Skriftlige stemmeforklaringer - 8. valgperiode Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Balsavau dėl šio pranešimo, nes šis Komisijos pasiūlymas yra teisėkūros procedūra priimamų priemonių, būtinų siekiant pritaikyti Europos Sąjungos teisę prie „Brexit’o“, dalis. Juo siekiama išaiškinti Jungtinės Karalystės piliečių padėtį, kai jiems nustoja galioti ES vizų politikos teisės aktai. Šiuo metu Jungtinės Karalystės piliečiai, būdami Europos Sąjungos piliečiais, turi teisę atvykti į bet kurią kitą valstybę be atvykimo vizos ar lygiaverčio formalumo. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos jie pagal ES teisę taps trečiųjų šalių piliečiais. Todėl reikės nustatyti, ar jiems kertant valstybių narių išorės sienas bus taikomas vizos reikalavimas, ar ne. Kaip nurodyta pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, Komisija įvertino Jungtinės Karalystės padėtį reglamente nustatytų kriterijų atžvilgiu (tokie kriterijai susiję, iter alia , su neteisėta imigracija, viešąja tvarka ir saugumu, ekonomine nauda, visų pirma turizmu ir užsienio prekyba, taip pat su Europos Sąjungos užsienio ryšiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat į poveikį regionų suderinamumui ir abipusiškumui). Komisija padarė išvadą, kad Jungtinės Karalystės piliečiams, turintiems Britanijos piliečio statusą, neturėtų būti taikomas vizos reikalavimas, kai jie į Europos Sąjungą vyksta trumpalaikiam buvimui. Taigi Komisija siūlo Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Britanijos piliečio statusą turinčiais asmenimis, įtraukti į II priedą, t. y. trečiųjų šalių, kurių piliečiams taikomas bevizis režimas, sąrašą.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes Vakarų Viduržemio jūra – vienas iš labiausiai išsivysčiusių Viduržemio jūros žvejybos subregionų. Jai tenka apie 31 % viso šiame regione iškraunamo laimikio (t. y. 1,35 mlrd. eurų iš bendros 4,76 mlrd. eurų sumos) ir maždaug 19 % oficialiai deklaruoto Viduržemio jūros žvejybos laivyno. Demersinė žvejyba Viduržemio jūroje yra labai paklausi: vakarų Viduržemio jūroje daug įvairių rūšių žuvų ir vėžiagyvių.
Svarbiausi vakarų Viduržemio jūroje žvejojami gyvūnai – jūrų lydeka, europinė barzdotė, ilgaūsė raudonoji krevetė, didžioji raudonoji krevetė, rausvoji krevetė ir omaras.
Pagrindinis įrankis, naudojamas demersinių rūšių gyvūnams gaudyti, yra tralas, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir kitiems įrankiams, tokiems kaip sieniniai tinklai, žiauniniai tinklai, gaudyklės ir ūdos. Vakarų Viduržemio jūroje vykdoma demersinė žvejyba šiuo metu valdoma laikantis nacionalinių valdymo planų. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įrodė, kad tam tikri vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY): šiame subregione pereikvojama daugiau kaip 80 % iš vertintų išteklių. Be to, kai kurių iš šių išteklių biomasės dydis priartėjo prie ribinio atskaitos taško ir tai rodo, jog tikimybė, kad tie ištekliai sunyks, yra didelė.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes Europos Parlamento pranešėja tvirtai remia bendruosius siūlomos iniciatyvos tikslus – gerinti kelių infrastruktūros saugumą ir taip mažinti žūstančiųjų ir sunkiai sužalojamųjų ES keliuose. Ji sutinka, kad šių tikslų galima pasiekti didinant infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų ir tolesnių veiksmų skaidrumą, įtraukiant viso tinklo vertinimus, išplečiant taikymo sritį ir nustatant bendrus kelių ženklinimo ir kelių ženklų naudojimo charakteristikų reikalavimus, kad artimoje ateityje būtų plačiai naudojamos susijusios ir automatizuotos judumo sistemos. Be to, Parlamento pranešėja mano, kad dėl tolesnių galiojančio pasiūlymo pakeitimų