Bronis
ROPĖ

Γραπτές αιτιολογήσεις ψήφου - 8η κοινοβουλευτική περίοδος Bronis ROPĖ

Οι βουλευτές μπορούν να υποβάλουν γραπτή αιτιολόγηση της ψήφου τους στην ολομέλεια. Άρθρο 194 του Κανονισμού

Συμφωνία οικονομικής εταιρικής σχέσης ΕΕ-Ιαπωνίας (A8-0366/2018 - Pedro Silva Pereira) LT

12-12-2018

Įsigaliojus susitarimui, Lietuvos ir kitų ES šalių eksportuotojai galės pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Tuo pačiu reikia aktyviai stebėti sutarties įgyvendinimą, kad perdirbėjai ir prekybininkai gavę papildoma nauda pasidalintų su žaliavos tiekėjais.

Συμφωνία στρατηγικής εταιρικής σχέσης ΕΕ-Ιαπωνίας (A8-0383/2018 - Alojz Peterle) LT

12-12-2018

Japonija yra vienas pagrindinių ES strateginių partnerių Azijoje, su kuria reikia stiprinti bendradarbiavimą ekonominiais, aplinkos apsaugos, saugumo ir žmogaus teisių apsaugos klausimais.

Διαφάνεια και βιωσιμότητα της αξιολόγησης κινδύνου στην αλυσίδα τροφίμων στην ΕΕ (A8-0417/2018 - Renate Sommer) LT

11-12-2018

Vienodų kokybės standartų užtikrinimas visoje ES turėtų būti vienas iš prioritetų įgyvendinant šį reglamentą.

Διαρθρωτικοί και οικονομικοί φραγμοί στην πρόσβαση στον πολιτισμό (A8-0169/2018 - Bogdan Andrzej Zdrojewski) LT

14-06-2018

Nors jau tapo aksioma teiginys, kad gyvename skaitmeniniame amžiuje, kai viskas yra prieinama internete, visgi gyvenimas yra sudėtingesnis nei viena frazė.
Kultūros paveldo prieinamumas yra kaip tik tai įrodantis pavyzdys. Neretai kultūros paveldas yra fiziškai sunkiai pasiekiamas. Pavyzdžiui, kai jis yra atokiuose regionuose. Arba kai skurdžiai gyvenantys žmonės paprasčiausiai yra per daug yra užsiėmę išgyvenimo klausimais ir nelabai turi galimybių domėtis kultūra. Arba kai kultūros paveldas yra sukurtas retai vartojamomis kalbomis. Dar dažniau kultūros paveldas lieka nežinomas dėl jo menko išreklamavimo.
Todėl reikia pasveikinti kolegos Zdrojevskio pranešimą. Jame tikrai gerai aptariamos struktūrinės kliūtys kultūros prieinamumui ir ieškoma jų sprendimo. Nuo savęs norėčiau tik pridurti, kad jei neseniai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl sanglaudos politikos naujoje finansinėje perspektyvoje nebus pakeistas, kultūros prieinamumo klausimai tik dar labiau komplikuosis. Iš to ką matėme Komisijos pasiūlyme, tiek regionų sanglaudos, tiek ir kultūros prieinamumo perspektyvos ateinančių septynerių metų laikotarpiu atrodo ganėtinai niūriai.
Palaikau šį pranešimą ir raginau kolegas jį taip pat palaikyti.

Αντίρρηση στον κατ’ εξουσιοδότηση κανονισμό της Επιτροπής για την τροποποίηση του κατ’ εξουσιοδότηση κανονισμού (EΕ) 2017/118 σχετικά με τη θέσπιση μέτρων διατήρησης της αλιείας για την προστασία του θαλάσσιου περιβάλλοντος στη Βόρεια Θάλασσα (B8-0299/2018) LT

14-06-2018

Jūrų ir vandenynų ištekliai – bendras žmonijos turtas, kurį privalome saugoti ir palikti ateities kartoms. Todėl palaikiau šį pasiūlymą dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonių Šiaurės jūros aplinkai saugoti kaip labai reikalingą priemonę siekiant šio tikslo.

