotojų komandiravimo ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės;

15. primena, kad labai svarbu išsaugoti sklandų susiekimą oro transportu, geležinkeliais, jūromis ir keliais tarp Jungtinės Karalystės ir ES siekiant išlaikyti darbo vietas tokiuose sektoriuose kaip keleivių ir krovinių vežimas ir turizmas; pabrėžia, kad būtina rasti veiksmingų mechanizmų, kuriais būtų apsaugotos keleivių teisės, susijusios su tarpvalstybiniu eismu, ypač tais atvejais, kai reisas atšaukiamas ar atidedamas, nepriklausomai nuo transporto priemonės;

16. ragina apsvarstyti geresnį atvykimo ir apsigyvenimo, pvz., verslo, mokslinių tyrimų, studijų, mokymo ir jaunimo mainų tikslais, sąlygų reglamentavimą; todėl apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pareiškimų, kuriuose teigiama, kad Jungtinė Karalystė nori pasitraukti iš judumo programų, tokių kaip, „Erasmus +“; ragina Komisiją ir toliau leisti Jungtinei Karalystei dalyvauti ES programose, jei ji vykdys būtinus finansinius įsipareigojimus, nes tai naudinga ES ir Jungtinės Karalystės piliečiams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.4.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Anna-Michelle Asimakopoulou, Margrete Auken, Jordan Bardella, Alexander Bernhuber, Markus Buchheit, Ryszard Czarnecki, Eleonora Evi, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Emmanouil Fragkos, Mario Furore, Gianna Gancia, Alexis Georgoulis, Peter Jahr, Radan Kanev, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Sira Rego, Frédérique Ries, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio, Cristian Terheş, Loránt Vincze, Thomas Waitz, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jarosław Duda, Marie-Pierre Vedrenne

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
ECR	Ryszard Czarnecki, Emmanouil Fragkos, Kosma Złotowski
GUE/NGL	Alexis Georgoulis, Sira Rego
NI	Eleonora Evi, Mario Furore
PPE	Anna‑Michelle Asimakopoulou, Alexander Bernhuber, Jarosław Duda, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Radan Kanev, Dolors Montserrat, Loránt Vincze
RENEW	Ulrike Müller, Frédérique Ries, Marie‑Pierre Vedrenne
S-D	Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Cristina Maestre Martín De Almagro, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio, Cristian Terheş
Vers/ALEt	Margrete Auken, Thomas Waitz, Tatjana Ždanoka

 

0	-
-	-

 

4	0
ID	Jordan Bardella, Markus Buchheit, Gianna Gancia, Stefania Zambelli

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

VYSTYMOSI KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

 

Tema: Nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI))

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Vystymosi komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetams. Taikydamas rašytinė procedūrą komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Vystymosi komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. balandžio 21 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

Tomas Tobé

PASIŪLYMAI

1. pažymi, kad Jungtinė Karalystė tebėra viena didžiausių dvišalių paramos teikėjų pasaulyje, ir pabrėžia, kad ES turi išnagrinėti bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste galimybes, grindžiamas partnerystės principu; apgailestauja, kad dėl „Brexit’o“ liks bendro ES vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos spragų ne tik biudžeto, žmogiškųjų išteklių ir kompetencijos požiūriais, bet ir politinio dialogo su šalimis kandidatėmis, kaimyninėmis šalimis ir trečiosiomis šalimis srityje, tačiau yra įsitikinęs, kad abiem šalims bus naudingas nuolatinis paramos teikėjų veiklos koordinavimas ir bendras programavimas, ir ragina Jungtinę Karalystę dalyvauti ES programose, kartu laikantis visų atitinkamų dalyvavimo taisyklių, mechanizmų ir sąlygų; ragina pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti galimybę prisidėti prie būsimo ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo terminų ir apibrėžčių;

 

2. pabrėžia, kad reikia imtis vidaus priemonių siekiant pašalinti pirmiau minėtas spragas ir užtikrinti pakankamą biudžetą išorės finansinėms priemonėms daugiametėje finansinėje programoje (DFP), taip pat naudoti esamas pagalbos veiksmingumo priemones, kad būtų pasiekta daugiau ir geresnių rezultatų naudojant likusius išteklius, sykiu laikantis ES ir tarptautinių socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos standartų, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), didinant matomumą bei tobulinant bendrą poziciją ir siekiant tvirto ES balso, taip pat primenant apie įsipareigojimą pasiekti 0,7 % OPV/BNP tikslą ir tai, kaip svarbu laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

 

3. pabrėžia, kad ES ir Jungtinė Karalystė atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant bendrus uždavinius, naudojantis vystymosi politika ir humanitarine pagalba, pavyzdžiui, sprendžiant šiuos klausimus: pagrindinės migracijos priežastys, klimato kaita, grėsmės pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, religijos ir tikėjimo laisvei ir lyčių lygybei, žmogaus teisių ir religinių bendruomenių grupių apsauga ir pažeidžiamų gyventojų, kaip antai neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, moterų ir vaikų konfliktų paveiktuose regionuose, čiabuvių tautų, LGBTI asmenų ir pažeidžiamų, diskriminuojamų ir marginalizuotų bendruomenių atstovų, interesų ir teisių apsaugos grupės;

 

4. pabrėžia, kokia svarbi yra tvirta partnerystė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas teisėmis grindžiamam požiūriui, kartu užtikrinant nuolatinį įsipareigojimą ir bendradarbiavimą siekiant darnaus vystymosi tikslų, žmogaus teisių, skurdo panaikinimo ir Paryžiaus susitarimo, taip pat suderinto reagavimo į humanitarines krizes ir pagrindinių humanitarinės pagalbos principų laikymosi, kartu užtikrinant santykinį bendradarbiavimo pagrindinėse strateginėse srityse, tiek geografinėse, tiek teminėse, pranašumą;

 

5. yra įsitikinęs, kad partnerystę po Kotonu susitarimo bei ES ir Afrikos strategiją galima sustiprinti veiksmingai bendradarbiaujant su Jungtine Karalyste ir remiantis tvirtu šios šalies vaidmeniu Afrikoje, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione; pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės prekybos rinkos yra svarbios besivystančioms, o ypač AKR, šalims; pabrėžia, kad ES, Jungtinė Karalystė ir AKR šalys turėtų bendradarbiauti visais lygmenimis, laikydamosi partnerystės, solidarumo ir papildomumo principų; atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės vyriausybės ketinimą toliau teikti dosnias lengvatas besivystančioms šalims ir ragina Komisiją įvertinti galimą šių būsimų prekybos susitarimų poveikį dabartiniams ekonominės partnerystės susitarimams su AKR šalimis; mano, kad bendra prekybos politika, įskaitant atitinkamas būsimo prekybos susitarimo nuostatas, turėtų būti užtikrinamas kuo didesnis besivystančių šalių prekybos su ES ir Jungtine Karalyste tęstinumas;

 

6. pabrėžia, kad reikia išlaikyti tinkamą paramos lygį likusioms užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) po „Brexit’o“, ir ragina toliau bendradarbiauti su buvusiomis Jungtinės Karalystės UŠT siekiant abipusių interesų, visų pirma įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo programas;

 

7. pabrėžia, kad siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui svarbus būsimas ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas siekiant išsaugoti prekybos tęstinumą, spręsti klimato kaitos poveikio problemas, plėtoti žuvininkystės sektorių ir apsaugoti biologinę įvairovę besivystančiose šalyse, taip pat skatinti aukštus socialinės ir aplinkos apsaugos standartus, kad būtų sumažintas skurdas;

 

8. primena teigiamą bendros žuvininkystės politikos vaidmenį plėtojant žuvininkystės sektorių ir valdant žuvininkystės išteklius besivystančiose šalyse.

 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui Davidui McAllisteriui

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui Berndui Lange

Briuselis

Tema: Biudžeto kontrolės komiteto nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(|INI)

Gerbiamieji D. Mcallisteri ir B. Lange,

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas nusprendė laiško forma pateikti nuomonę nurodyta tema.

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą rengiant birželio mėn. Europos Parlamento rezoliuciją atsižvelgti į toliau pateiktas pastabas ir rekomendacijas.

Biudžeto kontrolės komiteto vardu norėčiau paprašyti užtikrinti, kad Parlamento rezoliucijoje būtų atsižvelgta į Biudžeto kontrolės komiteto poziciją ir svarstymus nurodytais klausimais, ir už tai padėkoti.

 

Pagarbiai

 

 

 

 

Monika Hohlmeier

PASIŪLYMAI

A. kadangi norint užtikrinti tvirtus būsimus santykius turi būti numatytos aiškios ir veiksmingos nuostatos, kuriomis remiantis abiem šalims būtų sudaryta galimybė patikimai valdyti finansus pasinaudojant tinkama valdymo struktūra ir neleidžiama rizikuoti, kai reikia apsaugoti ES finansinius interesus;

B. kadangi „Brexit’as“ turės poveikį pagrindiniams Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos maršrutams, prekių tiekimo grandinei ir ekonominės veiklos vykdytojams (be kita ko, verslo partneriams, tiekėjams, tarpininkams, vežėjams);

C. kadangi, siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai ir teisėtai dvišalei prekybai ir apsaugoti kiekvienos šalies finansinius interesus ir reguliavimo sistemą, abiem šalims bus itin svarbūs tiek muitinių bendradarbiavimo, tiek prekybos lengvinimo susitarimai;

D. kadangi po „Brexit’o“ vykdyti verslą su Jungtine Karalyste bus sudėtingiau, kalbant apie muitų ir PVM procedūras, nes bus su prekių gabenimu ES viduje arba į trečiąją šalį ir (arba) iš jos bus susijusių pokyčių muitų, PVM ir akcizų srityse;

E. kadangi itin svarbu išsaugoti ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą, taip pat visas jos teikiamas garantijas kovojant su sukčiavimu ir prekyba žmonėmis;

F. kadangi kartu egzistuos dvi rinkos ir skirtingos teisinės sistemos ir dėl to gali kilti su veikla susijusi rizika; kadangi šiomis aplinkybėmis Jungtinės Karalystės muitinė turės dvi veiksmų galimybes, susijusias su į Šiaurės Airiją įvežamais produktais: i) taikyti Jungtinės Karalystės taisykles ir tarifus visiems trečiųjų šalių kilmės produktams, kurie nėra skirti Europos rinkai, ir ii) taikyti ES taisykles ir ES tarifus visiems kitiems produktams, įvežamiems iš trečiųjų šalių arba iš Jungtinės Karalystės ir skirtiems ES bendrajai rinkai, kartu atliekant šių produktų patikrinimus;

G. kadangi, kalbant apie Šiaurės Airiją, pasakytina, kad Jungtinės Karalystės valdžios institucijos ten rinktų PVM ir muitus ES vardu ir juos jai perduotų;

H. kadangi Šiaurės Airijos pasienio regionas naudojosi ne tik bendresnėmis sanglaudos politikos lėšomis, bet ir visų pirma specialiomis tarpvalstybinėmis ir bendruomenių programomis, įskaitant Šiaurės Airijos programą PEACE; kadangi šiomis programomis akivaizdžiai buvo prisidėta įgyvendinant taikos procesą Šiaurės Airijos pasienio regione bei remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir toliau remiamas bendruomenių susitaikymas;

Finansų valdymas ir tikrinimo sistema

1. mano, kad derybų metu labai svarbu nustatyti pakankamas ir aiškias ES tikrinimo sąlygas ir nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos patikimam finansų valdymui, taip pat nuostatas, kuriomis apibrėžiama Jungtinės Karalystės atskaitomybė;

2. todėl ragina ypatingą dėmesį skirti taikytiniems principams ir sąlygoms, susijusiems tiek su dalyvavimu Sąjungos programose, tiek su horizontaliosiomis priemonėmis ir valdymu; ypač primygtinai reikalauja, kad būtų aiškiai išdėstyti šie pagrindiniai principai ir dėl jų būtų susitarta:

  i) bet kokiam JK dalyvavimui tam tikrose Sąjungos programose taikomos standartinės trečiųjų šalių dalyvavimui taikomos sąlygos, kurios turi būti aiškiai nustatytos atitinkamose Sąjungos programose ir priemonėse;

  ii) turi būti užtikrinta, kad vykdant ES programas, Euratomo programas ir bendrųjų įmonių veiklą atvejais, kai dalyvautų Jungtinė Karalystė, būtų taikomos griežtos ir (arba) išsamios privalomos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir patikimo finansų valdymo nuostatos ir garantijos, visų pirma, susijusios su finansuojamų programų įgyvendinimo kontrole, auditu ir patikrinimais, taip pat tyrimais sukčiavimo atveju;

3. ragina užtikrinti ir gerbti Komisijos tarnybų, Europos Audito Rūmų, OLAF, Europos prokuratūros prieigos teisę, taip pat Europos Parlamento teisę tikrinti; primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi būti pripažintas kompetentingu teismu atvejais, susijusiais su ES teisės laikymusi ir aiškinimu;

Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos įgyvendinimas

4. atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime dėl „Brexit’o“, visų pirma, Protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, numatytas praktinis sprendimas, kaip išvengti realios sienos Airijos saloje, kartu sukuriant naują sutikimo mechanizmą, susijusį su ilgalaikiu atitinkamos ES teisės taikymu Šiaurės Airijoje, inter alia, prekių, muitų ir PVM reglamentavimo suderinimo srityje;

5. pažymi, kad Šiaurės Airijoje ir toliau bus taikomos suderintos su tam tikromis ES taisyklėmis nuostatos, visų pirma, susijusios su prekėmis, ir kad į Šiaurės Airiją įvežamoms prekėms bus taikomas Sąjungos muitinės kodeksas, taip išvengiant bet muitinės patikrinimų ir kontrolės Airijos saloje;

6. pabrėžia aiškių teisinių taisyklių, skaidraus įgyvendinimo ir veiksmingų kontrolės mechanizmų svarbą siekiant išvengti sisteminės rizikos, susijusios su sukčiavimu PVM ir muitais arba kitu nesąžiningu piktnaudžiavimu dėl galimai neaiškaus sprendimo;

7. įspėja, kad, jeigu užmezgant naująją partnerystę nebus nustatytos ir įdiegtos aiškios teisinės ir skaidrios taisyklės ir kontrolės mechanizmai, susiję su dvigubu muitų režimu, grindžiamu ES ir Jungtinės Karalystės taisyklėmis, gali padidėti sukčiavimo, prekių kontrabandos, klastojimo ir tarifų vengimo galimybės;

8. taip pat mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti į Šiaurės Airiją per kitas Jungtinės Karalystės dalis iš kitų trečiųjų šalių įvežamų priekių, kurias ketinama tiekti į ES bendrąją rinką, patikrinimams;

9. primena nekintančią ir ne kartą Europos Parlamento išsakytą poziciją sustiprinti personalą ir atsakingas muitinės įstaigas bei institucijas aprūpinti tinkama bei modernia įranga ir, be kita ko, numatyti tinkamas priemones Šiaurės Airijoje dirbantiems ES pareigūnams; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Jungtinės Karalystės valdžios institucijos ne kartą atsisakė leisti Belfaste atidaryti nuolatinį ES pareigūnų biurą;

10. ragina išsamiai įvertinti riziką, kuri gali kilti įgyvendinant teisės aktus, visų pirma, kovojant su sukčiavimu muitais ir PVM ir neteisėta prekyba (kontrabanda); mano, kad būtina numatyti taikyti rizikos kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atsižvelgti į tokius klausimus, kaip antai, prekių kilmė ir galutinė paskirties vieta, teisingas prekių vertės nustatymas, prekių pobūdžio apibrėžtis (prekės rūšis), taip pat užtikrinti pakankamai didelį kontrolinių mėginių skaičių ir padidinti tų prekių, kurios labiau linkusios būti neteisėtos prekybos ar kontrabandos objektu, mėginių skaičių; yra susirūpinęs dėl to, kad gali padidėti neteisėto prekių su neteisingomis kilmės deklaracijomis arba bendrajai rinkai neskirtų produktų importo į ES rizika ir taip būtų pakenkta Sąjungos finansiniams interesams;

Muitinių bendradarbiavimas ir savitarpio administracinė pagalba

 

11. mano, kad derybose itin svarbu teikti pirmenybę aiškių taisyklių, susijusių su muitinės klausimais, visų pirma, muitinės patikrinimais ir kontrole, apibrėžimui;

12. muitinės procedūros yra labai sudėtingos, todėl ragina derybų metu užtikrinti, kad būtų prisiimti tvirti įsipareigojimai ir numatytos būtinos apsaugos priemonės, kad būtų galima garantuoti tvarkingą kontrolę ir tinkamą PVM bei muitų surinkimą;

13. mano, kad vykdant veiksmingą ES ir JK muitinių bendradarbiavimą reikia numatyti patikimus praktinius susitarimus bei aiškų teisinį pagrindą ir taip užtikrinti efektyvų ir skaidrų ES ir JK muitinių bendradarbiavimą Šiaurės Airijoje;

14. pabrėžia, kad vykdant veiksmingą šalių bendradarbiavimą muitų ir prekybos lengvinimo srityje turi būti ir toliau išlaikomas aukštas muitų srities teisės aktų ir praktikos konvergencijos lygis, siekiant užtikrinti veiksmingą muitinį tikrinimą ir įforminimą, muitų teisės aktų vykdymą ir apsaugoti šalių finansinius interesus, kad būtų galima susigrąžinti nepagrįstai sumokėtus mokesčius ir muitus;

15. taip pat atkreipia dėmesį į sustiprintą šalių administracinį bendradarbiavimą PVM ir savitarpio pagalbos srityje, inter alia, vykdant reikalavimus, susijusius su nesumokėtų mokesčių ir muitų išieškojimu, visų pirma i) keitimosi informacija apie muitų teisės aktus, muitinio tikrinimo procedūrų įgyvendinimo ir veiksmingumo, ii) tiekimo prekybos grandinės saugumo ir iii) rizikos vertinimo ir valdymo srityse;

16. ragina, atsižvelgiant į būsimą prekybos susitarimą, numatyti išsamias muitinės procedūras ir specialias priemones, susijusias su lengvatinio muitų tarifų režimo valdymu, taip pat taikyti muitų tarifų lengvatas tam tikroms į Šiaurės Airiją importuojamoms prekėms;

17. pritaria sistemingai bei laiku įtrauktinoms nuostatos dėl tarpusavio administracinės pagalbos muitinės ir susijusiais klausimais įgyvendinant ir kontroliuojant lengvatinį režimą;

18. pabrėžia, kad abi šalys, kovodamos su muitų teisės aktų pažeidimais, galėtų naudotis greita ir nešališka bendradarbiavimo ir konsultacijų sistema, taip pat, be kita ko, taikyti mechanizmą, kuriuo laikinai būtų sustabdomas lengvatinio muitų tarifų režimo taikymas tam tikrai prekei ar prekybos operacijai, jei sistemingai pažeidžiami galiojantys muitų teisės aktai;

ES sanglaudos politikos poveikis JK ir Šiaurės Airijai

 

19. pripažįsta ES sanglaudos politikos vaidmenį išlaikant taiką Šiaurės Airijoje ir sudarant palankesnes sąlygas bendruomenių susitaikymui;

20. pabrėžia, kad svarbu rasti regionui skirtą sprendimą, kuris sudarytų sąlygas tęsti svarbų taikos kūrimo darbą;

21. yra įsitikinęs, kad tolesnis Šiaurės Airijos programos PEACE ir programos INTERREG V-A, skirtos Šiaurės Airijai, Airijai ir Škotijai, bendras finansavimas atitiktų Jungtinės Karalystės, Airijos ir visos Europos Sąjungos interesus siekiant remti taikią ir sėkmingą šių regionų plėtrą;

22. palankiai vertina pasiūlymus ištirti galimą laikotarpiu po 2020 m. finansavimo programas PEACE IV ir INTERREG pakeisiančią priemonę ir ypač palankiai vertina Komisijos ketinimus toliau finansuoti šias programas pagal kitą daugiametę finansinę programą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kopija: LEGI skyriui

 

 

 

 

 

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto Pirmininkui

Davidui McAllisteriui

15E201

 

Tarptautinės prekybos komiteto Pirmininkui

Berndui Lange

12G301

 

Tema: Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendacijos dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI))

 

Gerb. Pirmininkai,

 

vykdant nurodytą procedūrą Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę laiško forma Jūsų komitetams.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą savo 2020 m. gegužės 26 d. posėdyje. Per šį posėdį EMPL komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

Lucia Ďuriš Nicholsonová

 

 

PASIŪLYMAI

A. kadangi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos atominės energijos bendrijos daro poveikį milijonams piliečių – tiek Sąjungoje gyvenantiems, keliaujantiems ar dirbantiems Jungtinės Karalystės piliečiams, tiek Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, keliaujantiems ar dirbantiems Sąjungos piliečiams, taip pat ne Sąjungos ir ne Jungtinės Karalystės piliečiams;

B. kadangi trečioji valstybė, kuriai netaikomi tie patys įsipareigojimai kaip valstybei narei, negali turėti tų pačių teisių ar naudotis tomis pačiomis privilegijomis kaip valstybė narė;

C. kadangi nuo 2008 m. ES į savo prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi įtraukė nuostatas dėl darbo standartų;

D. kadangi prie 2019 m. spalio 19 d. Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau –Susitarimas dėl išstojimo) pridėtoje Politinėje deklaracijoje ir Protokole dėl Šiaurės Airijos nustatyti pagrindiniai būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių principai, nustatant plataus užmojo, didelio masto tvirtos ir lanksčios partnerystės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityje kriterijus, kurių pagrindas – išsamus ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas (LPS);

E. kadangi Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje nustatyta, kad ES ir Jungtinė Karalystė gera valia ir visapusiškai paisydamos savo atitinkamų teisinių sistemų turi dėti visas pastangas imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojami Politinėje deklaracijoje nurodyti jų būsimi santykiai, ir atliktos atitinkamos tų susitarimų ratifikavimo ar sudarymo procedūros, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos;

F.  kadangi Europos Vadovų Taryba priėmė derybų gaires siekiant pradėti derybas dėl bendro pagrindinių būsimų santykių principų supratimo, kuris turi būti išdėstytas Politinėje deklaracijoje;

G. kadangi, atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės (toliau – Šalys) geografinį artumą, ekonominę tarpusavio priklausomybę ir sąsajas, taip pat į tai, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena daug ES piliečių ir ES gyvena daug Jungtinės Karalystės piliečių, numatoma ES ir Jungtinės Karalystės partnerystė turėtų būti visapusiška, apimanti laisvosios prekybos susitarimą ir platesnį sektorių bendradarbiavimą, kai tai atitinka Sąjungos ir jos piliečių interesus;

H. kadangi šia partneryste visų pirma turėtų būti siekiama sudaryti LPS, pagal kurį, prisiimant tvirtus įsipareigojimus, nebūtų taikomi tarifai, kvotos ir nebūtų vykdomas dempingas, įskaitant socialinius ir užimtumo standartus;

I. kadangi šiais įsipareigojimais turėtų būti užkirstas kelias prekybos iškraipymams ir nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, kad būtų užtikrinti tvarūs ir ilgalaikiai Šalių tarpusavio santykiai; kadangi dėl to numatoma partnerystė turėtų būti grindžiama aukštais standartais ir teisių bei pareigų pusiausvyra, kuri užtikrintų keturių laisvių nedalomumą ir vienodas sąlygas, kurios būtų tvarios;

J. kadangi šiuo tikslu numatoma partnerystė turėtų būti grindžiama bendrais aukštais socialiniais ir užimtumo standartais, taip pat atitinkamais aukštais standartais, kurie laikui bėgant būtų parengti atsižvelgiant į ES socialinius ir užimtumo standartus ir teises;

K. kadangi pagal numatomą partnerystę Šalys turėtų būti įpareigotos nuolat gerinti atitinkamą savo apsaugos lygį, siekiant užtikrinti atitinkamus aukštus socialinius ir darbo standartus, kad būtų išlaikytos vienodos sąlygos;

L. kadangi, atsižvelgiant į vienodas sąlygas, dėl kurių įsipareigota pagal Politinę deklaraciją, pagal numatytą partnerystę turėtų būti visų pirma užtikrinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose ir praktikoje numatytas darbo ir socialinės apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, numatyto bendruosiuose standartuose, kurie pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikomi ES ir Jungtinėje Karalystėje bent šiose keturiose srityse: pagrindinių darbuotojų teisių; darbuotojų saugos ir sveikatos, įskaitant atsargumo principą; sąžiningų darbo sąlygų ir užimtumo standartų, taip pat informavimo, konsultavimosi ir teisių įmonės lygmeniu ir restruktūrizavimo; kadangi numatoma partnerystė taip pat turėtų apsaugoti ir skatinti darbuotojų ir darbdavių, jų atitinkamų organizacijų ir vyriausybių socialinį dialogą ir skatinti dialogą su pilietine visuomene;

M. kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbus dabartinio ir būsimo darbo ir socialinės apsaugos lygio neblogėjimo principas, kaip nurodyta Komisijos susitarimo su Jungtine Karalyste dėl naujos partnerystės teksto projekte;

N. kadangi numatoma partnerystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė veiksmingai vykdytų savo įsipareigojimus ir įstatymus, kitus teisės aktus ir praktiką, kuriuose atsispindi tie įsipareigojimai, pasitelkdama pakankamai išteklių turinčias nacionalines institucijas, veiksmingą darbo inspekcijų sistemą ir veiksmingas administracines procedūras bei teismo procesą;

O.  kadangi judumo tvarka turėtų būti grindžiama valstybių narių tarpusavio nediskriminavimo ir visiško abipusiškumo principu; kadangi numatoma partnerystė taip pat turi užtikrinti platų ir išsamų socialinės apsaugos koordinavimą;