kelių infrastruktūra galėtų būti dar saugesnė, o ateityje priimti teisės aktai būtų dar veiksmingesni. Ji siūlo į taikymo sritį įtraukti kelių tunelių, tiltų ir sankryžų dalis, taip pat įtraukti miestų teritorijas, ypač tais atvejais, kai šiuose miesto rajonuose yra ES biudžeto finansuojami pagrindiniai keliai. Ji taip pat siekia elektronines ir skaitmenines priemones integruoti į vertinimo priemones, kad būtų galima geriau analizuoti daug eismo įvykių reikalaujančias infrastruktūros dalis ir nuolat stebėti, kaip veikia tiltai ir tuneliai. Ji siūlo suteikti galimybę kelių eismo dalyviams savanoriškai pranešti atsakingoms institucijoms apie susirūpinimą dėl kelių eismo saugumo, kad būtų lengviau nustatyti galimus pavojus kelių eismo saugumui ir valdžios institucijos tinkamai informuotų juos apie infrastruktūros, kuriai naudojamas specialus ženklinimas ir ženklai, būklę.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes senatvės pensijos yra pagrindinė pensininkų pajamų dalis, ir daugeliui žmonių adekvati pensija yra skiriamoji riba, arba užtikrinanti patogią senatvę, arba skurdą lemiantis veiksnys. Pensija yra būtina sąlyga siekiant pasinaudoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant 25 straipsnį dėl pagyvenusių žmonių teisių, kuriame teigiama: „Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime“. Taipogi, Sąjunga susiduria su tam tikromis problemomis, įskaitant demografines problemas, nes Europa yra senėjantis žemynas. Be to, vyksta radikalūs karjeros modelių, darbo rinkos ir turto paskirstymo pokyčiai, be kita ko, nulemti skaitmeninės revoliucijos. Kartu vis labiau aiškėja, kad nacionalinės saugumo sistemos nėra pritaikytos prie globalizuotos žinių ekonomikos, kuriai būdingos atviros sienos, darbo jėgos judumas ir migracija. Pernelyg daug žmonių nedalyvauja tradicinėse nacionalinėse pensijų sistemose arba nepakankamai jose dalyvauja, įskaitant, be kita ko, moteris, jaunimą, migrantus, žemos kvalifikacijos darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis, darbuotojus, dirbančius pagal netipines sutartis. Taip pat, tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje įsteigiamas filialas ar nuolatinė buvimo vieta, tikslinga atsakomybę už pareigų vykdymo užtikrinimą paskirstyti tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės.

Balsavau dėl šio pranešimo, kuriuo tvirtinama direktyva dėl darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo. Ši direktyva itin svarbi šeimoms, auginančioms vaikus, prižiūrinčioms pagyvenusius ar sergančius šeimos narius. Mes privalome įvertinti tai, jog Europa sparčiai senėja, todėl palankesnės sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą įgalintų tėvus daugiau dėmesio skirti savo šeimai bei skatintų gimstamumą. Labai svarbu yra skatinti vyrus imti tėvo ir vaiko priežiūros atostogas, nes būtent tai padės įgyvendinti lyčių lygybę darbo rinkoje ir suteiks lygias galimybes moterims dirbti ir būti aktyvesnėmis profesinėje veikloje. Šiuo klausimu Parlamento pozicija yra daugiau ambicinga nei valstybių narių, tačiau po ilgų derybų radome bendrą sutarimą, kad kiekvienas tėtis gali pasiimti apmokamų 10 dienų tėvystės atostogų, gimus kūdikiui. Antra, mamos ir tėčiai vienodai dalinasi vaiko priežiūros atostogomis, siekiant kad abu tėvai turėtų galimybes auginti ir auklėti vaikus. Trečia, pirmą kartą ES lygmeniu įtvirtiname 5 dienų slaugytojų atostogas, skirtas prižiūrėti pagyvenusius ar sergančius šeimos narius.
Taip pat labai svarbu, kad darbo vietoje būtų sukurta šeimai draugiška aplinka ir kad darbdaviai garantuotų vaikus auginančioms šeimoms lanksčius darbo santykius, būtų sustiprintos teisės į socialinę apsaugą ir pensiją.