Κατεχόμενα εδάφη στη Γεωργία δέκα χρόνια μετά τη ρωσική εισβολή (RC-B8-0275/2018, B8-0275/2018, B8-0276/2018, B8-0277/2018, B8-0278/2018, B8-0279/2018, B8-0285/2018) LT

14-06-2018

Lietuvoje mes turime patarlę – „nėra nieko pastovesnio nei laikina“. Ji puikiai tinka iliustruoti padėtį Gruzijos arba Sakartvelo valdžios nekontroliuojamose šalies teritorijose – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Prieš dešimt metų Europos Sąjungos valstybių diplomatinėmis priemonėmis pavyko sustabdyti Rusijos agresiją. Deja, ta pati diplomatija, kuri padėjo sustabdyti agresiją, kartu ir įšaldė padėtį, kai geras trečdalis šalies lieka per marionetines valstybes valdomas Rusijos. Keista, kad kai kurių ES valstybių diplomatija didžiuojasi pasiekusi tokią dalinę „taiką“.
Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau labai panašu, kad ir Rusijos faktiškai kontroliuojamose rytinėse Ukrainos teritorijose formuojasi kažkas panašaus. Ir vėlgi ES diplomatija ieško ne ilgalaikio sprendimo, o nuolaidžiauja agresoriui ir derasi su jo valdomomis marionetėmis.

Διαπραγματεύσεις για μια νέα συμφωνία εταιρικής σχέσης ΕΕ-ΑΚΕ (B8-0274/2018) LT

14-06-2018

Pritariau pasiūlymui dėl atnaujintos partnerystės su Afrikos, Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros regiono šalimis. Europos AKR politika – viena seniausių ES išorės pagalbos politikų. Deja, ji negali pasigirti dideliais pasiekimais skatinant demokratijos ir rinkos ekonomikos viršenybę, tačiau tai yra svarbus ES išorės santykių instrumentas, padedantis formuoti globalią europinę įtaką. Labai noriu tikėti, kad naujieji pasiūlymai prisidės prie šios politikos efektyvumo didėjimo.

Σύνθεση του Ευρωπαϊκού Κοινοβουλίου (A8-0207/2018 - Danuta Maria Hübner, Pedro Silva Pereira) LT

13-06-2018

Pritariau siūlomam sprendimui dėl po „Brexit’o“ atsilaisvinusių europarlamentarų mandatų panaudojimo. Jis, žinoma, nėra pats geriausias – vien jau dėl to, kad niekas nesiruošia grąžinti mano šalies 2007 ir 2013 m. prarastų mandatų. Kitą vertus, iš siūlymo išnyko tokie beprasmiai dalykai kaip europinio sąrašo sukūrimas, o ir dalis mandatų yra paliekama rezerve. Taip mes parodome atsakingą požiūrį į europinius finansus. Todėl kompromisas yra nors ir ne tobulas, bet jau neblogas.

Συμφωνία ΕΕ- Ισλανδίας για συμπληρωματικούς κανόνες στον τομέα των εξωτερικών συνόρων και των θεωρήσεων για την περίοδο 2014-2020 (A8-0196/2018 - Anders Primdahl Vistisen) LT

13-06-2018

ES ir Islandijos bendradarbiavimas išorės sienų valdymo srityje yra pavyzdys, kaip šis klausimas gali būti sureguliuotas su visomis demokratiškomis, laisvomis, gerai valdomomis šalimis, nepageidaujančiomis būti Europos Sąjungos narėmis. Svarstomas pranešimas yra ganėtinai techninio pobūdžio, todėl neatsirado kliūčių jį patvirtinti. Kartu siūlyčiau atkreipti dėmesį į informacinį šiandienos sprendimo aspektą: plačiau pristatydami pasauliui mūsų bendradarbiavimo modelį su Islandija, galime paskatinti geresnio migracijos ir ne tik jos klausimų sprendimo.