P. kadangi numatoma partnerystė turėtų apimti atitinkamas ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo priemones ir visų pirma pagal ją turėtų būti įsteigtas valdymo organas, atsakingas už numatomos partnerystės įgyvendinimo ir veikimo valdymą ir priežiūrą, kuris palengvintų ginčų sprendimą; kadangi svarbu, kad prireikus socialiniai partneriai dalyvautų ginčų sprendimo procese;

R.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų likti vienintele arbitražo įstaiga Sąjungos teisės srityje;

S. kadangi prieš priimdama 2020 m. Europos Sąjungos (Susitarimo dėl išstojimo) aktą Jungtinės Karalystės vyriausybė išbraukė nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta ribota darbuotojų iš ES teisių šalies vidaus teisinė apsauga, ir įsipareigojo vėl įtraukti šias nuostatas į būsimą Užimtumo įstatymą; kadangi šis įstatymas dar nepriimtas;

T. kadangi COVID-19 pandemija turėjo įtakos derybų procesui ir tvarkaraščiui;

Bendrosios rekomendacijos

1. primena, kad trečioji šalis jokiomis aplinkybėmis negali turėti tokių pačių teisių ir naudotis tais pačiais privalumais kaip valstybė narė; kita vertus, mano, kad ES ir Jungtinė Karalystė yra abipusiai suinteresuotos siekti plataus užmojo, plataus masto ir subalansuotų santykių pagal būsimą partnerystės susitarimą; mano, kad dėl tokio susitarimo gali būti susitarta tik tuo atveju, jei Politinėje deklaracijoje apibrėžtos vienodos sąlygos bus užtikrintos tvirtais ir vykdytinais įsipareigojimais dėl įvairių standartų; visų pirma pabrėžia, kad joks būsimas LPS jokiu būdu neturi daryti neigiamo poveikio ES darbuotojų teisėms ir socialiniams standartams pagal ES acquis;

2. palankiai vertina 2020 m. kovo 18 d. Komisijos pateiktą išsamų Susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą (toliau – susitarimo projektas), kuris iš esmės atitinka Politinę deklaraciją, derybų dėl šio susitarimo įgaliojimus ir 2020 m. vasario 12 d. Parlamento rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste; labai apgailestauja dėl to, kad Jungtines Karalystės įgaliojimai, palyginti su ES įgaliojimais, yra neišsamūs; taip pat apgailestauja, kad Jungtinė Karalystė pateikė keletą pasiūlymų dėl teksto įvairiomis temomis, tačiau jie išliko konfidencialūs iki gegužės 19 d.;

3. labai apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė atsisako į būsimą LPS įtraukti darbo teisės nuostatas, pagal kurias taikomas susitarime numatytas ginčų sprendimo mechanizmas, tačiau nepatikslina, kokio pobūdžio ginčų sprendimo mechanizmas būtų taikomas šioje srityje; primena, kad ginčų sprendimo mechanizmais turi būti galima naudotis visų susitarimo elementų atvejais;

4.  apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė dar neįvykdė savo įsipareigojimo dėl naujo Užimtumo įstatymo, ir ragina Jungtinę Karalystę tai padaryti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; pabrėžia, kad labai svarbu vengti bet kokių spragų, kai darbuotojų teisės nesaugomos nei pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus, nei pagal Jungtinės Karalystės užimtumo įstatymą; primena, kad Užimtumo įstatymo projekte nustatyti socialiniai ir darbo standartai neturėtų būti statiški, bet turėtų būti tiesiogiai derinami su bet kokiais socialinių ir darbo standartų patobulinimais ES, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES ir Jungtinėje Karalystėje;

5.  šiuo atžvilgiu ypač atkreipia dėmesį į neseniai priimtus Sąjungos teisės aktus, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminai nustatyti pereinamuoju laikotarpiu, pvz., Darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymą, Direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, ir pakartoja, kad absoliučiai būtina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti šiuos teisės aktus;

6. ragina Jungtinę Karalystę, kaip trečiosios šalies stebėtoją, neatliekančią sprendimų priėmimo vaidmens, ir toliau dalyvauti agentūrų, kurios priskirtos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai, pvz., Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (remiantis Norvegijos modeliu)[51], veikloje, nes taip abi šalys galėtų dalytis duomenimis, geriausia praktika ir metodikomis; taip pat primygtinai ragina Jungtinę Karalystę bendradarbiauti su Europos darbo institucija (pagal Reglamento Nr. 2019/1149 17 straipsnio 6 dalį ir 42 straipsnį) ir Administracine komisija pagal Reglamentą Nr. 883/2004/EB;

7. pakartoja, kad pagal Politinės deklaracijos 125 dalį turėtų būti skatinamas visuomenės dialogas visų šio susitarimo aspektų klausimais ir visų pirma turėtų apimti organizacijas, atstovaujančias tiek Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ir dirbantiems Sąjungos piliečiams, tiek Sąjungoje gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinės Karalystės piliečiams (jaunimo ir piliečių organizacijas bei darbuotojų asociacijas);

8. apgailestauja dėl to, kad Jungtinė Karalystė ir valstybės narės nepakankamai stengėsi didinti piliečių informuotumą apie Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį, ir primygtinai ragina abi Šalis pradėti arba suintensyvinti tikslines informavimo kampanijas siekiant informuoti visus piliečius, kuriems taikomas Susitarimas dėl išstojimo, apie jų teises ir bet kokius galimus jų statuso pakeitimus, įskaitant socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių taikymą; primena, kad piliečiai, kuriuos paveikė Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, remiasi laiku pateikta patikima informacija apie jų teises ir statusą, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Jungtinę Karalystę teikti pirmenybę šiam klausimui;

9. pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad išsamiai apibūdintų savo prašymų teikimo procesą ir laikotarpį, per kurį būtų priimtos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas teisinis tikrumas Jungtinės Karalystės piliečiams, gyvenantiems valstybėse narėse, taikant konstitucinę arba deklaratyvaus pobūdžio sistemą;

Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas

 

10. pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti Susitarimą dėl išstojimo, be kita ko, išlaikyti bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą; pabrėžia, kad susitarimas dėl būsimų santykių turėtų būti taikomas nedarant poveikio Susitarimui dėl išstojimo; pabrėžia, kad ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje susiduria su didelėmis problemomis norėdami gauti nuolatinio gyventojo statusą ir kad asmenys, kuriems suteiktas preliminarus nuolatinio gyventojo statusas, turi mažiau teisių gauti tam tikras išmokas nei Jungtinės Karalystės piliečiai;

11. pabrėžia, kad visiškas Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas ir Politinėje deklaracijoje prisiimtų įsipareigojimų paisymas žodžiais ir darbais yra išankstinės būsimos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės sąlygos ir esminės sudedamosios dalys; apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškimų, iš kurių matyti, kad nepakanka politinės valios visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl išstojimo ir Politinę deklaraciją; pabrėžia, kad šiose derybose Šalių tarpusavio pasitikėjimas yra nepaprastai svarbus;

12. pripažįsta kvalifikacijų ir diplomų tarpusavio pripažinimo svarbą ES ir Jungtinėje Karalystėje ir pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia nustatyti tinkamą tvarką; pripažįsta Jungtinės Karalystės siekį tobulinti pripažinimo mechanizmą, skirtą trečiųjų šalių piliečiams; ragina derybininkus pasirinkti tokius pripažinimo mechanizmus, kuriais būtų laikomasi standartų nesukuriant naujų kliūčių; ragina derybininkus užtikrinti, kad kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas neapsiribotų „dokumento išdavimo šalimi“, taip sukuriant kliūtis Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie persikelia iš vienos valstybės narės į kitą;

Vienodos sąlygos

13.  griežtai prieštarauja tam, kad Jungtinės Karalystės derybų įgaliojimuose nėra sąvokos „vienodos sąlygos“; taip pat pažymi, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad ji išlaikys de facto aukščiausius darbo ir socialinius standartus, tačiau pabrėžia, kad ji nepritars teisiniams įsipareigojimams, kurie viršytų įsipareigojimus, dėl kurių ES susitarė su tokiomis šalimis, kaip Kanada, Japonija ir Pietų Korėja; vis dėlto primena, kad kituose ES sudarytuose laisvosios prekybos susitarimuose numatyti įsipareigojimai yra nepakankamos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės garantijos, nes jokia kita ES nepriklausanti šalis neturi galimybės be muitų ir netaikant kvotų patekti į bendrąją rinką, ir kad dėl geografinio artumo, ES gyvenančių JK piliečių ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių, taip pat ES ir JK prekybos apimties turi būti nustatyta griežta vienodų sąlygų tvarka, taigi ir prisiimti tvirtesni įsipareigojimai nei tie, kurių buvo prašyta sudarant ES ir Kanados, Japonijos ar Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimus; šiuo požiūriu nepritars tam, kad iš įvairių teisinių ir prekybos sistemų, taikomų ES palaikant santykius su kitomis trečiosiomis šalimis, būtų išsirenkama tik tai, kas patinka;

14. pakartoja, kad, siekiant išsaugoti ES ir jos bendrosios rinkos vientisumą, muitų sąjungos vientisumą ir keturių laisvių nedalomumą, labai svarbu užtikrinti, kad kvotų ir bemuitės prieigos prie didžiausios pasaulio bendrosios rinkos lygis visiškai atitiktų reguliavimo konvergencijos mastą ir prisiimtus įsipareigojimus laikytis vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų, siekiant dinamiško suderinimo; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir ginčų sprendimą, reikia derinti esmines taisykles ir priemones, įskaitant nekintamumo išlygas ir mechanizmus; pabrėžia, kad piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms turi būti užtikrinti tinkami skundų dėl darbo standartų įgyvendinimo teikimo mechanizmai;

15.  ypač atkreipia dėmesį į pagal LPFS.2.27 straipsnį (vienodos sąlygos ir tvarumas) numatytas nekintamumo išlygas šiose srityse: i) pagrindinės teisės darbe, ii) darbuotojų sveikata ir saugos standartai, iii) tinkamos darbo sąlygos ir užimtumo standartai ir iv) informavimo ir konsultavimosi teisės bendrovėje, taip pat v) restruktūrizavimas; teigiamai vertina LPFS.2.28 straipsnio nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos dinamiškam suderinimui; ypač atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą suteikti partnerystės tarybai įgaliojimus pakeisti įsipareigojimus siekiant atspindėti besikeičiančius darbo ir socialinius standartus;

16. primena, kad bet koks būsimas laisvosios prekybos susitarimas, kuriame siekiama nulinių muitų tarifų ir nulinių kvotų, turėtų būti grindžiamas tvirtais teisiniais įsipareigojimais, užtikrinant vienodas atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, be kita ko, atsižvelgiant į darbo ir socialinius standartus, kad būtų išvengta lenktynių dėl žemesnių standartų ir nesąžiningo konkurencinio pranašumo įgijimo mažinant apsaugos lygį ar pasitelkiat kitus reguliavimo skirtumus;

17.  todėl visapusiškai pritaria susitarimo projekto III antraštinės dalies (vienodos sąlygos ir tvarumas) ir ypač jos 5 skirsnio (darbo ir socialinė apsauga) nuostatoms, kurios atitinka Politinėje deklaracijoje numatytas nuostatas;

18.  pritaria Komisijos pateiktai valdymo, bendradarbiavimo, stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir konfliktų sprendimo sistemai, visų pirma atsižvelgiant į darbo inspekcijas ir administracines bei teismines procedūras, įskaitant taisomųjų priemonių suteikimą, ir partnerystės tarybą, taip pat specializuotą vienodų sąlygų ir tvarumo komitetą;

19. teigiamai vertina pasiūlymą įsteigti parlamentinę partnerystės asamblėją, kurioje dalyvautų Europos Parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento nariai ir kuri turėtų teisę gauti informaciją iš partnerystės tarybos bei teikti jai rekomendacijas; taip pat pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti išsamią Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo ir taikymo stebėseną pasitelkiant Santykių su JK koordinavimo grupę ir iš naujo įvertinti poreikį sukurti ginčų sprendimo sistemą ES lygmeniu;

20. pabrėžia, kad jis nepritars jokiam susitarimui, kuris galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai susilpninti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį priimant sprendimus Sąjungos teisės klausimais;

Judumo ir socialinės apsaugos koordinavimas

21.  primena, kad šiuo metu ES gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES piliečiams pagal Susitarimą dėl išstojimo taikomos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės, kuriomis suteikiama apsauga, susijusios su ligos išmokomis, motinystės ir lygiavertėmis tėvystės išmokomis, neįgalumo išmokomis, senatvės išmokomis, našlių ir našlaičių pensija, išmokomis dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, išmokomis mirties atveju, bedarbio pašalpomis, priešpensinėmis išmokomis ir išmokomis šeimai;

22.  primena, kad svarbu visais aspektais išsaugoti esamas ir būsimas paveiktų asmenų socialinės apsaugos teises; primena tvirtus ES ir Jungtinės Karalystės piliečių, kuriems daromas poveikis, reikalavimus apsaugoti jų teises; ragina susitarimo derybininkus visomis priemonėmis pirmenybę teikti šioms piliečių teisėms socialinės apsaugos koordinavimo srityje;

