skip to content
 
 
 
26/05/2020

Europiečiai norėtų didesnių ES galių kovoti su krizėmis

Europiečiai įsitikinę, kad Europos Sąjunga (ES) turi turėti daugiau galių susidoroti su tokiomis krizėmis kaip koronaviruso pandemija. Tai parodė Europos Parlamento užsakymu 21-oje ES šalyje atlikta apklausa.

Beveik septyni iš dešimties europiečių (69 proc.) norėtų didesnių ES galių kovoti su dabartine krize. Su šiuo teiginiu nesutiko tik 22 proc. apklaustųjų. Labiausiai didesnių ES galių norėtų Portugalijos ir Airijos gyventojai, mažiausiai – Čekijos ir Švedijos piliečiai. Europiečiai visų pirma norėtų, kad ES užtikrintų reikiamas medicinos priemones valstybėms, skirtų finansavimą tyrimams ir vakcinos kūrimui, tiesiogiai finansiškai paremtų ES valstybes bei pagerintų jų mokslinį bendradarbiavimą.

Europiečių lūkesčiai dėl didesnių ES galių ir tvirtesnio koordinuoto atsako susiję su jų nepasitenkinimu dėl ES šalių per krizę parodyto solidarumo: 57 proc. apklaustųjų juo nusivylė, įskaitant 22 proc. tų, kurie juo „visiškai nepatenkinti“. Tarp labiausiai nusivylusių – Italijos, Ispanijos ir Graikijos gyventojai, po jų – Austrijos, Belgijos ir Švedijos piliečiai. ES šalių solidarumu patenkinti 34 proc. europiečių, daugiausia tokių – Airijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje.

Trys iš keturių apklaustųjų teigė girdėję, matę arba skaitę apie ES priemones, skirtas kovoti su pandemija ir jos padariniais, o trečdalis (33 proc.) konkrečiai žinojo, kokios tai priemonės. Vis dėlto maždaug pusė (52 proc.) tų, kurie žinojo apie ES veiksmus, teigė nesantys jais patenkinti, o patenkintų buvo 42 proc. Labiausiai ES veiksmais patenkinti Airijos, Nyderlandų, Danijos ir Suomijos gyventojai, o mažiausiai – Italijos, Ispanijos, Graikijos, Austrijos ir Bulgarijos piliečiai.

Daugiau kaip pusė apklaustųjų (58 proc.) teigė pandemijos metu asmeniškai patyrę finansinių sunkumų. 30 proc. ES gyventojų neteko bent dalies pajamų, 23 proc. tapo bedarbiais arba ėmė dirbti ne visą laiką, o 21 proc. panaudojo asmenines santaupas anksčiau nei planavo. 14 proc. apklaustųjų susidūrė su problemomis mokant nuomą, sąskaitas ar grąžinant paskolą bankui, 9 proc. negavo tinkamo ir kokybiško maisto. Dešimtadalis europiečių prašė šeimos narių ar draugų finansinės paramos, o 3 proc. grėsė bankrotas. Daugiausia finansinių sunkumų patyrė Vengrijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos ir Ispanijos gyventojai, o mažiausiai – Danijos, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos ir Austrijos gyventojai. 66 proc. Danijos, 57 proc. Nyderlandų, 54 proc. Suomijos ir 53 proc. Švedijos gyventojų jų išvis nepatyrė.

Šią reprezentatyvią apklausą balandžio 23 d. – gegužės 1 d. internetu atliko bendrovė „Kantar“. Iš viso apklausti 21804 16–64 m. amžiaus respondentai 21-oje ES valstybėje. Apklausa nerengta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Kipre, Maltoje ir Liuksemburge.

Išsamesnius duomenis rasite čia