Kai kuriems vaikams mokymasis namuose kartu su nežinia, kada sugrįš į mokyklą, buvo trauminė patirtis. Pradinės mokyklos mokytoja Jerneja užtikrina, kad, nepaisant nepaprastosios padėties, jos mokiniai toliau mokosi ir dalyvauja pamokose. Be to, ji stengiasi stiprinti vaikų ir jų tėvų tarpasmeninius santykius, abipusį supratimą ir dėkingumo jausmą. Nemažai tėvų guodėsi, kad vaikai ilgisi klasės draugų, o kai kurie pasiilgę savo mokytojo. Jerneja palaiko nuolatinį ryšį su tėvais ir visaip stengiasi bendrauti su tais, kurie neturi kompiuterio ar kitų priemonių. Su tėvais ji bendrauja naudodama įvairias išmaniąsias programėles, o tėvai turi jos telefono numerį, kad praneštų apie savo vaikų poreikius. „Pasiilgau jų“, – sako Jerneja. Vis dėlto, pasak jos, nuotolinis mokymasis turi ir gerąją pusę: „Pastebiu daugiau kūrybiškumo ir bendradarbiavimo nei anksčiau“.