23. pažymi, kad XI antraštinės dalies tikslas yra fizinių asmenų judumas siekiant numatyti judumo susitarimus tarp Šalių, užtikrinti visišką šių susitarimų abipusiškumą ir nediskriminavimą tarp valstybių narių ir užtikrinti Šalių socialinių apsaugos sistemų koordinavimą; pažymi, kad abipusis bevizis keliavimas numatytas trumpam, ne ilgesniam kaip 90 dienų buvimui, tačiau abi Šalys gali reikalauti vizų piliečiams, kurie užsiima apmokama veikla; teigiamai vertina MOBI.5 straipsnį, kuriame numatytos abipusės ES bei JK piliečių, vykdančių mokslinius tyrimus, studijuojančių, besimokančių ir dalyvaujančių jaunimo mainuose, ir, jei taikytina, jų šeimos narių atvykimo, ilgalaikio buvimo šalyje ir teisių sąlygos;

24. teigiamai vertina tai, kad MOBI.6 straipsnyje ir susitarimo projekto protokole dėl socialinės apsaugos koordinavimo numatoma nuolat taikyti socialinės apsaugos koordinavimo taisykles daugelyje socialinės apsaugos sričių (pvz., ligos, neįgalumo ir senatvės išmokų, taip pat išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų srityse); tačiau labai apgailestauja dėl to, kad nenumatyta specialių nuostatų dėl tarpvalstybinių ir pasienio darbuotojų bedarbio pašalpų, ir todėl ragina Šalis apsvarstyti tinkamas nuostatas dėl tarpvalstybinių ir pasienio darbuotojų bedarbio pašalpų, kad būtų apsaugotos jų teisės; ragina derybininkus visuose skyriuose numatyti nuolatinį socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių taikymą;

25. taip pat apgailestauja, kad susitarimo projekto MOBI.6 straipsnyje numatoma ne prievolė, o tik galimybė partnerystės tarybai iš dalies pakeisti protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo;

26. pabrėžia, kad svarbu sudaryti dinamišką susitarimą dėl socialinės apsaugos koordinavimo, pagal kurį Jungtinė Karalystė turėtų pritaikyti savo teisės aktus atsižvelgdama į ES teisės aktų dėl socialinės apsaugos koordinavimo pakeitimus (pvz., būsimą reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką); pabrėžia, kad galutinio susitarimo dėl asmenų judumo nuostatos turi apimti išsamias teises, susijusias su socialinės apsaugos koordinavimu, kurios atitiktų Politinėje deklaracijoje numatytas teises;

27. ragina numatyti veiksmingą ginčų sprendimo procedūrą tais atvejais, kai kyla neaiškumų dėl kompetentingos institucijos;

28. pabrėžia, kad siekiant taikyti ES ir JK socialinės apsaugos koordinavimą nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamą keitimąsi duomenimis; todėl taip pat ragina Jungtinę Karalystę dalyvauti vykdant elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus;

29. primygtinai ragina Šalis susitarti dėl abipusio dalyvavimo ir finansinių investicijų į programą „Erasmus+“ pratęsimo, laikantis Politinės deklaracijos nuostatų dėl dalyvavimo Sąjungos programose, visų pirma atsižvelgiant į profesinio rengimo stažuotes ir studentų, pameistrių bei naujų absolventų mokymą; pabrėžia, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės pareiškėjai turės būti pakankamai iš anksto informuojami apie dalyvavimo sąlygas ir terminus;

Išvada

30. apgailestauja dėl to, kad šiuo derybų etapu esama didžiulių skirtumų tarp Šalių, įskaitant nesutarimus dėl susitarimo, dėl kurio bus deramasi, apimties ir teisinės struktūros; reiškia didelį susirūpinimą dėl ribotos būsimos partnerystės, kurią numato Jungtinės Karalystės vyriausybė, taikymo srities ir atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinės Karalystės pasiūlymai neatitinka jos įsipareigojimų pagal Politinę deklaraciją; pažymi, kad esamomis COVID-19 pandemijos sąlygomis yra sudėtinga vykdyti ir užbaigti derybas; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę greitai ir konstruktyviai bendradarbiauti su ES siekiant iki pereinamojo laikotarpio pabaigos sudaryti partnerystės susitarimą, kuriuo būtų užtikrinti plataus užmojo, plataus masto ir subalansuoti santykiai bei vienodos sąlygos, laikantis visų Politinėje deklaracijoje prisiimtų įsipareigojimų.

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui

Davidui McAllisteriui

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI))

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui. Savo 2020 m. kovo 11 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti laiško forma išdėstytą nuomonę.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. gegužės 4 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

Pascal Canfin

 

PASIŪLYMAI

Bendrosios pastabos dėl aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos

1. pakartoja savo pasiryžimą užmegzti kuo artimesnius santykius su Jungtine Karalyste; vis dėlto pabrėžia, kad susitarimas su Jungtine Karalyste neturėtų būti sudaromas bet kokia kaina; pakartoja, kad remia plataus masto ir plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimą be jokių importo ar eksporto apribojimų, kuriame būtų nustatyti nuliniai muitų tarifai ir nulinės kvotos, tačiau tik tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė įsipareigotų taikyti nulinį dempingą; ypač pabrėžia, kad kova su klimato kaita, biologinės įvairovės praradimo stabdymas ir jos atkūrimas, darnaus vystymosi skatinimas, aplinkos apsauga ir svarbiausi sveikatos klausimai turėtų būti pagrindiniai numatomos partnerystės elementai;

2. yra tvirtai įsitikinęs, kad bet koks su Jungtine Karalyste pasiektas susitarimas turėtų būti visiškai priklausomas nuo to, ar laikomasi Paryžiaus susitarimo; pažymi, kad Komisija savo komunikate „Europos žaliasis kursas“ įsipareigojo Paryžiaus susitarimo laikymąsi padaryti esminiu visų būsimų visapusiškų prekybos susitarimų elementu; be to, mano, kad abi šalys turėtų laikytis ne tik Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, bet ir JT darnaus vystymosi tikslų, Biologinės įvairovės konvencijos ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu; pabrėžia, kad šių tarptautinių susitarimų laikymasis turėtų būti privalomas ir vykdytinas;

3. pabrėžia, kad svarbu gerokai prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui sustiprinti pasirengimo ir nenumatytų atvejų priemones, ypač jei derybos atsidurtų aklavietėje; pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti pasirengimo veiksmus ir teikti pirmenybę sveikatos ir saugos aspektams, susijusiems su pasirengimu ir nenumatytais atvejais, ypač kai tai susiję su vaistais ir medicinos prietaisais;

Vienodos sąlygos ir tvarumas

4. pažymi, kad Europos žaliasis kursas padidins ES užmojus klimato ir aplinkos srityse ir kad dėl to bus pritaikytos politikos priemonės; mano, kad dėl to gali atsirasti ES ir Jungtinės Karalystės ekonomikos skirtumų; mano, kad abi šalys pirmiausia turėtų padidinti savo atitinkamą klimato ir aplinkos apsaugos lygį; pabrėžia, kad negrįžimo išlyga būsimiems apsaugos lygiams nėra pakankama, nes ja nenumatomos vienodos sąlygos ar paskatos padidinti užmojų lygį, ir mano, kad jei kuri nors šalis padidintų savo klimato ar aplinkos apsaugos lygį, kita šalis turėtų užtikrinti, kad jos standartai ir tikslai užtikrintų bent jau lygiavertį klimato ar aplinkos apsaugos lygį; pabrėžia, kad gamtos ir biologinės įvairovės apsauga pagal Paukščių[52] ir Buveinių[53] direktyvas yra labai svarbi vienodų sąlygų užtikrinimo dalis ir labai svarbi švelninant klimato kaitą;

5. mano, kad prieš balsavimą Parlamente dėl to, ar pritarti Susitarimo dėl naujos Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės partnerystės projektui, Jungtinė Karalystė turi turėti veikiančią sistemą, pagal kurią tinkamai finansuojama nepriklausoma įstaiga galėtų veiksmingai stebėti, kaip šalyje užtikrinamas Jungtinės Karalystės teisės aktų ir praktikos vykdymas; pabrėžia, jog svarbu, kad nepriklausoma institucija turėtų teisę kreiptis į kompetentingą teismą ar tribunolą, be kita ko, prieš vyriausybę, laikantis atitinkamos teisminės procedūros, kad būtų galima pasinaudoti tinkama teisių gynimo priemone, įskaitant sankcijas;

6. atkreipia dėmesį į daugybę praeityje vykusių ir dabar vykstančių ir pažeidimų nagrinėjimo bylų, kurias Komisija iškėlė prieš Jungtinę Karalystę aplinkosaugos srityje, įskaitant oro ir vandens kokybės srityje, ir atkreipia dėmesį į šioje srityje esamą regreso riziką; pabrėžia, jog svarbu, kad Jungtinė Karalystė nustatytų administracines ir teismines procedūras, kad valdžios institucijos ir asmenys galėtų laiku imtis veiksmų prieš aplinkos teisės pažeidimus ir numatyti teisių gynimo priemones, įskaitant laikinąsias priemones, siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir turėtų realų atgrasomąjį poveikį;

7. remia Komisijos pateiktą bendradarbiavimo, stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir konfliktų sprendimo sistemą ir Partnerystės tarybos vaidmenį; pabrėžia, kad reikia sukurti ES lygmens tikrinimo sistemą, kuri leistų Parlamentui ir Tarybai per Komisiją aktyvuoti ginčų sprendimo sistemą tais atvejais, kai, jų nuomone, Jungtinė Karalystė pažeidžia susitarimą; pabrėžia, kad ginčų sprendimo sistemoje turėtų būti numatytos laipsniškos sankcijos ir teisių gynimo priemonės, kai nustatoma, kad viena iš šalių pažeidė Susitarimą; pabrėžia, kad jis nepritars jokiam susitarimui, kuris galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai susilpninti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį ES teisės klausimais;

Kova su klimato kaita

8. pabrėžia, kad Susitarimo skyriuje „Vienodos sąlygos ir tvarumas“ svarbu išlaikyti kovos su klimato kaita aspektą;

9. mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų visiškai suderinti savo veiksmus su dabartine ir būsima ES klimato politikos sistema, įskaitant persvarstytus 2030 m. tikslus, 2040 m. tikslus ir trajektorijas, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Paryžiaus susitarimą;

10. kalbant apie 2030 m. tikslus, reiškia susirūpinimą dėl elementų, įtrauktų į Jungtinės Karalystės nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) projektą, kuriame, Komisijos vertinimu, nurodyta, kad pagrindinės Jungtinės Karalystės energetikos ir klimato politikos varomosios jėgos yra anglies dioksido biudžetai ir neaišku, ar esamų ir planuojamų politikos krypčių, kurios apima tik transporto ir statybos sektorius, pakanka siekiant Pastangų pasidalijimo reglamento[54] tikslo ir nedebetinio įsipareigojimo pagal Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentą[55], kuriuo nustatoma, kad į apskaitą įtrauktų išmetamų teršalų kiekis neturėtų viršyti pašalinamų teršalų kiekio; ragina Jungtinę Karalystę pateikti savo galutinį NEKSVP, kuris turėjo būti pateiktas 2019 m. pabaigoje;

11. mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų įgyvendinti anglies dioksido kainodaros sistemą, kurios taikymo sritis ir veiksmingumas būtų bent jau tokie patys, kokie numatyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS), ir iki pereinamojo laikotarpio pabaigos turėtų taikyti tuos pačius principus išorės kreditų naudojimui; be to, mano, kad tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pageidautų, kad jos ATLPS būtų susieta su ES ATLPS, tokiam prašymui apsvarstyti turėtų būti taikomos šios dvi sąlygos: Jungtinės Karalystės ATLPS neturėtų kenkti ES ATLPS vientisumui, visų pirma jos teisių ir pareigų pusiausvyrai, ir turėtų atspindėti nuolat didėjančią ES ATLPS taikymo sritį ir veiksmingumą;

12. pabrėžia, kad svarbu, jog abi šalys padidintų savo 2030 m. tikslus, nes tai yra būtinas žingsnis siekiant įgyvendinti įsipareigojimą iki 2050 m. sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia, kad anglies dioksido kainodaros sistema turėtų būti nustatyta ir įdiegta prieš Parlamente vyksiantį balsavimą dėl pritarimo susitarimo projektui; pabrėžia, kad reikia sukurti ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, kuris būtų platesnio masto strategijos dalis, siekiant išlaikyti ES užmojus klimato srityje ir užtikrinti, kad trečiosios šalys prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo tikslo įgyvendinimo;

13. ragina Jungtinę Karalystę toliau prisidėti prie darbo, susijusio su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) stiprinimu ir užtikrinimu, kad aviacijos sektorius, jūrų ir kelių transporto sektoriai Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje stiprintų savo pastangas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat prisidėti prie ES pastangų sukurti ir įgyvendinti išmetamo anglies dioksido kiekio apmokestinimo sistemą jūrų sektoriuje;