Aš balsavau dėl šio pranešimo, nes Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ pabrėžiama, kad „Sąjunga yra bendrija, grindžiama teisės principais, o jos vertybės sudaro patį jos gyvavimo pagrindą. Todėl šių vertybių puoselėjimas turėtų būti užtikrintas visose Sąjungos politikos srityse. Tai apima ir ES biudžetą, nes pagrindinių vertybių puoselėjimas yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo prielaida“. Nacionalinių stabdžių ir atsvarų sistemų trūkumai, dėl kurių gali būti pakenkta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių vertybių paisymui, – tai pastarųjų viešųjų diskusijų klausimas. Atsižvelgiant į tai, buvo pasiūlyta, kad tuo atveju, kai stokojama pagarbos pagrindinėms vertybėms, turėtų atsirasti pasekmių, kurios apimtų ir išmokų iš ES biudžeto sustabdymą. Siekiant taikyti šias priemones, Komisija pasiūlė toliau nurodytą procedūrą. Kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad egzistuoja visuotinis trūkumas, Komisija pirmiausia apie tai praneša susijusiai valstybei narei ir išnagrinėja jos pastabas. Kai Komisija mano, kad nustatytas visuotinis trūkumas, ji pateikia pasiūlymą dėl sprendimo dėl priemonių Tarybai, kuri sprendžia taikydama atvirkštinės daugumos taisyklę (t. y. pasiūlymui atmesti arba iš dalies pakeisti reikia kvalifikuotos balsų daugumos). Ta pati procedūra taikoma, kai norima atšaukti priemones trūkumui išnykus.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes nuo pat įsteigimo 1958 m. Romos sutartimi Europos socialinis fondas (ESF) visuomet buvo pagrindinė ES užimtumo skatinimo finansinė priemonė. Europos Komisijos pasiūlyme dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) 2021–2027 m. laikotarpiu ne tik toliau skatinamas užimtumas ir socialinė įtrauktis, bet ir siūloma daryti akivaizdžią pažanga stiprinant Europos socialinį aspektą, tiesiogiai susiejant vienuolika konkrečių tikslų su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, priimtomis įgyvendinant Europos semestrą, tuo pat metu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. ESF+ ir toliau bus sanglaudos politikos dalis ir bus iš esmės reglamentuojama Bendrųjų nuostatų reglamentu. Tačiau siekiant didesnio nuoseklumo tarp tikslų finansavimo ir įgyvendinimo, ESF+ yra dabartinio Europos socialinio fondo, Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir Europos sveikatos programos sujungimo rezultatas. Sujungimas – tai atsakas į poreikį supaprastinti, padaryti lankstesnėmis ir optimizuoti dabartines procedūras, kartu sumažinant administracines kliūtis, sudaryti palankesnes, kad šios priemonės taptų matomesnės ir prieinamesnės Europos naudos gavėjams ir piliečiams, užtikrinti sinergiją taikant integruotesnius metodus, kad ES ir valstybėms narėms būtų suteikta labiau integruota ir tikslingesnė parama reaguojant į socialines ir darbo problemas, su kuriomis susiduria Europos piliečiai tiek dabartyje, tiek ateityje.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes šis pasiūlymas teikiamas kartu su Tarybos direktyvos, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, pasiūlymu ir yra susijęs su akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo išleistos vartoti vienos valstybės narės teritorijoje ir yra gabenamos į kitos valstybės narės teritoriją pristatyti komerciniais tikslais, gabenimo procedūros automatizavimu. Yra numatyta įdiegti kompiuterizuotą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemą (EMCS). Šiuo metu ji taikoma tik tų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui. Kad būtų galima automatizuoti akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo išleistos vartoti vienos valstybės narės teritorijoje ir yra gabenamos į kitos valstybės narės teritoriją pristatyti komerciniais tikslais, gabenimo procedūrą, minėtą sprendimą reikia pakoreguoti. Kadangi teks koreguoti daugumą sprendimo nuostatų, aiškumo sumetimais jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.
