„„Nebūčiau grįžusi namo be ES pagalbos“.“

Awa Seck ES padedant saugiai grįžo namo. Belgija, Briuselis

ES valstybėms narėms uždarius sienas kai kurie Europos piliečiai liko užstrigę užsienyje. Visi žinome, kad ištikus krizei saugiausia būti namuose, bet įsivaizduokite, kas būtų nutikę, jeigu prasidėjus ligos protrūkiui būtumėte užstrigę užsienyje? Pavyzdžiui, kaip Awa. Ji kilusi iš Belgijos, tačiau prasidėjus epidemijai buvo Senegale. Europos reagavimo į nelaimes koordinavimo centras parūpino skrydžius atgal į Europą ir tai padėjo Awai ir tūkstančiams kitų ES gyventojų saugiai grįžti namo. Europos Sąjunga padeda valstybėms narėms koordinuoti pagalbą ir konsulatų vykdomą ES piliečių repatrijavimą iš viso pasaulio, kad ir kur jie būtų. Iki šiol per krizę tai padėjo namo grįžti 85 000 asmenų.

„„Džiaugiuosi, kad naudodamasis ES žaliaisiais koridoriais galiu ir toliau vežioti prekes po visą Europą.““

Fred ES valstybėms narėms žaliaisiais koridoriais tiekia būtiniausias prekes. Nyderlandai, Utrechtas

Kai kurių ES valstybių narių sienos uždarytos, tačiau galbūt jums kartais teko matyti sienas kertančius sunkvežimius. Ar žinojote, kad šie sunkvežimiai tiekia visai Europai reikalingą maistą ir būtiniausias prekes? Fred yra vienas iš tūkstančių sunkvežimių vairuotojų, nuo kurių priklauso mūsų kasdienis gyvenimas. Jis sunkiai dirba, kad mūsų parduotuvės turėtų atsargų, o ligoninėse nepritrūktų gyvybiškai svarbios įrangos. Europos Sąjunga palengvino Fredo keliones. Kovo 23 d. Europos Komisija paprašė valstybių narių sudaryti sąlygas visoms krovininėms transporto priemonėms kirsti sienas ir praeiti sveikatos patikras per 15 minučių. Ji taip pat pateikė rekomendacijas, kaip geriausiai transporto darbuotojus apsaugoti nuo COVID-19.

„Padarėme tiek daug, todėl dabar negalime nuleisti rankų.“

Valentinos Dirba Kipro sveikatos ministerijoje ir koordinuoja kontaktų atsekimą. Kipras, Nikosija

Valentinos Silvestros yra vietos epidemiologas. Jis Sveikatos apsaugos ministerijoje koordinuoja sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo veiklą. Išsiaiškindami sąlytį turėjusius asmenis jo darbuotojai nustato plitimo grandines ir jas nutraukia, izoliuodami žmones, kurie yra arba gali būti užsikrėtę COVID-19. Jo darbuotojai dirba labai sudėtingomis aplinkybėmis ir su didžiausiu pasiaukojimu. Valentinos nematė savo šeimos ir draugų ilgiau nei aštuonias savaites. Kartais darbo krūvis yra toks didelis ir jis taip pavargsta, kad jam skauda nugarą ir kaklą nuo darbo visą dieną sėdint. Tuo pačiu Valentinos jaučia palengvėjimą, matydamas, kad susirgimų skaičius mažėja. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų maža šalis iki šiol taip gerai valdo padėtį“, – priduria Valentinos. Visi bendradarbiauja, ir tai suteikia vilčių dėl ateities. „Tačiau dar ne laikas atsikvėpti“, – perspėja Valentinos. „Negalime nuleisti rankų. Turime apsaugoti savo žmones ir sustiprinti savo visuomenės sveikatos priežiūros sistemas.“

„Kampanija „#EMKrepi“ apjungia Slovėnijoje įsikūrusias įmones ir jaunimą siekiant atgaivinti ekonomiką.“

Nika Ši kampanija ragina jaunimą COVID-19 krizės metu pirmenybę teikti slovėniškiems produktams. Slovėnija, Liubliana