14. pabrėžia, kad bet kokie Jungtinės Karalystės ir Europos investicijų banko (EIB) santykiai turėtų priklausyti, be kita ko, nuo Jungtinės Karalystės suderinimo su esamais ir būsimais ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslais, nuo to, kaip Jungtinė Karalystė laikosi reglamento, kuriuo nustatoma sistema tvariam investavimui palengvinti, ir nuo EIB plataus užmojo naujos klimato kaitos strategijos ir skolinimo energetikos srityje politikos;

Aplinkos apsauga

15. sutinka, kad šalys turėtų užtikrinti, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose ir praktikoje numatytas aplinkos apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, numatyto bendruosiuose aplinkosaugos standartuose ir tiksluose, kurie pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikomi ES ir Jungtinėje Karalystėje, ir yra nustatyti visame aplinkosaugos acquis šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai laikytis šių principų: atsargumo principo, principo, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, principo, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principo „teršėjas moka“; ragina abi šalis įsipareigoti užtikrinti, kad jų atitinkama prekybos ir investicijų politika netrukdytų siekti darnaus vystymosi;

16. pabrėžia, kad abi šalys kitoje JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) turėtų užtikrinti savo įsipareigojimą saugoti ir atkurti pasaulio biologinę įvairovę, taikant nacionalinio, ES ir tarptautinio lygmens priemones, ir sudaryti visuotinį teisiškai privalomą susitarimą, pagal kurį šalys įsipareigotų siekti Paryžiaus klimato kaitos susitarime nustatytam 1,5 C temperatūros tikslui lygiaverčio biologinės įvairovės tikslo; be to, pabrėžia, kad reikia įsipareigoti laikytis kitų tarptautinių susitarimų, pvz., Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES);

17. pabrėžia sausumos ir jūrų ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo svarbą; primena, kad apsaugant ir atkuriant visas bendras ekosistemas galima gauti didžiausią abipusę naudą;

18. atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinė Karalystė nesilaiko ES oro kokybės teisės aktų ir neužtikrina geros natūralių paviršinio vandens telkinių vandens būklės, taip pat į rimtas problemas, susijusias su tarša nitratais, pabrėžia, kad, be bendrų standartų ir tikslų priėmimo, svarbu užtikrinti tinkamą oro ir vandens kokybės stebėseną ir vertinimą; taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad Jungtinė Karalystė įgyvendintų išmetamųjų teršalų ribines vertes ir kitas nuostatas, dėl kurių susitarta pagal Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą[56], ir užtikrintų jų laikymąsi, taip pat kad jos būtų dinamiškai suderintos su Pramoninių išmetamų teršalų direktyva[57], įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų atnaujinimą;

Visuomenės sveikata ir prekyba prekėmis

19. pabrėžia, kad jei Jungtinė Karalystė nori būti įtraukta į šalių, kurioms leidžiama eksportuoti į ES prekes, kurioms taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės (SFS) priemonės, sąrašą, ji turės visapusiškai laikytis toms prekėms taikomų ES reikalavimų, įskaitant su gamybos procesais susijusius reikalavimus; be to, pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai laikomasi visų pirma maisto produktų kilmės taisyklių ir kad turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės, susijusios su maisto produktų perdirbimu Jungtinėje Karalystėje, siekiant užkirsti kelią ES reikalavimų apėjimui, ypač atsižvelgiant į galimus Jungtinės Karalystės ir kitų šalių laisvosios prekybos susitarimus; be to, mano, kad bet kokios sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurias šalys taiko siekdamos apsaugoti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatą, turėtų būti grindžiamos rizikos vertinimais, visapusiškai laikantis atsargumo principo;

20. pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia didelę tarpvalstybinę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai; todėl pabrėžia, kad abi šalys turi stengtis mažinti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje ir toliau drausti juos naudoti kaip augimą skatinančias medžiagas bei mažinti netinkamą ar nereikalingą jų naudojimą žmonėms;

21. pabrėžia, kad svarbu, jog abi šalys tose srityse išlaikytų aukščiausius maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos standartus ir aukštos kokybės tikrinimo paslaugas ir kad būtina bendradarbiauti su kolegomis iš kitos šalies, siekiant skatinti tvarios maisto gamybos metodus ir maisto sistemas, įskaitant tvarią žuvininkystę ir akvakultūrą, grindžiamą mokslu ir ekosisteminiu požiūriu į žuvininkystės valdymą; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turės laikytis ES teisės aktų dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir augalų apsaugos produktų; mano, kad šalys turėtų siekti mažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką;

22. pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią medicinos produktų ir prietaisų trūkumui; primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad medicinos produktų, kuriems išduoti nacionaliniai leidimai, perskirstymo procesas būtų užbaigtas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; ypač ragina gamintojus užtikrinti, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų perkelti partijų kontrolės įrenginiai, kad iš Jungtinės Karalystės importuotus medicinos produktus būtų galima nedelsiant išleisti į apyvartą;

23. dėl buvusių Europos vaistų agentūros (EMA) patalpų Jungtinėje Karalystėje reiškia susirūpinimą, kad EMA, kaip ES visuomenės sveikatos agentūra, turės valdyti komercinę nuosavybę trečiojoje šalyje ir bus atsakinga už nuomos mokesčio mokėjimą iki 2039 m. birželio mėn.; prašo rasti sprendimus, kaip atleisti EMA nuo sutartinių ir finansinių įsipareigojimų, susijusių su jos buvusiomis patalpomis; mano, kad pagrįstas ilgalaikis sprendimas būtų EMA teisių ir pareigų savininko Canary Wharf Ltd. atžvilgiu pagal sutartį perdavimas Jungtinės Karalystės vyriausybei;

24. pabrėžia, jog svarbu, kad Jungtinė Karalystė ir toliau dinamiškai derintųsi prie ES teisės aktų farmacijos produktų, medicinos prietaisų, cheminių medžiagų saugos srityje, įskaitant endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas, ir visų pirma su REACH reglamentu, kad Jungtinės Karalystės bendrovės galėtų ir toliau patekti į bendrąją rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad net dinaminio suderinimo atveju Didžiosios Britanijos bendrovėms būtų taikomi tie patys įpareigojimai kaip ir kitoms trečiųjų šalių bendrovėms, kurios nėra Europos ekonominės erdvės narės;

25. pabrėžia, kad įvairūs rizikos sveikatai veiksniai, pvz., rūkymas, alkoholio vartojimas ir nesveika mityba, yra svarbūs neužkrečiamųjų ligų vystymuisi ir kad daugelis šių ligų yra paplitusios visoje Europoje; todėl ragina imtis koordinuotų veiksmų siekiant sumažinti jų paplitimą ir poveikį sveikatai, atsižvelgiant į tarpvalstybinius veiksnius, pvz., reklamą, rinkodarą ir teisėtą bei neteisėtą prekybą produktais, taip pat koordinuotai plėtoti visuomenės sveikatos standartus skatinančią politiką, pvz., griežtesnes tabako kontrolės priemones ir griežtesnį požiūrį į maisto produktų ir gėrimų ženklinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiavimas yra labai svarbus atsižvelgiant į tai, kaip šiais produktais reguliariai prekiaujama tarp šalių; pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turi laikytis ES priemonių šioje srityje, kad galėtų laisvai prekiauti bendrojoje rinkoje;

Teminis bendradarbiavimas

26. primena, kad didelė grėsmė sveikatai, pvz., kylanti dėl infekcinių ligų protrūkių, pandemijų ar aplinkos veiksnių, peržengia sienas; todėl ragina abi šalis ilguoju laikotarpiu bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią nustatytoms ir sveikatos saugumui kylančioms grėsmėms, jas nustatyti, joms pasirengti ir į jas reaguoti; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir Jungtinę Karalystę nuolat bendradarbiauti siekiant veiksmingai kovoti su COVID-19 pandemija, ypač Airijos saloje, kurioje dėl sausumos sienos tai tampa dar svarbiau; mano, kad itin svarbu, jog Jungtinė Karalystė ir ES laikytųsi koordinuoto Europos masto požiūrio tokiose srityse kaip parengtis ekstremaliajai padėčiai, rizikos vertinimas, valdymas ir komunikacija, taip pat naujų antimikrobinių medžiagų, vakcinų ir kitų vaistų kūrimas; mano, kad jei viena iš susitariančiųjų šalių nesiima tinkamų priemonių sveikatai kylančiai grėsmei pašalinti, kita susitariančioji šalis gali priimti vienašales visuomenės sveikatos apsaugos priemones;

27. visų pirma ragina imtis tikslinių veiksmų, kuriais pacientams būtų užtikrinta nuolatinė ir greita prieiga prie saugių vaistų ir medicinos prietaisų, įskaitant saugų ir nuolatinį radioaktyviųjų izotopų tiekimą; mano, kad siekiant užtikrinti pacientų saugą, ES ir Jungtinė Karalystė turėtų siekti abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kad būtų užtikrintas medicinos specialistų judumas;

28. pritaria tam, kad Jungtinė Karalystė ir toliau dalyvautų kaip trečioji šalis stebėtoja, nepriimanti sprendimų nereguliuojamosiose agentūrose, pvz., Europos aplinkos agentūroje ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centre, nes tai leistų abiem šalims dalytis geriausia patirtimi ir metodika; be to, ragina abi šalis apsvarstyti galimybę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su tarpusavio reguliavimo agentūromis, pvz., Europos cheminių medžiagų agentūra, siekiant keistis informacija, geriausia praktika ir mokslinėmis žiniomis;

Airija ir Šiaurės Airija

29. pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti Susitarimą dėl išstojimo, be kita ko, išlaikyti bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumą; pabrėžia, kad Susitarimas dėl būsimų santykių turėtų būti taikomas nedarant poveikio Susitarimui dėl išstojimo ir Protokolui dėl Šiaurės Airijos; pabrėžia, kad svarbu griežtai taikyti Protokolą siekiant išsaugoti visų salų ekonomiką ir Didžiojo penktadienio susitarimą visais aspektais ir apsaugoti bendrosios rinkos vientisumą; pabrėžia, kad Šiaurės Airija turi toliau taikyti ES muitinės kodeksą ir suderinti savo teisės aktus su atitinkamomis bendrosios rinkos taisyklėmis ne tik siekiant išvengti realios sienos Airijos saloje, bet ir siekiant apsaugoti Airijos salos aplinką ir biologinę įvairovę bei apsaugoti ES piliečių sveikatą ir saugą laikantis ES taisyklių.

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

 

Tema: Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI)

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui. 2020 m. vasario 18 d. posėdyje ITRE komiteto koordinatoriai nusprendė nusiųsti nuomonę laiško forma ir tą pačią dieną, kaip komiteto pirmininkas, buvau paskirtas nuomonės referentu.

2020 m. gegužės 19 d. vykusiame uždarame posėdyje su Santykių su Jungtine Karalyste darbo grupės atstovais ITRE komiteto koordinatoriai apsvarstė klausimą ir vėliau, 2020 m. gegužės 27 d., rašytinės procedūros būdu nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Pagarbiai

Cristian-Silviu BUŞOI

 

PASIŪLYMAI

 

1. yra susirūpinęs dėl to, kad atitinkamuose ES ir JK derybų įgaliojimuose numatytos labai skirtingos naujos partnerystės formos ir kad iki šiol derybose nepavyko pakankamai sumažinti atotrūkio; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta laiko susitarimui pasiekti ir kad dėl dabartinės COVID-19 krizės ši užduotis tapo dar sudėtingesnė;

 

2. tikisi, kad susitarime visose politikos srityse bus numatytos vienodos sąlygos, abipusiškumas, nekintamumo išlyga ir teisminė priežiūra, kad ateityje būtų išsaugotas konkurencingumas, aukšti socialiniai ir tvarumo standartai bei piliečių ir darbuotojų teisės; primena, kad abi šalys politinėje deklaracijoje įsipareigojo laikytis Paryžiaus susitarimo;

 

3. mano, kad susitarime turėtų būti nustatyti JK dalyvavimo ES programose bendrieji principai, sąlygos ir sąlygos, užtikrinant teisingą pusiausvyrą, kalbant apie trečiosios šalies, dalyvaujančios Sąjungos programose, įnašus ir naudą; pabrėžia, kad šiems bendriesiems principams turėtų būti taikomos atitinkamose priemonėse nustatytos sąlygos;

 

4. vis dėlto pabrėžia, kad reikia kuo greičiau užbaigti kitos kartos DFP programų rengimą, kad jas būtų galima greitai pradėti 2021 m. sausio mėn.; primygtinai reikalauja, kad teisėkūros susitarimų sudarymas nebūtų vilkinamas dėl lėtos derybų su Jungtine Karalyste pažangos;

 