Συμφωνία ΕΕ-Ελβετίας για συμπληρωματικούς κανόνες στον τομέα των εξωτερικών συνόρων και των θεωρήσεων για την περίοδο 2014-2020 (A8-0195/2018 - Claude Moraes) LT

13-06-2018

ES ir Šveicarijos bendradarbiavimas išorės sienų valdymo srityje yra pavyzdys, kaip šis klausimas gali būti sureguliuotas su visomis demokratiškomis, laisvomis, gerai valdomomis šalimis, nepageidaujančiomis būti Europos Sąjungos narėmis. Svarstomas pranešimas yra ganėtinai techninio pobūdžio, todėl tikrai nebuvo sunku jį patvirtinti. Kartu siūlyčiau atkreipti dėmesį į informacinį šiandienos sprendimo aspektą: plačiau pristatydami pasauliui mūsų bendradarbiavimo modelį, galime paskatinti geresnį migracijos klausimų sprendimą.

Εφαρμογή των υπόλοιπων διατάξεων του κεκτημένου του Σένγκεν που αφορούν το Σύστημα Πληροφοριών Σένγκεν στη Δημοκρατία της Βουλγαρίας και στη Ρουμανία (A8-0192/2018 - Monica Macovei) LT

13-06-2018

Bulgarijos ir Rumunijos ambicijos prisijungti prie Šengeno erdvės yra tikrai sveikintinos. Sprendžiant iš svarstomo pranešimo, taip pat sveikintina ir jų pažanga derinantis prie Šengeno acquis . Esu įsitikinęs, kad galime palaikyti šį pranešimą. Visgi norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog šios dvi šalys geografiškai yra regione, kuriam gresia didžiausi nelegalios migracijos srautai. Atitinkamai, jų pasirengimas dalyvauti Šengeno sistemoje bei saugoti ES išorines sienas turi būti vertinamas kur kas griežčiau nei vien formaliai – tiek jų pačių, tiek ir visos Europos labui.

Πολιτική συνοχής και κυκλική οικονομία (A8-0184/2018 - Davor Škrlec) LT

13-06-2018

Mes turime tik vieną planetą. Puiku, kad Europa prieš keletą metų priėmė Atliekų dokumentų rinkinį. Puiku, kad ieškome būdų, kaip panaudoti atliekas. Ir puiku, kad kaip ir kolegos Davoro pranešime, vis daugiau dėmesio skiriame tam, kaip žiedinės ekonomikos dalyviais padaryti kuo daugiau veikėjų – ne tik pavienius piliečius ar verslą, bet ir vietos bei regionų savivaldą, bendruomenes, ir tam, kaip padaryti atliekų perdirbimą motyvuojančiu visus.

Περαιτέρω μακροοικονομική χρηματοδοτική συνδρομή στην Ουκρανία (A8-0183/2018 - Jarosław Wałęsa) LT

13-06-2018

Ukraina – tai ne tik 50 milijonų darbščių ir išsilavinusių gyventojų. Ukraina – ne tik didžiausia Europos kaimynystės politikos valstybė. Po 2014 m. Rusijos agresija tapo ir Europos gebėjimo kurti saugumą bei stabilumą poligonu.
Šiame kontekste Europos makrofinansinė parama Ukrainai jau sukūrė nedidelį stebuklą. Su ES parama šiai šaliai, kovojančiai su ją apiplėšusios nedraugiškos kaimynės siundomomis ginkluotomis gaujomis, pavyko stabilizuoti savo finansus, o ES raginama Ukraina įvykdė daug svarbių teisinių ir ekonominių reformų, kurios nevyko dešimtmečius.
Žinoma, būtų naivu teigti, kad Ukraina netoli nuo pavyzdingos europinės valstybės etalono. Tačiau dar naiviau ir neatsakingiau būtų nutraukti pradėtą didžiulį darbą modernizuojant šią šalį ir kuriant saugumo bei stabilumo zoną rytinėje Europos kaimynystėje.
Todėl visiškai palaikiau siūlymą pratęsti makrofinansinę paramą Ukrainai.