Pasiūlymo tikslas yra į akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemos taikymo sritį įtraukti vartoti išleistų akcizais apmokestinamų prekių gabenimą ES viduje, siekiant supaprastinti procedūrą ir sudaryti sąlygas tinkamai stebėti tokį gabenimą, taip pat sukurti pagrindą, kuriuo remiantis būtų valdomas tolesnis Sąjungos akcizų teisės aktais nustatytų procesų automatizavimas, kai toks automatizavimas laikomas naudingu. Be šio pasiūlymo koordinuotai planuoti vartoti išleistų akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ES viduje automatizavimą nebūtų įmanoma.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes valstybių narių viešasis sektorius renka, rengia, daugina ir platina įvairiausią daugelio veiklos sričių informaciją, pavyzdžiui, socialinę, politinę, ekonominę, teisinę, geografijos, turizmo, verslo, patentų ir švietimo. Viešojo sektoriaus institucijų parengti vykdomojo, teisėkūros ar teisminio pobūdžio dokumentai sudaro gausų, įvairų ir vertingą išteklių fondą, kuris gali būti naudingas visuomenei. Teikiant šią informaciją visuotinai naudojama elektronine forma piliečiams ir verslo įmonėms suteikiama naujų būdų ją naudoti ir kurti naujus inovacinius produktus ir paslaugas. Valstybės narės ir viešojo sektoriaus institucijos, užtikrindamos, kad duomenys būtų lengvai prieinami pakartotiniam naudojimui, turėtų galėti naudotis finansine parama iš Skaitmeninės Europos programos arba atitinkamų Sąjungos fondų ir programų, kuriomis siekiama skaitmeninti Europą, ir ją gauti ir plačiai naudoti skaitmenines technologijas arba skaitmeninę viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų transformaciją.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes Viduržemio jūros durklažuvių išteklių būklė kelia vis didesnį susirūpinimą. Šie ištekliai peržvejojami daugiau kaip 30 metų. Tai, kad sužvejojama daug durklažuvių jauniklių, daro neigiamą poveikį neršiančių žuvų biomasei. Būtina skubiai keisti šią padėtį ir priimti Viduržemio jūros durklažuvių išteklių atkūrimo planą, kad būtų sustabdytas spartus išteklių mažėjimas ir būtų padedama ištekliams atsikurti iki dydžio, atitinkančio ICCAT konvencijos tikslą. Europos Sąjunga yra Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT), regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO), atsakingos už tunų ir jiems giminingų rūšių valdymą Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose, susitariančioji šalis. ICCAT turi įgaliojimus priimti privalomus sprendimus (rekomendacijas) dėl žvejybos išteklių jos kompetencijos rajone išsaugojimo ir valdymo. Europos Sąjunga juos privalo kuo greičiau įgyvendinti savo teisės aktais. Šio pasiūlymo tikslas yra tai, kad ES galėtų laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir veiklos vykdytojams užtikrinti didesnį teisinį tikrumą dėl taisyklių ir pareigų. 2016 m. Vilamoroje (Portugalija) vykusiame Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) metiniame susirinkime ICCAT susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, subjektai ir žvejybos subjektai, kurie nėra susitariančiosios šalys, žengė ryžtingą žingsnį, siekdami ištaisyti nerimą keliančią Viduržemio jūros paprastųjų durklažuvių padėtį, priėmė ICCAT rekomendaciją, kurioje nustatytas 15 metų trukmės šių išteklių atkūrimo planas.