Slovėnijoje karantino pasekmes skaudžiai junta vietinės parduotuvės, todėl „Europos jaunimo kortelės“ („#EMKrepi“) kampanija jiems suteikė naują viltį. Šios kampanijos idėja labai paprasta. Tapdami programos „Europos jaunimo kortelė“ nariais, jaunesni nei 30 metų amžiaus Slovėnijos gyventojai vietos įmonėse gali naudotis įvairiomis nuolaidomis. Jie taip pat gali padėti draugams išsaugoti verslą. Šiai iniciatyvai vadovauja Slovėnijos jaunimo agentūra (SLOAM) ir ji skatina jaunimą plėtoti savo potencialą, integruotis į visuomenę ir atsakingai rinktis. Programoje jau dalyvauja daugiau kaip 120 000 korteles įsigijusių narių ir tai sudaro 40 proc. Slovėnijos jaunimo. „Ši kortelė teikia daug privalumų, tarp jų – daugiau kaip 70 000 nuolaidų visoje Europoje. „#EMKrepi“ – viena iš paskutinių jos naujovių. Ji padės jaunimui per ateinančius mėnesius gauti būtiniausių Slovėnijoje gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų, ir tai padės atgaivinti mūsų ekonomiką“, – aiškina Nika Stegovec.  

„Paprašėme, kad žmonės balsuotų, kokį daiktą jiems svarbiausia turėti laikantis karantino.“

Femi Airijoje dokumentuoja kultūrą ir gyvenimo būdą pandemijos metu. Airija, Dublinas

COVID-19 mums padėjo suprasti, kad įvairūs žmonės svarbiais laiko skirtingus dalykus. Visi pastebėjome tualetinio popieriaus pirkimo didžiuliais kiekiais maniją, tačiau ką būtiniausiais daiktais laiko jaunesnės kartos? Norėdama tai sužinoti Airijos organizacija „Slight Motif“ socialinėje žiniasklaidoje pasidalijo 32 karantino metu būtinų reikmenų sąrašu. Ji surengė nuomonių apklausą ir paprašė žmonių balsuoti, kuris daiktas iš šio sąrašo jiems atrodo reikalingiausias. Sąrašas, be kita ko, apėmė tokius reikmenis kaip nosinės, užkandžiai, rankų dezinfekavimo priemonės ir sporto įranga. „Po penkių raundų jauniausieji dalyviai reikalingiausia išrinko „Spotify“ programėlę“, – sako Femi Falana. Iniciatyva „Quarantine Bunker Pack“ yra „Slight Motif“ pastangų dokumentuoti Airijos miestų kultūrą ir gyvenimo būdą dalis.

„Mane labiausiai džiugina mūsų keleivių rodomas dėkingumas.“

Olga Repatriacijos skrydžių palydovė. Lenkija, Varšuva

„#LOTdoDomu“ („Skrisk namo su LOT“) buvo vienas iš daugiausia organizacinių ir logistinių pastangų pareikalavusių skraidinimo uždavinių Lenkijos civilinės aviacijos istorijoje. Per 22 dienas Lenkijos nacionalinių avialinijų lėktuvai suskraidė į 71 miestą 53 šalyse visame pasaulyje. Siekiant padėti dėl COVID-19 pandemijos toli nuo savo šeimų užsienyje užstrigusiems tautiečiams ši operacija buvo parengta rekordiniu greičiu. „Tie skrydžiai labai skyrėsi nuo įprastų skrydžių. Jie darėsi vis panašesni į gelbėjimo misijas“, – sako viena iš šių skrydžių įgulos narių Olga. Šios oro linijos įvykdė 388 skrydžius iš šešių žemynų ir gabeno keleivius iš Peru, Meksikos, Argentinos, Japonijos, JAV, Australijos ir daugelio kitų šalių. Iš viso LOT namo parskraidino 54 000 Lenkijos piliečių.