Διαπραγματεύσεις για τον εκσυγχρονισμό της συμφωνίας σύνδεσης ΕΕ-Χιλής (A8-0158/2018 - Charles Tannock) LT

13-06-2018

Asociacijos sutartis su Čile yra ganėtinai neblogas pavyzdys to, kaip Europos Sąjunga geba vienu metu skatinti tarptautinę prekybą, kurti savo ir valstybių partnerių gerovę bei skatinti universalių vertybių plėtrą. Čilė yra stabiliausia, demokratiškiausia ir turiningiausia Pietų Amerikos šalis. Todėl mūsų interesas turi būti tęsti abipusiškai naudingą bendradarbiavimą, paremtą bendromis vertybėmis.

Σχέσεις ΕΕ-ΝΑΤΟ (A8-0188/2018 - Ioan Mircea Paşcu) LT

13-06-2018

Sprendžiant iš kai kurių politikų pareiškimų, NATO išgyvena tam tikrą vidinę krizę, visų pirma dėl santykių bloko viduje. Tačiau spręsti krizes – dalis politinio gyvenimo, o kurti bei spręsti įsivaizduojamas krizes – populistų duona kasdieninė.
Akivaizdu, kad nuo pat įsisteigimo 1949 m. NATO yra Europos saugumo pagrindas. Tą ypač gerai žinojome mes, ne savo valia likę kitoje „Geležinės uždangos“ pusėje. Būtent todėl išsilaisvinusios vidurio ir rytų Europos šalys nedelsdamos pradėjo savo integraciją į NATO.
Realiame gyvenime, konkrečiai mano regione – NATO jau keletą metų daro itin reikalingą Baltijos šalių gynybos stiprinimo darbą, aiškiai nubrėždama ribas nedemokratiniams ir agresyviems kaimyniniams režimams.
Todėl, jei norime būti konstruktyvūs ir orientuotis į ateitį, turime išnaudoti savo stiprybes, būtent tvirtus ES ir NATO ryšius. Juk NATO didele dalimi ir yra Europos Sąjunga!

Άμυνα στον κυβερνοχώρο (A8-0189/2018 - Urmas Paet) LT

13-06-2018

Labai daug gyvybiškai svarbių šiuolaikinio pasaulio sistemų priklauso nuo elektroninės erdvės saugumo. Netgi per daug, kad būtų galima šią temą palikti nuošalyje. Iš esmės mes visi iš dalies gyvename virtualiame pasaulyje, pavyzdžiui tie kolegos, kurie net ir Parlamento plenariniame posėdyje iš rankų nepaleidžia išmaniųjų telefonų.
Tačiau neironizuosiu apie etinius dalykus. Netgi priešingai – esu įsitikinęs, kad turime padaryti viską, jog savo telefonuose ir kituose išmaniuose prietaisuose paskendę europiečiai galėtų būti ramūs, jog jų duomenys ir jų privatumas liks saugūs bet kokiomis aplinkybėmis.
Šiuo klausimu noriu itin padėkoti Rusijai, kuri serija kibernetinių atakų parodė mūsų pažeidžiamas vietas, o tai leido aiškiau suvokti ir pradėti kamšyti saugumo spragas. Džiugu, kad kibernetinis saugumas po truputį įsitvirtina kaip tradicinės saugumo sąvokos dalis. Esu įsitikinęs, kad būsimojoje finansinėje perspektyvoje gynybos biudžetą turėsianti Europos sąjunga deramą jo dalį privalo skirti kibernetinio saugumo stiprinimui visose valstybėse narėse.

Τρέχουσα κατάσταση της ερασιτεχνικής αλιείας στην Ευρωπαϊκή Ένωση (A8-0191/2018 - Norica Nicolai) LT

12-06-2018

Mėgėjiška žūklė – svarbus laisvalaikio užsiėmimas tikrai didelei daliai europiečių. Galima ilgai vardinti teigiamus šio hobio poveikius, tačiau tai nepanaikins keleto esminių problemų. Deja, turime konstatuoti, kad galimybės mėgėjiškai žūklei Europoje vis mažėja. Daugeliu atvejų tai sąlygoja nacionalinio reguliavimo trūkumai, beatodairiška komercinės žvejybos plėtra, ekosistemos niokojimas. Taip pat negalime teigti, kad padėtis visose valstybėse narėse yra bent jau panaši – kaip ir daugeliu kitų klausimų turime keletą pažangių ir keletą itin nepažangių valstybių narių ir daug sričių, kurių nereguliuoja ES teisė. Todėl šioje vietoje dalijimasis gerosios europinės praktikos pavyzdžiais, atviro koordinavimo metodo taikymas kaip galimybės pašalinti kartais neesmines kliūtis atrodo tikrai svarbus.

