Ilgame su pandemija kovojančių herojų sąraše – mūsų medicinos darbuotojai. Tačiau jie tik žmonės, kurie, kaip visi mes, pavargsta. Tiesa, jų nuovargio padariniai gali būti kur kas sunkesni. „Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai turi padėti. Tokie jie yra. Jie ne visuomet žino, kada sustoti, ne visada gali sustoti, todėl gali tinkamai neįvertinti savo nuovargio. Tuomet padarome klaidų“, – sako daktaras Bogdan Florea. Kad išspręstų šią problemą, daktaras B. Florea su savo komanda atsigręžė į daiktų internetą. Kartu jie sukūrė technologiją „BRNoutID“: išmanioji programėlė „nuskaito“ naudotojo akis ir rezultatus lygina su smegenų aktyvumo duomenimis. Pasibaigus procesui, naudotojas tikruoju laiku gauna tikslų atsakymą apie nuovargio lygį. Šis sprendimas buvo sukurtas ir pristatytas Europos Komisijos organizuotame pirmajame internetiniame Europos programuotojų maratone „EUvs.Virus“. Renginio tikslas buvo rasti kovos su COVID-19 pandemija būdų.

Slovėnijoje karantino pasekmes skaudžiai junta vietinės parduotuvės, todėl „Europos jaunimo kortelės“ („#EMKrepi“) kampanija jiems suteikė naują viltį. Šios kampanijos idėja labai paprasta. Tapdami programos „Europos jaunimo kortelė“ nariais, jaunesni nei 30 metų amžiaus Slovėnijos gyventojai vietos įmonėse gali naudotis įvairiomis nuolaidomis. Jie taip pat gali padėti draugams išsaugoti verslą. Šiai iniciatyvai vadovauja Slovėnijos jaunimo agentūra (SLOAM) ir ji skatina jaunimą plėtoti savo potencialą, integruotis į visuomenę ir atsakingai rinktis. Programoje jau dalyvauja daugiau kaip 120 000 korteles įsigijusių narių ir tai sudaro 40 proc. Slovėnijos jaunimo. „Ši kortelė teikia daug privalumų, tarp jų – daugiau kaip 70 000 nuolaidų visoje Europoje. „#EMKrepi“ – viena iš paskutinių jos naujovių. Ji padės jaunimui per ateinančius mėnesius gauti būtiniausių Slovėnijoje gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų, ir tai padės atgaivinti mūsų ekonomiką“, – aiškina Nika Stegovec.  

Visoje Europoje piliečiai laukia sulaikę kvapą. Karantino priemonės pamažu švelninamos, tačiau antrosios bangos grėsmė vis dar labai reali. Tik laikas ir statistiniai duomenys parodys, kada galime tikėtis, kad iš COVID-19 liks tik blogi prisiminimai. Slovėnijoje dr. Matjažo Leskovaro ir profesoriaus dr. Leono Cizeljo reguliariai teikiami statistiniai duomenys apie COVID-19 tapo svarbiu veiksniu atsakingoms tarnyboms numatant naujas priemones. Tai ne visada buvo jų pašaukimas: iš pradžių jie COVID-19 pradėjo stebėti iš smalsumo ir taip pat norėdami laiku pasirengti – tai būtina dirbant branduolinėje srityje. Jožefo Stefano instituto Reaktorių inžinerijos padalinio paskelbtos statistikos centre – COVID-19 plitimas Slovėnijoje. Ji taip pat pristatoma per „Youtube“ kanalą.

Visoje Europoje atliekama gausybė koronaviruso tyrimų ir padėtis COVID-19 mokslinių tyrimų srityje kasdien kinta. Profesorius dr. Roman Jerala kartu su savo kolegomis tyrėjais Liublianos chemijos institute prisideda prie tarptautinių pastangų sukurti vaistus ir vakcinas nuo naujojo viruso. Europos Sąjunga pirmauja remiant inovacijas ir pasaulinio lygmens pastangas, įskaitant pasirengimą pandemijoms. Šios pastangos apima epidemiologiją, reakciją į protrūkius, diagnostikos pažangą, gydymą ir vakcinas, taip pat šiems moksliniams tyrimams reikalingus išteklius. Komisija ir nacionalinės ministerijos taip pat susitarė dėl pirmojo veiksmų plano „ERAvsCorona“, kuriame išdėstomi 10 prioritetinių koordinuotų kovos su koronavirusu veiksmų.

Kai kuriems vaikams mokymasis namuose kartu su nežinia, kada sugrįš į mokyklą, buvo trauminė patirtis. Pradinės mokyklos mokytoja Jerneja užtikrina, kad, nepaisant nepaprastosios padėties, jos mokiniai toliau mokosi ir dalyvauja pamokose. Be to, ji stengiasi stiprinti vaikų ir jų tėvų tarpasmeninius santykius, abipusį supratimą ir dėkingumo jausmą. Nemažai tėvų guodėsi, kad vaikai ilgisi klasės draugų, o kai kurie pasiilgę savo mokytojo. Jerneja palaiko nuolatinį ryšį su tėvais ir visaip stengiasi bendrauti su tais, kurie neturi kompiuterio ar kitų priemonių. Su tėvais ji bendrauja naudodama įvairias išmaniąsias programėles, o tėvai turi jos telefono numerį, kad praneštų apie savo vaikų poreikius. „Pasiilgau jų“, – sako Jerneja. Vis dėlto, pasak jos, nuotolinis mokymasis turi ir gerąją pusę: „Pastebiu daugiau kūrybiškumo ir bendradarbiavimo nei anksčiau“.

COVID-19 protrūkis privertė visos Europos taksi bendroves veikti kūrybiškai ir daugelis jų ėmė teikti maisto ir vaistų pristatymo paslaugas. Tačiau daug žmonių dar vis susiduria su sunkumais pasiekti darbą. Slovėnijoje dėl COVID-19 pandemijos viešasis transportas laikinai neveikė. Kai taksi vairuotojas Vladimir Vidaković sužinojo, kad jo mamos bendradarbė turėjo į darbą visą valandą eiti pėsčiomis, jis nusprendė ją vežioti nemokamai. Kai suprato, kad tokioje padėtyje atsidūrė daug žmonių, jis paslaugas ėmė teikti ir kitiems. Tokį solidarumą matome visoje Europoje. Pavyzdžiui, Madrido taksi vairuotojų federacijos skaičiavimais, jai priklausantys vairuotojai nuo izoliavimo priemonių taikymo pradžios įvykdė apie 75 000 nemokamų kelionių.

Pastarosiomis savaitėmis mados pasaulis iš tikrųjų susivienijo: didieji mados namai savo gamybos įrenginius naudoja apsauginėms kaukėms, medicininiams chalatams ir rankų dezinfekcijos priemonėms gaminti, o mažieji savo pelną aukoja geriems tikslams. Menininkai ir dizaineriai dažnai pirmieji atsiliepia į visuomenės poreikius. Menininkai iš prigimties yra sumanūs ir novatoriški, nuolat gilinasi į jų laukiančias kūrybines užduotis ir joms visiškai pasišvenčia. Mados dizainerė Jelena Proković kartu su kitais mados ir kostiumų kūrėjais, stilistais ir siuvėjais susibūrė, kad įgyvendintų iniciatyvą „Mask_Sign“ ir nuo ryto ligi vakaro siūtų apsaugines kaukes. Jie pagamino daugiau kaip 1000 plaunamų medvilninių kaukių suaugusiems ir šimtus kaukių vaikams. Kaukes kūrėjai dovanojo pažeidžiamiausių visuomenės grupių nariams bei sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigų darbuotojams.