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes žmogiškojo veiksnio svarba saugumui jūroje ir jūros aplinkos apsaugai pripažinta ES lygmeniu. Laikoma, kad aukštam saugos lygiui užtikrinti ypač svarbu gerinti jūrininkų mokymą, rengimą ir atestavimą. REFIT (Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa) vertinimas parodė, kad su jūrininkų rengimu ir atestavimu susijusios ES sistemos pagrindiniai tikslai iš esmės pasiekti ir kad ji tebėra visiškai aktuali. Viena vertus, ES sistema, patobulinus jūrininkų mokymus, rengimą ir atestavimą, padėjo pasiekti, kad su Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojančiuose laivuose nebeliktų kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančių įgulų. Kita vertus, sukurtas centralizuotas mechanizmas ir taip ES parengtiems jūrininkams ir iš trečiųjų šalių įdarbinamiems jūrininkams sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos. Be to, jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas pagal direktyvą padėjo pagerinti jūrininkų judumą laivyne, plaukiojančiame su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis. Vis dėlto, atlikus REFIT vertinimą taip pat nustatyta tam tikrų efektyvumo trūkumų ir su kai kurių reglamentavimo reikalavimų proporcingumu susijusių trūkumų: administraciniai reikalavimai, susiję su trečiųjų šalių pripažinimo ir pakartotinio vertinimo tvarka, nėra efektyvūs bei valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimo sistemos taikymo sritis nėra aiški ir trūksta teisinio tikrumo.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes 2018 m. rugsėjo 7 d. Komisija pateikė naują pasiūlymą iš dalies pakeisti dabartinį 2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamentą (toliau – BNR). Tai reiškia, kad valstybių narių reikalaujama skirti mokėjimo kreditus mokėjimams į Europos Sąjungos biudžetą, kad joms būtų išmokėtos metinio išankstinio finansavimo sumos, kurių didelė dalis kitais metais bus grąžinta. Kadangi metinis išankstinis finansavimas skiriamas ataskaitiniams metams, kurie apima dvejus biudžetinius metus, N metais sumokėta metinio išankstinio finansavimo perviršio suma bus patvirtinta N+1 metais, todėl atsiranda nereikalingų mokėjimo srautų. Todėl Komisija siūlo 2021–2023 m., kurie yra paskutiniai treji dabartinio įgyvendinimo laikotarpio metai ir sutampa su kitu įgyvendinimo laikotarpiu, prasidedančiu 2021 m., sumažinti išankstinį finansavimą. Šį metodą nulėmė pasiūlymas dėl 2021–2027 m. taikytinos tvarkos, pagal kurią tik pradinis išankstinis finansavimas būtų išmokėtas šešiomis metinėmis dalimis. Komisijos pasiūlymas, kuriuo siūloma metinį išankstinį finansavimą 2021–2023 m. laikotarpiu sumažinti nuo 3 proc. iš fondų skiriamos paramos sumos iki 1 proc. yra pernelyg ambicingas ir Regioninės plėtros komiteto pranešėjo nuomone, labiau priimtina būtų nustatyti 2 proc. metinio išankstinio finansavimo normą, nes tai labiau atitiks programos įgyvendinimo pinigų srauto poreikį.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes Šengeno erdvė, kurioje laisvai juda ne tik žmonės, bet taip pat prekės ir paslaugos, ir kuri suteikė daug naudos Europos piliečiams ir ekonomikai, yra vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų. Europos piliečiai gali laisvai keliauti 26 šalyse savo malonumui, dirbti ir studijuoti, užmegzti kultūrinius ir socialinius ryšius ir dalytis idėjomis. Šengenas kadaise buvo padalytas, o Europos žemynas, kuriame vyko karai, vėl susivienijo. Tačiau laisvo judėjimo teritorija dar niekada nebuvo tokia pažeidžiama kaip dabar, dėl sunkumų, su kuriais pastaraisiais metais susiduria Sąjunga, tačiau kuriuos ši didžiulė 28 narių šeima galėtų įveikti, jeigu būtų vieninga. Nepaisant to, kad, deja, labai trūksta abipusio pasitikėjimo, kelios valstybės narės pastaraisiais metais atnaujino vidaus sienų kontrolę, taip sukeldamos pavojų būsimam Sąjungos politinės ir ekonominės integracijos procesui. Šengeno suvaržymas ir nuolatinės sienų kontrolės atnaujinimas labai pakenktų keturioms pagrindinėms laisvėms ir turėtų labai neigiamą poveikį ekonomikai. Prognozuojama, kad Šengeno erdvės nebuvimo sąnaudos, priklausomai nuo regiono, sektoriaus ir alternatyvių prekybos kanalų, gali siekti nuo 5 iki 18 mlrd. EUR per metus. Tokios kainos nei viena kuri ES valstybė narė, nei ES tiesiog negali sau leisti. Todėl Šengeno erdvę tiesiog būtina išsaugoti.