„Svarbi kiekviena gyvybė.“

Constantinos Kovoja su pandemija keliais frontais: dirba skubiosios pagalbos skyriuje ir koordinuoja veiklą nacionaliniu mastu. Kipras, Nikosija

Nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugų organizacijos infekcinių ligų specialistas Constantinos Constantinou su koronaviruso pandemija kovoja keliais būdais nuo pat jos protrūkio pradžios. Žinodamas, kad trūksta patikimos informacijos apie šią naują grėsmę sveikatai, Constantinos dirbo Kipro sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės skyriuje, kuriame jis koordinavo Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kitų tarptautinių institucijų gairių dėl COVID-19 sklaidą ir nuolatinį atnaujinimą. Dabar Constantinos pradeda savo dieną gydydamas pacientus Nikosijos bendrosios ligoninės COVID skyriuje ir darbą baigia vėlai vakare kartu su kolegomis užbaigęs ilgus pokalbius telefonu ir atsakęs į ilgas el. pašto žinutes apie tai, kaip gydyti pacientus, ir suteikęs patarimų žmonėms apie tai, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius.

„Nuolatos padedame mažoms įmonėms atsakydami į jų su pandemija susijusius klausimus.“

Małgosia ir Katarzyna Teikia nemokamas teisines konsultacijas pandemijos paveiktoms įmonėms. Lenkija, Poznanė

Daugelį verslininkų COVID-19 pandemija ir jos pasekmės įmonėms užklupo netikėtai. Kaip jiems spręsti sutrikusios prekybos grandinės problemas? Kaip įmonėms taikomos nenugalimos jėgos išlygos? Siekdama padėti atsakyti į tokius klausimus, lenkė teisininkė Małgosia nutarė sukurti „Youtube“ kanalą „Priartinti teisę prie verslininkų“. „Verslininkams teikiu konsultacijas apie naujausias taisykles ir viešąją finansinę pagalbą“, – aiškina ji. „Kadangi Lenkijoje taisyklės dėl COVID-19 nuolat atnaujinamos, Katarzyna padėjo šį sumanymą dar labiau patobulinti“. Dabar jos abi dėmesį sutelkė į teisinių žinių sklaidą per internetinius seminarus ir nemokamas mažoms įmonėms teikiamas konsultacijas telefonu. Šios konsultacijos apima tokias temas kaip iš namų dirbančių darbuotojų duomenų ir privatumo apsauga. Informaciją apie šią iniciatyvą galima rasti įmonės interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje.

„„Vie Féminine“ padeda moterims reikalauti, kad būtų paisoma jų socialinių teisių nenutraukiant socialinių ryšių.“

Yasmina ir Fatima Moterims teikia pagalbos telefonu paslaugas ir tarpusavio pagalbos grupės paslaugas tinkle „Facebook“. Belgija, Šarlerua

Belgijoje į sunkią padėtį patekusios moterys visada gali kreiptis pagalbos į feministinę organizaciją „Vie Féminine“. Tačiau COVID-19 sukėlė papildomų problemų: moterų pagalbos poreikis didėjo, o tuo tarpu organizacijai buvo vis sunkiau organizuoti savo darbą. Taigi Fatimai ir Yasminai teko ieškoti naujoviškų sprendimų. Jos greitai sukūrė septynias dienas per savaitę veikiančias telefono linijas, kad Šarlerua gyvenančios moterys savo socialinėmis teisėmis galėtų naudotis telefonu. „Vie Féminine“ tokią pačią paramą ėmė teikti ir kituose 5-iuose Valonijos regionuose. Be to, abi „Vie Féminine“ atstovės sukūrė Facebook grupę „Izoliuotos, bet vieningos“. „Ši grupė padeda moterims palaikyti ryšį ir viena kitą paremti karantino metu. Nuo asmeninių iniciatyvų, kurios apima idėjas, kaip užimti vaikus, gauti maisto ir skubią pagalbą kritiniais atvejais, mums tarp šios grupės narių pavyko sukurti bendrą tarpusavio pagalbos dvasią“, – aiškina Fatima ir Yasmina.