5. pabrėžia, kad dalyvavimą programose reikia susieti su susijusia politika, pvz., klimato srities ar kibernetine politika; be to, pabrėžia, kad norint dalyvauti programoje „Europos horizontas“ arba programoje „Erasmus +“ reikia laikytis ES taisyklių dėl laisvo asmenų judėjimo;

 

6. pabrėžia, kad COVID-19 krizė parodė, jog gyvybiškai svarbu, kad ES ir Jungtinė Karalystė toliau bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, todėl tikisi, kad susitarime bus numatytos bendros Jungtinės Karalystės dalyvavimo bendrosiose mokslinių tyrimų ir inovacijų programose sąlygos, nekuriant jokios specialiai pritaikytos tvarkos, kuri negalėtų būti taikoma kitoms trečiosioms šalims; taip pat tikisi, kad bus aptariamos Jungtinės Karalystės dalyvavimo Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystėse pagal programą „Horizontas 2020“, kurios bus įgyvendinamos iki 2024 m., sąlygos; primena principą, kad jokia trečioji šalis neturėtų gauti jos įnašą viršijančios finansinės naudos;

 

7. pabrėžia, kad, norint užtikrinti bendrosios elektros energijos rinkos tęstinumą Airijos saloje po Jungtinės Karalystės išstojimo, Šiaurės Airijoje reikia toliau taikyti ES energetikos acquis;

 

8. laikosi nuomonės, kad būtina užtikrinti bendras jūroje esančios atsinaujinančiosios energijos ir vamzdynų infrastruktūros, kurios partnerė galėtų būti Jungtinė Karalystė pagal komercinius susitarimus, taisykles;

 

9. tikisi, kad susitarime bus aptariami Jungtinės Karalystės santykiai su Euratomu ir ITER projektu, taip pat išstojimo poveikis turtui ir įsipareigojimams; be to, tikisi, kad Jungtinė Karalystė laikysis aukščiausių branduolinės saugos, saugumo ir radiacinės saugos standartų;

 

10. mano, kad susitarimas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, atitinkantis bendrą susitarimą dėl būsimų santykių ir grindžiamas tvirtu valdymu ir vienodomis sąlygomis, atitiktų abipusį abiejų šalių interesą;

 

11. mano, kad Jungtinė Karalystė galėtų ir toliau būti tikra pramonės partnerė strategiškai svarbiuose sektoriuose, ir tikisi, kad susitarime bus numatyta speciali pagalba MVĮ, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti būsima partneryste; be to, pabrėžia, kad reikalingos stabilios, patikimos ir tvarios vertės grandinės, visų pirma, bet ne tik, vaistinių preparatų srityje; vis dėlto pabrėžia, kad reikia išsaugoti vienodas sąlygas ir strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą, ypač kalbant apie pagrindines pramonės šakas;

 

12. laikosi nuomonės, kad Jungtinė Karalystė galėtų ir toliau būti svarbi partnerė ES kosmoso politikos srityje, pabrėžia, kad būsima Jungtinės Karalystės prieiga prie ES kosmoso programos turi būti aptarta derybose, kartu išsaugant Sąjungos interesus ir laikantis taikytinos teisinės sistemos dėl trečiųjų šalių dalyvavimo ES kosmoso programoje;

 

13. pabrėžia, kad bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje yra naudingas ES ir Jungtinei Karalystei ir kad, norint jį tęsti pasitelkiant Europos gynybos fondą arba galimas būsimas iniciatyvas, jis turi būti grindžiamas bendro susitarimo dėl būsimų santykių principais;

 

14. tikisi, kad Jungtinė Karalystė galės tęsti pradėtą bendradarbiavimą ir nacionalinių institucijų vykdomus informacijos mainus kibernetinio saugumo srityje; ragina Jungtinę Karalystę aktyviai prisidėti prie Sąjungos pastangų, kuriomis siekiama didinti kibernetinį atsparumą Europoje;

 

15. tikisi, kad susitarime bus apsvarstytas Jungtinės Karalystės dalyvavimas Skaitmeninės Europos programoje, ir tikisi, kad bus galima pradėti pažangų ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje; be to, mano, kad abiem pusėms naudinga siekti Jungtinės Karalystės teisės aktų suderinimo, kiek tai susiję su būsima Sąjungos bendra Europos duomenų erdve ir būsimomis reguliavimo priemonėmis dirbtinio intelekto srityje;

 

16. mano, kad ES piliečiai yra suinteresuoti, kad Jungtinė Karalystė toliau taikytų tarptinklinio ryšio reglamentą ir kad tai taip pat palengvintų tarpvalstybinį asmenų judėjimą Airijos saloje; tačiau, jei dėl to nebūtų sudarytas susitarimas, ragintų operatorius taikyti lygiavertes sąlygas tiek savo klientams ES, tiek Jungtinėje Karalystėje.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

Konstitucinių reikalų komiteto

pirmininkui

Antonio Tajani

BRIUSELIS

Tema: nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (COM(2019/0194); COM(2018/0841); COM(2018/0834); COM(2018/0833) – C9-0148/2019 – 2018/0427(NLE))

Gerbiamas Pirmininke,

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas klausimą apsvarstė savo 2020 m. sausio 22 d. posėdyje. Per šį posėdį[58] komitetas vienbalsiai nusprendė paraginti atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo rekomendaciją įtraukti toliau išdėstytus pasiūlymus.

Pagarbiai

(parašas) Norbert Lins

PASIŪLYMAI

AGRI komitetas norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos esminius aspektus, susijusius su „Brexit’o“ poveikiu ES žemės ūkiui, ir į Susitarime dėl išstojimo bei politinėje deklaracijoje pasiūlytus sprendimus:

 

1. kalbant apie pačią žemės ūkio politiką, nepanašu, kad Jungtinės Karalystės išstojimas sukeltų neišsprendžiamų problemų, nes BŽŪP mechanizmų taikymas ir mokėjimai Jungtinei Karalystei gali būti nutraukti palyginti lengvai. Šiuo požiūriu tai, kad Susitarime dėl išstojimo numatyta pereinamojo laikotarpio pabaiga sutampa su dabartinės (2014–2020 m.) daugiametės finansinės programos (DFP) pabaiga, viską tik palengvintų;

 

2. vis dėlto norėtume pažymėti, kad, pratęsus pereinamąjį laikotarpį, sykiu turėtų būti parengtos ir atitinkamos nuostatos dėl finansavimo, o baigiantis šiam laikotarpiui – deramai sutvarkytos sąskaitos, kaip numatyta Susitarimo 132 straipsnyje, nepaisant to, kad nuo 2021 m. pagal DFP Jungtinė Karalystė bus laikoma trečiąja šalimi;

 

3. vykstant deryboms dėl Susitarimo, rimtą susirūpinimą AGRI komitetui kėlė nenutrūkstama daugybės (daugiau nei 3 000) geografinių nuorodų (GN), taikomų ES kilmės žemės ūkio, maisto ar gėrimų produktams, apsauga Jungtinėje Karalystėje. Šiuo požiūriu komitetas yra ramus dėl to, kad pagal dabartinį dokumentą ES GN apsauga užtikrinama Šiaurės Airijoje, o kituose Jungtinės Karalystės regionuose ji patvirtinta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos;

 

4. norėtume pabrėžti, kad šią apsaugą svarbu išsaugoti susitarimuose, kuriais bus reglamentuojami santykiai ateityje. Be to, šie susitarimai turėtų apimti ne tik visas esamas ES GN, bet ir, mūsų nuomone, dvišalio bendradarbiavimo mechanizmus, kuriuos Jungtinė Karalystė ir 27-ios ES valstybės narės taikys naujų GN, tvirtinsimų po pereinamojo laikotarpio, tarpusavio pripažinimo tikslu, o prireikus – tuo atveju, jei nebebūtų taikomas Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, kaip nustatyta jo 18 straipsnyje;

 

5. puikiai suprantame, kad klausimas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos turės pasekmių ne tik žemės ūkiui, bet ir gerokai daugiau sektorių. Tačiau, atsižvelgiant į tarifinių ir netarifinių kliūčių svarbą žemės ūkyje, itin integruotas ir vieną nuo kitos priklausomas Airijos ir Šiaurės Airijos žemės ūkio rinkas bei nuolatinį gyvų gyvūnų, gatavų produktų ir produktų, kurie turi būti toliau perdirbami, judėjimą per sieną, sklandus šio klausimo sprendimas ypač svarbus žemės ūkio sektoriui. Šiuo požiūriu AGRI komitetas palankiai vertina status quo, dabartinės nematomos sienos bei šiaurės ir pietų bendradarbiavimo Airijos saloje išsaugojimą, kaip numatyta Didžiojo penktadienio susitarime, su sąlyga, kad Protokolui dėl Airijos ir Šiaurės Airijos bus pritarta demokratiškai, kaip nurodyta jo 18 straipsnyje;

 

 

6. tuo pačiu norėtume pabrėžti, jog tinkamas Protokolo įgyvendinimas absoliučiai būtinas ne tik minėtojo status quo išsaugojimo tikslu, bet ir siekiant užkirsti kelią spragoms ES tarifinės ir netarifinės apsaugos srityje. Baigiant rengti Protokole numatytus susitarimus, esminį darbą atliks Jungtinis komitetas. Nustojus taikyti Protokolą, kaip numatyta jo 18 straipsnyje, į minėtuosius du tikslus turėtų būti atsižvelgiama ir jų siekiama pagal bet kurį susitarimą dėl santykių ateityje;

 

7. pagrindinės žemės ūkio problemos dėl „Brexit’o“ yra susijusios su prekyba. ES, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktams taikoma didžiausia tarifinė ir netarifinė apsauga. Tikėtina, kad taip bus ir Jungtinėje Karalystėje. Taigi sektorius labiausiai nukentėtų dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš muitų sąjungos ir bendrosios rinkos baigiantis pereinamajam laikotarpiui, ypač todėl, kad prekybos apimtys yra didelės: remiantis dabartiniais prekybos srautais, po „Brexit’o“ Jungtinė Karalystė galėtų tapti pagrindine 27-ių ES valstybių narių prekybos žemės ūkio maisto produktais partnere tiek eksporto, tiek importo srityse;

 

8. todėl norėtume pažymėti, jog Susitarimui įsigaliojus pereinamasis laikotarpis bus nepaprastai svarbus tam, kad būtų susiderėta dėl visapusiškų susitarimų, pagal kuriuos būtų sukurta laisvosios prekybos erdvė, kaip numatyta politinėje deklaracijoje. Šito nepadarius, dvišalės prekybos požiūriu žemės ūkio sektorius atsidurtų ant bedugnės krašto: prekyba tarp Jungtinės Karalystės ir 27-ių ES valstybių narių būtų reglamentuojama Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis be lengvatinės prieigos prie viena kitos rinkų, be to, gali pradėti skirtis jų atitinkamos reglamentavimo sistemos. Norėtume primygtinai pabrėžti, jog, AGRI komiteto požiūriu, turėtų būti padaryta viskas, kad šio scenarijaus būtų išvengta. Pasitvirtinus, jog tai neįmanoma, AGRI komitetas ragintų Komisiją skirti pakankamai išteklių, kad, pereinamojo laikotarpio pabaigoje atsidūrus ant bedugnės krašto, būtų sušvelnintas poveikis ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų pramonei, kaip kad buvo planuojama Susitarimo dėl išstojimo neratifikavimo atveju;

 

9. nauja nacionalinė žemės ūkio politika, kurią Jungtinė Karalystė įgyvendins po išstojimo iš ES, ir nauji prekybos susitarimai, dėl kurių ji susitars su kitomis trečiosiomis šalimis, taip pat turės lemiamą poveikį šiam sektoriui. Tiesa, šis klausimas nepatenka į šios nuomonės dėl Susitarimo sritį;

 

10. taigi AGRI komitetas tvirtai pritaria Susitarimui dėl išstojimo, dėl kurio susitarė ES ir JK derybininkai ir kuris buvo perduotas Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą, bei tikisi, kad jam įsigaliojus ir tinkamai jį įgyvendinant bus rastas būdas susitarimais dėl santykių ateityje vadovautis kaip įmanoma labiau apsaugant ES interesus žemės ūkio srityje.

 

 

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

 

 

Tema: Nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI)) 

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

 

Kultūros ir švietimo komiteto vardu norėčiau Jums laiško forma pateikti CULT komiteto nuomonę dėl minėto pranešimo. Kaip prašoma, nuomonė parengta kaip indėlis į rezoliuciją.

 

Jei turėtumėte klausimų dėl mūsų nuomonės arba norėtumėte aptarti joje pateiktus punktus, nedvejodami kreipkitės į mane.