Υποχρέωση εκκαθάρισης, απαιτήσεις αναφοράς, τεχνικές μείωσης κινδύνου για συμβάσεις εξωχρηματιστηριακών παραγώγων και αρχεία καταγραφής συναλλαγών (A8-0181/2018 - Werner Langen) LT

12-06-2018

Europinis finansinių rinkų reguliavimas turi tapti priemone, kuri ateityje padėtų išvengti finansinių krizių bei padėtų apsaugoti sunkiu darbu uždirbtus europiečių pinigus. Todėl šiandien svarstomas klausimas turėtų būti reikalingas žingsnis reikalinga kryptimi. Deja, nors matau tikrai svarbių ambicijų tarpusavio užskaitų reguliavimo taip pat finansų rinkų skaidrumo klausimu, visgi panašu, kad trūksta noro darniau sureguliuoti išvestinių finansinių instrumentų veikimą. O juk būtent išvestiniai finansiniai instrumentai didele dalimi prieš dešimtmetį prisidėjo prie nekilnojamojo turto krizės JAV ir prie po jos įvykusios pasaulinės finansų krizės.

Κοινοί κανόνες στον τομέα της πολιτικής αεροπορίας και Οργανισμός Αεροπορικής Ασφάλειας της Ευρωπαϊκής Ένωσης (A8-0364/2016 - Marian-Jean Marinescu) LT

12-06-2018

Komisijos pasiūlymas dėl aviacijos sektoriaus reguliavimo pasirodė labai laiku. Dinamiškai besiplėtojantis nepilotuojamų orlaivių sektorius ir jo implikacijos viešajam gyvenimui, biudžetinių avialinijų plėtra ir jos aplinkosauginis poveikis reikalauja peržiūrėti esamą reguliavimą. Pranešimas apima itin svarbius aspektus, visų pirma reikalavimą sertifikuoti potencialiai didesnę grėsmę keliančių nepilotuojamų orlaivių naudotojus, taip pat EASA įgaliojimų saugumo klausimais pratęsimą, nuostatas dėl bendro valstybių narių aviacijos saugumo pajėgumų naudojimo. Todėl tiek Komisijos pasiūlymą, tiek ir kolegos Marinescu pranešimą tikrai verta palaikyti, nepaisant to, kad jis atmetė keletą šį tekstą galėjusių gerokai patobulinti mūsų frakcijos pakeitimų.

Εκπομπές CO2 και κατανάλωση καυσίμου από τα νέα βαρέα οχήματα (A8-0010/2018 - Damiano Zoffoli) LT

12-06-2018

Dinamiškai augantis kelių transporto sektorius, deja, lieka vienu pagrindinių aplinkos teršėjų. Todėl yra itin svarbu sugebėti suderinti ekonominius bei aplinkosauginius interesus ir technologines galimybes, kurias siūlo mūsų pramonė. Šiandien svarstomas dokumentas yra didelis žingsnis į priekį aplinkosauginiu požiūriu – griežtesnės išmetamųjų dujų normos kažkiek prisidės prie švaresnės Europos. Tačiau tai tik dalinis ir nedidelis problemos sprendimas. Už ES ribų dar lieka daugybė gerokai taršesnių transporto priemonių, kurios prisideda prie klimato kaitos visoje mūsų planetoje. Pritardamas šiam dokumentui, visgi raginčiau galvoti plačiau, tiek apie mūsų taikomų priemonių skatinimą pasaulio mastu, tiek ir apie deramas investicijas į technologinę revoliuciją, kuri turėtų baigtis perėjimu prie elektrinių sunkvežimių.