Balsavau dėl šio pranešimo, kadangi 2003 m. Europos Sąjunga Salonikų darbotvarkėje patvirtino, kad yra neabejotinai įsipareigojusi Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvos atžvilgiu ir ją remia. Nuo tada stabilizacijos ir asociacijos procesas tapo esminiu Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvos pagrindu visame jų kelyje į narystę ES, o šiam procesui itin svarbus vizų režimo liberalizavimas. Sudaryti stabilizacijos ir asociacijos susitarimai įsigaliojo visose Vakarų Balkanų šalyse. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – tai pirmieji Europos Sąjungos ir Kosovo sutartiniai santykiai; jis žymi svarbų istorinį žingsnį Kosovo Europos perspektyvos link. Be to, vizų buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams panaikinimas, o Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams buvo svarbus žingsnis šių šalių Europos integracijos linkme, įrodęs, kad šio regiono šalys pajėgios įgyvendinti būtinas reformas. Tačiau taip Kosovas liko izoliuotas vizų režimo liberalizavimo Balkanų šalyse žemėlapyje. Dėl šalies izoliacijos labai pablogėjo kasdienis Kosovo žmonių gyvenimas. Negalima pamiršti siaubingų įvykių po Jugoslavijos žlugimo, kai žiaurūs karai brutaliai padalijo regioną ir atvėrė labai gilias žaizdas žmonių sielose ir širdyse. Regioną paliko šimtai tūkstančių pabėgėlių ir migrantų – būtent tada stebėjome, kaip jaunoji karta augo atkirsta nuo likusios vieningos ir klestinčios Europos. Kosovo gyventojams kaip niekad svarbu užgydyti šią žaizdą.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes kokybiško geriamojo vandens prieinamumas vis dar yra ES piliečiams aktuali problema, paliečianti jų kasdienį gyvenimą ir daranti poveikį jų sveikatai bei veiklai. Geriamojo vandens direktyva yra vienas iš ES vandens srities teisės aktų sąvado ramsčių. Šiuo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje priimtu tekstu šiuo metu užtikrinamas kokybiško vandens tiekimas Europos Sąjungoje 99 proc. atvejų. Šia peržiūra siekiama pritaikyti geriamojo vandens kokybės standartus, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis, ir pritaikyti teisės aktų sistemą, siekiant geriau spręsti naujus uždavinius, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita ir perėjimu prie žiedinės ekonomikos. Europos Komisija išskyrė keturias tobulintinas sritis, rizika grindžiamo požiūrio taikymą, skaidrumo didinimą bei vartotojų prieigą prie informacijos apie vandenį, kurį jie vartoja, ir, galiausiai, su vandeniu besiliečiančias medžiagas. Pranešėjas visiškai pritaria šiems prioritetiniams tikslams ir siūlo padaryti tam tikrus pakeitimus. Nustačius plataus užmojo kokybės standartus, jų laikymasis yra būtina šios direktyvos tikslų įgyvendinimo sąlyga. Tuo tikslu Parlamento pranešėjas norėtų, kad atsakingos valstybės narės, visų pirma jų nacionalinės geriamojo vandens institucijos, įvertintų riziką žmonių sveikatai, jei būtų nesilaikoma parametrų verčių. Bet koks jų viršijimas savaime negalėtų sukelti potencialios rizikos žmonių sveikatai. Tai priklauso nuo atitinkamo parametro tipo ir viršijimo masto.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes supaprastinta prieiga prie televizijos ir radijo programų internete yra esminis elementas siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką. Skaitmeniniam turiniui, kuris gali būti labai greitai ir nesunkiai perduodamas ir prieinamas, vis taikomi nacionaliniai apribojimai, kai tuo tarpu fizinėms prekėms jie jau seniai nebetaikomi.