 

Pagarbiai

Sabine Verheyen

Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė

PASIŪLYMAI

A. kadangi kultūrų ir kalbų įvairovės apsauga ir skatinimas turi būti pagrindinis bet kokio būsimo susitarimo su Jungtine Karalyste elementas;

B. kadangi bendradarbiavimas švietimo, kultūros ir jaunimo mainų srityse yra neatsiejama artimų, bendradarbiavimu grindžiamų ir produktyvių santykių su bet kuria trečiąja šalimi dalis; kadangi Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Sąjungos partnerė švietimo, kultūros, jaunimo ir kalbų mokymosi srityse; kadangi, nors naujuoju susitarimu siekiama valdyti nesutarimų procesą, Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turėtų siekti remtis labai glaudžiu bendradarbiavimu, kuris jau vyksta šiose srityse, remdamosi bendrais pagrindais, nusistovėjusiais per Jungtinės Karalystės 47 metų narystės Sąjungoje laikotarpį; kadangi Jungtinės Karalystės dalyvavimas programose „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso programoje padėtų remti ir skatinti nuolatinį glaudų bendradarbiavimą ir veiksmingus tinklus;

C. kadangi tolesnis Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje „Erasmus+“ būtų akivaizdžiai naudingas programos paramos gavėjams Jungtinėje Karalystėje ir visoje Sąjungoje; kadangi bet koks Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje „Erasmus+“ turi atitikti visas susijusias dalyvavimo taisykles ir sąlygas, kaip nustatyta programos reglamente; kadangi Jungtinė Karalystė negali naudotis jokiais su programa susijusiais sprendimų priėmimo įgaliojimais; kadangi savo derybų įgaliojimuose Jungtinė Karalystė nurodo, kad ji svarstys galimybę ribotą laiką dalyvauti kai kuriose programos „Erasmus+“ dalyse;

D. kadangi iki šiol Jungtinė Karalystė nenurodė ketinanti toliau dalyvauti nei programoje „Kūrybiška Europa“, nei Europos solidarumo korpuso programoje;

E. kadangi Jungtinė Karalystė savo derybų įgaliojimuose pažymi, kad susitarimas su Sąjunga galėtų skatinti prekybą audiovizualinėmis paslaugomis; kadangi Sąjungos laisvosios prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis visada buvo taikoma išimtis kultūros sričiai ir nėra nė vieno precedento, kad pagal Sąjungos laisvosios prekybos susitarimą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, esantiems už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, būtų suteikta lygiavertė prieiga prie bendrosios rinkos;

F. kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatyti būtiniausi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų standartai, siekiant užtikrinti netrukdomą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų retransliavimą remiantis kilmės šalies principu;

G. kadangi laisvas prekių judėjimas buvo suderintas su kultūros objektų, turinčių meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsauga taikant Sąjungos taisykles; kadangi Jungtinė Karalystė savo derybų įgaliojimuose nenurodo, kaip ji numato ateityje bendradarbiauti kultūros objektų apsaugos srityje;

 

1. mano, kad susitarime turėtų būti aiškiai nurodyta, kad juo bus puoselėjama kultūrų ir kalbų įvairovė pagal UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

 

2. palankiai vertina tai, kad Sąjungos derybiniuose nurodymuose aiškiai teigiama, jog būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai taip pat turėtų apimti dialogą ir mainus švietimo ir kultūros srityse; apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės derybų įgaliojimuose nėra panašaus užmojo; mano, kad tvirtas bendradarbiavimas, grindžiamas esamais glaudžiais ryšiais, yra būtina naudingų būsimų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių sąlyga, ir ragina šiuo atžvilgiu siekti plataus užmojo tikslų; primena, kad asmenų judumas yra labai svarbus skatinant mainus, ir palankiai vertina nuostatas, susijusias su judumu studijų, mokymų ir jaunimo mainų tikslais, išdėstytas Komisijos paskelbtame susitarimo teksto projekte; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad nuostatos, kuriomis reglamentuojamas fizinių asmenų atvykimas ir laikinas buvimas verslo tikslais, neatitinka kultūros ir kūrybos sektoriaus poreikių ir gali trukdyti nuolatiniams kultūriniams mainams;

 

3. palankiai vertina Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškimą, kad ji tebėra įsipareigojusi vykdyti tarptautinius švietimo srities mainus; pakartoja, kad remia tolesnį Jungtinės Karalystės dalyvavimą programoje „Erasmus+“; primena, kad, norėdama dalyvauti programoje, Jungtinė Karalystė privalo visiškai ir sąžiningai prisidėti finansiškai; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei Jungtinė Karalystė dalyvaus „Erasmus+“, ji turės visapusiškai dalyvauti programoje visu jos laikotarpiu pagal DFP; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti būtinas sąlygas judumui mokymosi tikslais pagal programą „Erasmus+“ tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ES, įskaitant vienodą požiūrį į besimokančius mainuose dalyvaujančius asmenis, pavyzdžiui, mokesčių už mokslą, lengvos prieigos prie pagrindinių paslaugų ir nepagrįstos finansinės ar administracinės naštos vengimo srityse;

 

4. pripažįsta, kad iki šiol Jungtinė Karalystė nenurodė ketinanti toliau dalyvauti nei programoje „Kūrybiška Europa“, nei Europos solidarumo korpuso programoje; pažymi, kad šis sprendimas trukdys glaudžiai bendradarbiauti kultūros ir jaunimo mainų srityse;

 

5. besąlygiškai pritaria Sąjungos derybinių nurodymų aiškumui, kad audiovizualinės paslaugos neturėtų būti įtrauktos į ekonominės partnerystės taikymo sritį, ir primygtinai ragina Komisiją ir toliau tvirtai laikytis savo pozicijos;

 

6.  pabrėžia, jog patekimas į Sąjungos audiovizualinių paslaugų rinką gali būti užtikrintas tik visapusiškai įgyvendinus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, kad abiems šalims būtų suteiktos tos pačios retransliavimo teisės; primena, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Jungtinės Karalystės kilmės turinys ir toliau bus priskiriamas Europos kūriniams, jei kūriniai, kurių kilmės šalys yra ne valstybės narės ir ne EEE valstybės, kurios yra Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys, bus įtraukti į Europos kūrinių turinio kvotą;

 

7.  palankiai vertina tai, kad į Sąjungos derybinius nurodymus įtraukti klausimai, susiję su neteisėtai išvežtų kultūros vertybių grąžinimu į jų kilmės šalis arba restitucija; primena veiksmus, kurių pastaraisiais metais ėmėsi Sąjunga, siekdama spręsti kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo klausimą, ir pabrėžia, kad svarbu toliau bendradarbiauti su JK šioje srityje.

 

 

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

 

 

 

Užsienio reikalų komiteto

Pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

Pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Teisės reikalų komiteto nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI))

Gerb. Pirmininkai,

2020 m. vasario 18 d. posėdyje Teisės reikalų komiteto koordinatoriai nusprendė pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 1 dalį laiško forma pateikti nuomonę dėl pranešimo dėl siūlomų įgaliojimų vesti derybas su Jungtine Karalyste (2020/2023 (INI)), daugiausia dėmesio skirdami mūsų komiteto kompetencijos sričiai. Tą pačią dieną, kaip komiteto pirmininkas, buvau paskirtas nuomonės referentu.

 

 

 

Pasiūlymai:

Taigi 2020 m. gegužės 7 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė (20 narių balsavo už, 2 – prieš ir 2 susilaikė[59]) paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

 

Teisės reikalų komitetas rengdamas pasiūlymus deramai atsižvelgė į šiuos dokumentus: Europos Parlamento rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[60]; 2020 m. vasario 13 d. Tarybos sprendimą dėl derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[61], 2020 m. sausio 24 d. Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir politinę deklaraciją dėl būsimų santykių pagrindinių principų[62]; taip pat 2020 m. kovo 19 d. susitarimo dėl naujos partnerystės su Jungtine Karalyste teksto projektą[63].

 

Instituciniai ir horizontalūs aspektai

 

1. Derybos dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste turės plataus masto konstitucinių ir teisinių padarinių tiek Jungtinei Karalystei, tiek ES, nes numatomo susitarimo nuostatos turės didelį ilgalaikį poveikį Jungtinės Karalystės ir ES piliečių gyvenimui ir įmonėms. Todėl, kalbant apie šių derybų procesą ir turinį, reikėtų vadovautis teisinės valstybės vertybėmis ir skaidrumo, teisinio tikrumo ir teisės prieinamumo garantijomis grindžiamu požiūriu.

 

2. Todėl būtina kuo labiau pabrėžti, kad naujas susitarimas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių gali būti grindžiamas tik sąžiningu ir veiksmingu susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimu, kuris turėtų būti laikomas būtina vaisingo bendradarbiavimo sąlyga ir minimalia abiejų šalių sąžiningumo ir tarpusavio pasitikėjimo garantija.

 

3. Primena, kad abi šalys politinėje deklaracijoje[64] įsipareigojo, kad būsimi santykiai turėtų būti grindžiami visa apimančia institucine sistema, aprėpiančia skyrius ir susietus susitarimus, susijusius su konkrečiomis bendradarbiavimo sritimis. Tokie papildomi susitarimai yra neatsiejama visų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja būsimas susitarimas, dalis ir bendros institucinės sistemos dalis.

 

4. Atsižvelgiant į tai, numatomame susitarime turėtų būti numatyta visapusiška valdymo sistema, įskaitant patikimą ginčų sprendimo mechanizmą. Todėl nepaprastai svarbu, kad susitarimu dėl būsimos partnerystės būtų užtikrintas ES teismų sistemos pagrindinio elemento taikymas, t. y. procedūra dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT), taip siekiant garantuoti vienodą ES teisės aiškinimą, nuoseklumą, visapusišką veikimą ir autonomiją valstybių narių teisės ir tarptautinės teisės atžvilgiu. Taigi būtina užtikrinti, kad bet kuri institucija, įsteigta pagal numatomą susitarimą siekiant užtikrinti vienodą šio susitarimo aiškinimą ir taikymą, neturėtų kompetencijos nagrinėti ir aiškinti jokių Sąjungos teisės sąvokų ir negalėtų įpareigoti Sąjungos ir jos institucijų, joms įgyvendinant savo vidaus įgaliojimus, laikytis konkretaus Sąjungos teisės normų aiškinimo[65]. Taigi visus tokius ES teisės klausimus reikės perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

 

Intelektinė nuosavybė

 

5. Susitarimu dėl išstojimo nustatomas mechanizmas, kuriuo nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinėje Karalystėje užtikrinama geografinių nuorodų, kilmės vietos nuorodų ar garantuotų tradicinių gaminių, patvirtintų Sąjungoje iki paskutinės pereinamojo laikotarpio dienos priimant specialius Sąjungos reglamentus, aukšto lygio apsauga neatliekant pakartotinio nagrinėjimo[66]. Be to, planuojamame susitarime dėl būsimos partnerystės turėtų būti numatytas dinamiškos geografinių nuorodų, kilmės vietos nuorodų ar tradicinių gaminių apsaugos Jungtinėje Karalystėje mechanizmas, grindžiamas būsima ES teisine sistema, ir turėtų būti numatyta glaudaus dvišalio Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ir Jungtinės Karalystės intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimo galimybė.

 

6. Planuojamame susitarime turėtų būti numatytos tvirtos ir vykdytinos priemonės, kurios apimtų intelektinės nuosavybės teisių, pvz., autorių ir susijusių teisių, prekių ženklų ir pramoninio dizaino, patentų ir komercinių paslapčių, pripažinimą ir aukšto lygio apsaugą, remiantis dabartine ir būsima ES teisine sistema. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad JK oficialiai neatšaukė savo su Susitarimu dėl bendro patentų teismo susijusio parašo, reikėtų atidžiai apsvarstyti ir įvertinti JK galimybę priimti dalį planuojamo Bendro patentų teismo ir prisidėti prie bendro ES patento kūrimo.

 

Bendrovių teisė

 

7. Siekiant išvengti standartų sumažinimo ir užtikrinti teisę pareikšti ieškinį Jungtinėje Karalystėje ir ES, pageidautina, kad į numatomą susitarimą būtų įtraukti minimalūs bendri standartai, susiję su operacijų pradėjimu ir vykdymu, akcininkų, kreditorių ar darbuotojų apsauga, įmonių ataskaitų teikimu, auditu ir skaidrumo taisyklėmis, taip pat su teismo sprendimų dėl restruktūrizavimo ir bankroto arba nemokumo abipusiu pripažinimu.

 

Bendradarbiavimas civilinės teisenos srityje, be kita ko, šeimos teisės klausimais

 

8. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose yra itin svarbus siekiant ateityje užtikrinti piliečių ir įmonių prekybos ir verslo sąveiką, taip pat garantuoti tikrumą ir pakankamą šalių apsaugą, kai vykdomi tarpvalstybiniai sandoriai ir kita veikla. Šiomis aplinkybėmis, apsaugant ES interesus ir atsižvelgiant į tinkamą Lugano konvencijos taikymą, reikėtų atidžiai įvertinti, ar ši konvencija, kurioje perimtas bendrosios ES teisės dėl civilinės jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo nuostatų tekstas (toks, koks jis buvo 2007 m.) ir kuria atitinkamų nuostatų taikymas išplečiamas apimant Norvegiją, Islandiją ir Šveicariją, galėtų būti tinkamas sprendimas numatytos partnerystės su Jungtine Karalyste kontekste, ir ar laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje nedalyvaujančioms ES valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti šioje konvencijoje kaip atskiroms susitariančiosioms šalims. Šiuo tikslu taip pat reikėtų apsvarstyti, ar Jungtinės Karalystės, kaip nepriklausomos šalies, prisijungimas prie Lugano sistemos leistų ES išlaikyti bendrą santykių su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pusiausvyrą, ar tinkamesnis būtų naujas sprendimas, kuriuo būtų galima užtikrinti dinamišką abiejų šalių nuostatų suderinimą. Pastaruoju atveju išorės santykiai Sąjungos tarptautinės civilinės teisės reglamentuojamose srityse priklausytų išimtinei Sąjungos kompetencijai ir būtų sudėtinė jos teisinės sistemos dalis, kuriai būtų taikomas prejudicinio sprendimo priėmimo mechanizmas.