„Potencialūs pirkėjai naudodamiesi mūsų žemėlapiu gali rasti vietinius gamintojus ir su jais susisiekti.“

Celine ir Ludovic Padeda vietos gamintojams ištverti COVID-19 pandemijos metu taikomą karantiną. Prancūzija, Beaumontel

Apie juos užsimenama retai, tačiau jie labiausiai kenčia dėl Prancūzijoje įvesto karantino. Uždarius lauko prekyvietes, restoranus ir mokyklų valgyklas, didelį neigiamą poveikį patyrė vietos gamintojai. Normandijoje iškilo klausimas: kaip šiuo sunkiu metu paskatinti vartotojus pirkti vietinius produktus? Normandijos regionas kartu su vietinę valiutą „Rollon“ sukūrusia asociacija rado sprendimą: jie sudarė regiono žemėlapį ir nuo balandžio 8 d. juo galima naudotis internete. Žemėlapyje „Normandų susitikimo vieta“ (pranc. „Au Rendez-Vous des Normands“) pateikiami daugiau kaip 1 200 vietos gamintojų kontaktiniai duomenys. Jie parduoda vaisius, daržoves, žuvį, jūros gėrybes, mėsą ir pieno produktus. Nuo žemėlapio sukūrimo juo pasinaudota 3 000 kartų.

„Savo iniciatyvomis siekiame padėti labiausiai dėl šios naujos realybės padarinių kenčiančioms bendruomenėms.“

Anca Pandemijos metu padeda vietos įmonėms ir ligoninių darbuotojams. Rumunija, Bukareštas

Norėdama padėti dėl karantino uždarytoms įmonėms išgyventi, Anca sugalvojo gerą išeitį: ji savo „Facebook“ bendruomenę paskatino pirkti tų įmonių dovanų čekius ir jais pasinaudoti, įmonėms vėl atvėrus duris. „Ši kampanija socialinėje žiniasklaidoje pasklido per mažiau kaip 24 valandas“, – sako ji. „Mūsų partnere tapo užsakymų internetu platforma „CardCadou“ ir ši iniciatyva dabar visoje Rumunijoje apima daugiau kaip 140 mažų įmonių“. Tačiau Anca ieškojo daugiau naujų būdų padėti. Ji taip pat sukūrė platformą „Kava ligoninėms“, kurioje žmonės ligoninių darbuotojams gali pirkti kavos čekius. „Kampanijos „#cafeapentruspitale“ dėka į Bukarešto ir kitų penkių Rumunijos miestų ligonines tiekėme tonas kokybiškos kavos“, – pasakoja Anca. Gydytojų ir slaugių reakcija buvo tokia teigiama, kad kavos skrudinimo įmonė „The Barn Berlin“ nusprendė šią iniciatyvą įgyvendinti ir Berlyne.

„Kadangi iš pradžių nebuvo nei grupių, nei modelių, kurie padėtų stebėti ir nuspėti, kaip plėtosis epidemija, mielai sutikome padėti.“

Dr. Leskovar ir prof. dr. Cizelj Du slovėnai branduolinės srities inžinieriai kompetentingoms institucijoms ėmė teikti svarbiausią COVID-19 plėtros statistiką. Slovėnija, Liubliana

Visoje Europoje piliečiai laukia sulaikę kvapą. Karantino priemonės pamažu švelninamos, tačiau antrosios bangos grėsmė vis dar labai reali. Tik laikas ir statistiniai duomenys parodys, kada galime tikėtis, kad iš COVID-19 liks tik blogi prisiminimai. Slovėnijoje dr. Matjažo Leskovaro ir profesoriaus dr. Leono Cizeljo reguliariai teikiami statistiniai duomenys apie COVID-19 tapo svarbiu veiksniu atsakingoms tarnyboms numatant naujas priemones. Tai ne visada buvo jų pašaukimas: iš pradžių jie COVID-19 pradėjo stebėti iš smalsumo ir taip pat norėdami laiku pasirengti – tai būtina dirbant branduolinėje srityje. Jožefo Stefano instituto Reaktorių inžinerijos padalinio paskelbtos statistikos centre – COVID-19 plitimas Slovėnijoje. Ji taip pat pristatoma per „Youtube“ kanalą.