Autorių teisių srityje geografinio blokavimo priemones lėmė tiek teisinis nenuoseklumas, tiek teritoriškumo principo taikymas. Teritoriškumo principo taikymas reglamentu neribojamas, tačiau teisinių skirtumų problema išsprendžiama nustatant teisinę fikciją – kilmės šalies principą. Šiuo atžvilgiu reglamentas yra puikiai subalansuotas kompromisas tarp skirtingų interesų. Teisinis nenuoseklumas įmonėms lemia pernelyg didelius sandorių kaštus, dėl kurių transliuojančiosios organizacijos nelinkę suteikti tarpvalstybinės prieigos. Transliavimo paslaugomis vis dažniau naudojamasi ne per įprastas platinimo priemones – kabelines, palydovines priemones ir antenas, o internetu. Tačiau keičiasi ne tik prieigos prie transliuojamų paslaugų būdai, bet ir apskritai vartotojų elgesys: nuo linijinės televizijos pereinama prie nelinijinių paslaugų naudojant įvairius galinius įrenginius, teikiančius transliacijos kitu laiku galimybę. Šį pokytį ypač atspindi jaunoji karta. Tačiau pasiūlymu nesiekiama panaikinti nacionalinių licencijų ir taikyti vieną bendrą visos Europos licenciją. Praktiškai taip supaprastinamas teisių administravimas – nustatoma, kurios šalies autorių teisės taikomos. Taip bus sumažinta pernelyg didelių sandorių kaštų problema, tačiau transliuotojams nenustatoma paslaugų teikimo prievolė.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes programa „Kūrybiška Europa“ yra vienintelė tiesioginė kultūros, kūrybos ir audiovizualiniam sektoriams skirta ES programa ir šiuo požiūriu jos vaidmuo įtvirtintas – tęsiami darbai, pradėti pagal ankstesnes programas, ypač vykdant mainų programas ir palaikant dialogą tarp menininkų ir valstybių narių kultūros institucijų specialistų. Programa „Kūrybiška Europa“ 2021–2027 m. išlaikė programos pavadinimą ir savarankiškumą, pagrindinę struktūrą, tikslus ir koncepciją. Pranešėja pripažįsta, kad programa yra brandi, ji yra ankstesnių programų tąsa, tačiau pranešėja taip pat džiaugiasi tam tikromis naujovėmis, pavyzdžiui, menininkų judumui, paveldui ir architektūrai, muzikos sektoriui, pliuralistinei žiniasklaidai skirtais specialiais veiksmais. Vis dėlto, pranešėja pabrėžia, kad integruojant naujus prioritetus reikia didinti finansinį paketą. Pranešėja palankiai vertina tai, kad buvo įtraukti keli siūlymai iš Parlamento įgyvendinimo ataskaitos dėl programos „Kūrybiška Europa“, priimtos 2017 m., tačiau apgailestauja, kad pasiūlyme veiksmai tiksliau neapibrėžti. Iš esmės pranešėja mano, kad pasiūlymas yra nepakankamai išsamus ir tikslus. Pasiūlyme palikta per daug erdvės Komisijai aiškinti ir taikyti tekstą tokiu būdu, kad, pranešėjos nuomone, tai nepriimtina Parlamentui kaip vienam iš teisės aktų leidėjų, tačiau dėl to taip pat atsiranda neaiškumas naudos gavėjams. Todėl pateikta keletas pakeitimų siekiant geriau apibrėžti paprogramių prioritetus ir veiksmus. Šioje aiškinamojoje dalyje apžvelgiami pagrindiniai pakeitimuose aptarti aspektai.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes iš pranešimų apie naują „Erasmus+“ pasiūlymą aiškiai matyti, kad naujoje programoje bus ypatingai pabrėžiama platesnė prieiga ir socialinės įtraukties stiprinimas. Tačiau teisinės formuluotės išlieka nedrąsios. Pirma, reikalaujama, tik, kad valstybės narės ir Komisija stiprintų pastangas, ir suteikiama galimybė koreguoti dotacijas. Todėl pranešėjas daugiau svarbos teikia įtraukties priemonėms, į teisinį tekstą įtraukdamas atskirą įtraukties skyrių ir reikalaudamas, kad valstybės narės parengtų įtraukties strategiją, grindžiamą tam tikrais galimais parametrais pagal Komisijos nustatytą sistemą. Jis taip pat aiškiai pateikia reikalavimą, kad Komisija ir valstybės narės teiktų finansinę paramą mažiau galimybių turintiems asmenims, kuriems dalyvauti Programoje trukdo jų nepalanki ekonominė padėtis arba tai, kad jų dalyvavimo išlaidos yra pernelyg didelės dėl jų konkrečios padėties. Reglamento projekte taip pat suteikiama galimybė asmenims dalyvauti virtualiame judume mokymosi tikslais. Pranešėjas paaiškina, kad judumas iš esmės turi būti fizinis, bet virtualusis mokymasis gali papildyti fizinį judumą, tačiau niekada negali jo pakeisti. Tik tais atvejais, kai asmenys negali vykti į kitą šalį, pasitelkiamas virtualusis mokymas kaip pakaitalas. Iš esmės pranešėjas siekia, įtraukčiai suteikti didesnę svarbą, kad būtų sustiprintos jai skatinti skirtos priemonės ir būtų lengviau įvertinti, ar Programa pavyko pasiekti numatytų tikslų.