 

9. Numatomame susitarime turėtų būti rastas prasmingas ir detalus sprendimas, visų pirma, dėl santuokos, tėvų pareigų ir kitų šeimos reikalų. Jungtinės Karalystės ketinimas prisijungti prie 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo yra sveikintinas. Vis dėlto reikėtų priminti, kad ES, priimdama teisės aktus dėl civilinės jurisdikcijos, teisės kolizijos ir teismo sprendimų pripažinimo tarp šalių, nuveikė daugiau nei Hagos konferencija tam tikrais civilinės teisės klausimais. Šiomis aplinkybėmis bet kokios numatyto susitarimo abipusio vykdymo nuostatos, susijusios su šeimos reikalais, turėtų būti grindžiamos ne tik teismų sistemų tarpusavio pasitikėjimo principu, bet ir tam tikrų konstitucinių garantijų ir bendrų pagrindinių teisių standartų buvimu.

 

 

Tikiuosi, kad išdėstyti pasiūlymai bus naudingi Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui bendrai rengiant pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 

 

Pagarbiai

 

 

 

Adrián Vázquez Lázara

 

 

 

 

 

 

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	12.6.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	85 6 17
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Barry Andrews, Maria Arena, Anna-Michelle Asimakopoulou, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Tiziana Beghin, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Geert Bourgeois, Saskia Bricmont, Reinhard Bütikofer, Jordi Cañas, Fabio Massimo Castaldo, Anna Cavazzini, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Miroslav Číž, Katalin Cseh, Arnaud Danjean, Paolo De Castro, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Emmanouil Fragkos, Michael Gahler, Kinga Gál, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Markéta Gregorová, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Enikő Győri, Roman Haider, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Danuta Maria Hübner, Herve Juvin, Sandra Kalniete, Karol Karski, Dietmar Köster, Maximilian Krah, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, Thierry Mariani, Gabriel Mato, Emmanuel Maurel, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Maxette Pirbakas, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Jérôme Rivière, Inma Rodríguez-Piñero, María Soraya Rodríguez Ramos, Massimiliano Salini, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Helmut Scholz, Liesje Schreinemacher, Radosław Sikorski, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Dominik Tarczyński, Hermann Tertsch, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Jörgen Warborn, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Iuliu Winkler, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Jan Zahradil, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nikos Androulakis, Marek Belka, Svenja Hahn, Arba Kokalari, Sergey Lagodinsky, Marisa Matias, Liudas Mažylis, Ernest Urtasun, Angelika Winzig

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

85	+
ECR	Geert Bourgeois, Emmanouil Fragkos, Jan Zahradil
NI	Tiziana Beghin, Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi, Carles Puigdemont i Casamajó
PPE	Alexander Alexandrov Yordanov, Anna‑Michelle Asimakopoulou, Traian Băsescu, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Sunčana Glavak, Enikő Győri, Kinga Gál, Christophe Hansen, Danuta Maria Hübner, Sandra Kalniete, Arba Kokalari, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López‑Istúriz White, Lukas Mandl, Gabriel Mato, Liudas Mažylis, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorghe‑Vlad Nistor, Massimiliano Salini, Radosław Sikorski, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Angelika Winzig, Isabel Wiseler‑Lima, Željana Zovko
RENEW	Barry Andrews, Petras Auštrevičius, Jordi Cañas, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Svenja Hahn, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos, Liesje Schreinemacher, Hilde Vautmans, Marie‑Pierre Vedrenne
S&D	Nikos Androulakis, Maria Arena, Marek Belka, Włodzimierz Cimoszewicz, Paolo De Castro, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Bernd Lange, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Inma Rodríguez‑Piñero, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev, Nacho Sánchez Amor, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Miroslav Číž
VERTS/ALE	Alviina Alametsä, Saskia Bricmont, Reinhard Bütikofer, Anna Cavazzini, Heidi Hautala, Sergey Lagodinsky, Tineke Strik, Ernest Urtasun, Viola Von Cramon‑Taubadel, Salima Yenbou

 

6	-
GUE/NGL	Manu Pineda
ID	Lars Patrick Berg, Roman Haider, Maximilian Krah, Harald Vilimsky
NI	; Kostas Papadakis

 

17	0
ECR	Anna Fotyga, Karol Karski, Jacek Saryusz‑Wolski, Hermann Tertsch, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers
GUE/NGL	Giorgos Georgiou, Emmanuel Maurel, Helmut Scholz, Idoia Villanueva Ruiz
ID	Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi, Herve Juvin, Danilo Oscar Lancini, Thierry Mariani, Maxette Pirbakas, Jérôme Rivière

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1] OL L 58, 2020 2 27, p. 53.
• [2] OL C 298, 2018 8 23, p. 24.
• [3] OL C 346, 2018 9 27, p. 2.
• [4] OL C 369, 2018 10 11, p. 32.
• [5] OL C 162, 2019 5 10, p. 40.
• [6] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0016.
• [7] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0006.
• [8] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.
• [9] UKTF(2020)14.
• [10] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0018.
• [11] OL L 29, 2020 1 31, p. 7.
• [12] OL C 34, 2020 1 31, p. 1.
• [13] OL L 8 58, 2020 2 27, p. 53.
• [14] Į būsimą susitarimą būtina įtraukti ad hoc mechanizmą, kuris padėtų išvengti vadinamosios apsikeitimo rizikos, siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo situacijos, jei Jungtinė Karalystė nuspręstų iš trečiųjų šalių importuoti pigias prekes (kad patenkintų savo vidaus vartojimo poreikius) ir be muito eksportuoti savo vidaus produkciją į pelningesnę ES rinką. Šis Jungtinei Karalystei ir trečiosioms šalims naudingas reiškinys, kuriam negalima užkirsti kelio taikant kilmės taisykles, destabilizuotų Europos žemės ūkio sektorius, todėl tam reikia specialių veiksmų mechanizmų.
• [15] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
• [16] 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
• [17] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
• [18] 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
• [19] OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
• [20] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0006.
• [21] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.
• [22] OL L 314, 2019 12 5, p. 1.
• [23] OL L 322, 2019 12 12, p. 1.
• [24] https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/200318-draft-agreement-gen.pdf
• [25] OL L 156, 2018 6 19, p. 43.
• [26] 2018 m. gegužės 25 d. Direktyva (ES) 2018/822, OL L 139, 2018 6 5, p. 1.
• [27] 2011 m. vasario 15 d. Direktyva 2011/16/ES, OL L 64, 2011 3 11, p. 1.
• [28] 2014 m. gruodžio 9 d. Direktyva 2014/107/ES, OL L 359, 2014 12 16, p. 1.
• [29] 2015 m. gruodžio 8 d. Direktyva (ES) 2015/2376, OL L 332, 2015 12 18, p. 1.
• [30] 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, OL L 146, 2016 6 3, p. 8.
• [31] 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, OL L 342, 2016 12 16, p. 1.
• [32] P9_TA(2020)0033.
• [33] Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujos partnerystės susitarimo (5870/20) ir Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo, priedas (5870/20 ADD 1 REV 3).
• [34] Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020 1 31, p. 7).
• [35] UKTF(2020)14.
• [36] Susitarimas dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas) (OL L 321, 2002 11 26, p. 13).
• [37] 2019 m. spalio 24 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, kad būtų galima valstybėms narėms teikti finansinę paramą sumažinti didelei finansinei naštai, joms tenkančiai Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos be susitarimo, Priimti tekstai P9_TA(2019)0045.
• [38] OL L 347, 2017 12 28, p. 81.
• [39] https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/886174/eu-settlement-scheme-statistics-april-2020.pdf
• [40] 2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.
• [41] Pirmiau minėta 2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija.
• [42] Byla C-362/14 Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner, ECLI:EU:C:2015:650.
• [43] Sujungtos bylos C-293/12 ir C-594/12, Digital Rights Ireland Ltd; Kärntner Landesregierung, ECLI:EU:C:2014:238; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas sujungtose bylose C-203/15 ir C-698/15, Tele2 Sverige AB / Watson; 2020 m. sausio 15 d. generalinio advokato išvada byloje C-623/17, Privacy International.
• [44] Rašytinis pareiškimas Nr. HCWS86, kuriame išdėstytas Jungtinės Karalystės vyriausybės siūlomas požiūris į derybas su ES dėl būsimų santykių, https://www.parliament.uk/business/publications/written-questions-answers-statements/written-statement/Commons/2020-02-03/HCWS86/
• [45] Derybiniai nurodymai dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, 5870/20ADD 1 REV 3, 2020 02 25.
• [46] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/statement_20_739
• [47] 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/533/TVR dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 205, 2007 8 7, p. 63).
• [48] 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).
• [49] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0006.
• [50] OL L29, 2020 1 31, p. 1.
• [51] Norvegija yra sudariusi dvišalį susitarimą su EUROFOUND ir moka už tai, kad būtų įtraukta į Europos darbo sąlygų tyrimą, kuriame dalyvauja nuo 2000 m. (keturi ankstesni tyrimai). 2007–2008 m. jis taip pat dalyvavo antrajame Europos gyvenimo kokybės tyrime. Norvegija, kaip Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) stebėtoja, dalyvauja EUROFOUND valdyboje. Be to, EUROFOUND turi visas ES valstybes nares ir Norvegiją apimantį Europos korespondentų tinklą ir šis tinklas teikia nacionalinių ekspertų informaciją, svarbią Europos diskusijoms. Per minėtą tinklą EUROFOUND Europos restruktūrizavimo stebėjimo centras taip pat stebi didelio masto restruktūrizavimo įvykių, restruktūrizavimo paramos priemonių ir su restruktūrizavimu susijusių teisės aktų poveikį užimtumui ES valstybėse narėse ir Norvegijoje.
• [52] OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
• [53] OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
• [54] OL L 156, 2018 6 19, p. 26.
• [55] OL L 156, 2018 6 19, p. 1.
• [56] OL L 344, 2016 12 17, p. 1.
• [57] OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
• [58] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Norbert Lins (pirmininkas), Mairead McGuinness (nuomonės referentė), Álvaro Amaro, Franc Bogovič, Daniel Buda, Herbert Dorfmann, Balázs Hidvéghi, Peter Jahr, Marlene Mortler, Anne Sander, Simone Schmiedbauer, Juan Ignacio Zoido Álvarez, Clara Aguilera, Eric Andrieu, Attila Ara‑Kovács, Carmen Avram, Adrian‑Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Juozas Olekas, Massimiliano Smeriglio, Atidzhe Alieva‑Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Ulrike Müller, Sheila Ritchie, Mara Bizzotto, Angelo Ciocca, Ivan David, Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas, Benoît Biteau, Martin Häusling, Pär Holmgren, Bronis Ropė, Sarah Wiener, Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Zbigniew Kuźmiuk, Bert‑Jan Ruissen, Veronika Vrecionová, Luke Ming Flanagan, Petros Kokkalis, Dino Giarrusso, Ivan Vilibor Sinčić.
• [59] Per galutinį balsavimą dalyvavo šie Parlamento nariai: Adrián Vázquez Lázara (pirmininkas), Ibán García Del Blanco (pirmininko pavaduotojas), Sergey Lagodinsky (pirmininko pavaduotojas), Raffaele Stancanelli (pirmininko pavaduotojas), Marion Walsmann (pirmininko pavaduotoja), Manon Aubry, Daniel Buda, Gunnar Beck, Caterina Chinnici, Geoffroy Didier, Angel Dzhambazki, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Angelika Niebler, Jiří Pospíšil, Marcos Ros Sempere, Stéphane Séjourné, Liesje Schreinemacher, Marie Toussaint, Axel Voss, Lara Wolters, Tiemo Wölken, Javier Zarzalejos.
• [60] P9_TA(2020)0033.
• [61] Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujos partnerystės susitarimo (5870/20) ir Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo, priedas (5870/20 ADD 1 REV 3).
• [62] Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020 1 31, p. 7).
• [63] UKTF(2020)14.
• [64] Politinė deklaracija, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai.
• [65] Šiuo tikslu žr.: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/13 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ECLI:EU:C:2014:2454, 184 punktas.
• [66] Žr.: IV antraštinės dalies 54 straipsnį dėl tolesnės įregistruotų ar suteiktų teisių apsaugos Jungtinėje Karalystėje.