Balsavau dėl šios rekomendacijos, kurioje Europos Parlamentas teigiamai vertina tai, kad svari dalis tarptautinės bendruomenės ir didžioji dauguma ES valstybių narių pripažįsta J. Guaidó teisėtumą, ir ragina likusias valstybes nares skubiai padaryti tą patį. Europos Parlamentas taip pat griežtai smerkia žiaurias represijas ir smurtą, dėl kurių žuvo ir sužalota žmonių bei solidarizuojasi su Venesuelos žmonėmis ir reiškia nuoširdžią užuojautą jų šeimoms ir draugams. Europos Parlamentas taip pat pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl itin sunkios ekstremalios humanitarinės padėties, dėl kurios Venesuelos gyventojams daroma labai didelė žala. Europos Parlamentas smerkia teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimą ir brutalias saugumo įstaigų, kurios neleido į šalį perduoti humanitarinės pagalbos, represijas, nereguliariųjų ginkluotų grupuočių naudojimą civiliams gyventojams ir teisės aktų leidėjams, kurie sutelkė pajėgas, kad suteiktų pagalbą, pulti ir įbauginti bei palaiko Venesuelos karius, kurie per šią krizę atsisakė imtis represijų prieš civilius gyventojus ir dezertyravo bei pripažįsta Kolumbijos valdžios institucijų darbą, apsaugant šiuos Venesuelos Konstitucijai ir tautai ištikimus karius ir jais rūpinantis.

Balsavau dėl šios rezoliucijos, kurioje Europos Parlamentas griežtai smerkia tai, kad vis daugiau valstybių narių vyriausybių nuolat deda pastangas, kad susilpnintų teisinės valstybės principą, valdžių padalijimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą. Jis reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant to, jog dauguma valstybių narių priėmė teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti teismų nepriklausomumą ir nešališkumą laikantis Europos Tarybos standartų, vis dar yra problemų, susijusių su šių standartų taikymo būdais. Europos Parlamentas taip pat primena, kad teisinės valstybės principas yra visų ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų vertybių apsaugos dalis ir būtina jos sąlyga, bei ragina visus susijusius ES ir nacionalinio lygmens subjektus, įskaitant vyriausybes, parlamentus ir teismines institucijas, dėti daugiau pastangų, kad būtų puoselėjamas ir stiprinamas teisinės valstybės principas. Be to, Europos Parlamentas ragina Maltos vyriausybę nedelsiant pradėti išsamų ir nepriklausomą viešą Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimą, ypatingą dėmesį skiriant aplinkybėms, kuriomis tai buvo galima padaryti, valdžios institucijų atsakui ir priemonėms, kurių galima imtis siekiant užtikrinti, kad tokia žmogžudystė nepasikartotų, bei ragina Maltos ir Slovakijos vyriausybes, taip pat visas ES valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas aktyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, kad būtų atkurtas visuomenės pasitikėjimas jų institucijomis.