Please fill this field
Juozas OLEKAS Juozas OLEKAS
Juozas OLEKAS

Szocialisták és Demokraták Progresszív Szövetsége az Európai Parlamentben képviselőcsoport

Tag

Litvánia - Lietuvos socialdemokratų partija (Litvánia)

Születési idő : , Mazas Ungutas

A szavazáshoz fűzött írásbeli indokolások Juozas OLEKAS

A képviselők írásbeli indokolást nyújthatnak be a plenáris ülésen leadott szavazatukhoz. 194. cikk

Az Európai Tanács 2020. július 17-21-i rendkívüli ülésén elfogadott következtetések (B9-0229/2020) LT

23-07-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos Vadovų tarybos susitarimas dėl daugiametės finansinės perspektyvos neatitinka mūsų – Europos piliečių atstovų – išreikštų prioritetų ir lūkesčių. Europos lyderių sprendimas pagaliau skirti atitinkamą dėmesį Europos ūkininkams ir pasiryžti siekti lygių tiesioginių išmokų per ateinančią finansinę perspektyvą yra sveikintinas, džiaugiuosi, kad buvo ūkininkų reikalavimai buvo pagaliau išgirsti. Deja, kiti atlikti DFP apkarpymai mūsų netenkina. Suvokdami, kad Europa šiuo metu susiduria su sveikatos, ekonomine, ekologine ir socialine krize, turime atliepti visus kylančius rūpesčius. Esu įsitikinęs, kad sveikatos politikai artimiausiu metu turi būti skiriamas ne tik politinis, bet ir finansinis dėmesys. Deja, EVT susitarime sveikatos fondas buvo panaikintas, taip pat, dideli apkarpymai atlikti ir kitose srityse yra netoleruotini. Norėdami tapti lyderiaujančiu žemynu kovoje su klimato kaita, taip pat lyderiais technologijose, sveikatos apsaugoje ir socialinėje mūsų piliečių gerovėje turime tam skirti ne mažesnį, bet didesnį dėmesį nei praėjusioje finansinėje perspektyvoje. Negalime užmerkti akių problemoms, kurios COVID-19 perspektyvoje tapo tik dar aštresnės, dar skaudesnės. Jei EVT susitarimas ir toliau neatlieps Europos piliečių realybės ir problemų, su kuriomis mūsų žmonės susiduria šiuo metu, tokiam susitarimui Europos Parlamente pritarti negalėsime. Tikiuosi, kad Europos lyderiai nedelsdami atsižvelgs į mūsų reiškiamą susirūpinimą ir atitinkamai pakoreguos savo susitarimą.

Rasszizmus elleni tüntetések George Floyd halálát követően (B9-0194/2020, B9-0195/2020, B9-0196/2020, B9-0197/2020) LT

19-06-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi amerikiečio Geroge Floyd brutalus nužudymas įvykdytas teisėsaugos pareigūnų, tapo simboliniu atspindžiu modernaus pasaulio kontekste, kur institucinis rasizmas ir smurto naudojimas prieš piliečius vis dar neturi skaidrios ir sąžiningos įgyvendinimo išraiškos. Vienintelis būdas užtikrinti, kad piliečiai pasitikėtų teisėsaugos institucijomis ir nekvestionuotų valstybių monopolinės teisės naudoti smurtą prieš juos yra užtikrinti, kad teisė ir teisingumas būtų įgyvendinamos nekvestionuotinai lygiai kiekvieno piliečio atžvilgiu.
Bet šios problemos neapsiriboja sienomis Amerikoje. Institucinis rasizmas ir diskriminacija vis dar yra rimta problema Europoje - geriausias to pavyzdys yra prieš pat šios rezoliucijos svarstymą policijos užpulta juodaodė Europos Parlamento narė Pierrette Herzberger-Fofana, kur pareigūnai ją sustabdė ir brutaliai apieškojo be jokio teisinio pagrindo.
Mūsų visuomenėje nėra vietos rasizmui ir diskriminacijai, todėl priimta rezoliucija raginame ryžtingai kovoti su rasinio smurto apraiškomis.
Remiame visame pasaulyje vykstančius masinius protestus prieš rasizmą ir diskriminaciją, tačiau kartu smerkiame protestuotojais prisidengiančių asmenų vandalizmą. Reikalaujame viešai pasmerkti neproporcingą jėgos naudojimą ir rasistines tendencijas teisėsaugos srityje, taip pat nubausti policijos brutalumo ir piktnaudžiavimo kaltininkus.
Įspėjame ES šalis nenaudoti rasinio ir etninio profiliavimo vykdant baudžiamąją teisę, kovojant su terorizmu ir kontroliuojant imigraciją. Naujosios technologijos šiose srityse taip pat neturi diskriminuoti rasinių ir etninių mažumų.

A schengeni térségben tapasztalható helyzet a Covid19 kitörését követően (B9-0165/2020) LT

19-06-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi dauguma valstybių narių, įskaitant Šengeno asocijuotąsias šalis, be kita ko, atsižvelgdamos į šioje rezoliucijoje aptariamus klausimus ir reaguodamos į COVID-19 pandemiją atnaujino vidaus sienų kontrolę arba visiškai ar iš dalies uždarė savo sienas arba uždarė jas tam tikrų rūšių keliautojams, įskaitant ES piliečius ir jų šeimos narius, ir jų teritorijoje arba kitoje valstybėje narėje gyvenančius trečiųjų šalių piliečius. Valstybių narių veiksmai akivaizdžiai nebuvo koordinuojami, be to, nustatydamos šias priemones, valstybės narės nekoordinavo savo veiksmų su Sąjungos institucijoms.
Vidaus sienų kontrolės priemonės daro poveikį Sąjungos teisėje nustatytoms asmenų teisėms ir laisvėms. Raginame parengti Šengeno erdvės atkūrimo planą, kuris leistų užtikrinti, kad laikini ribojimai netaptų pusiau nuolatiniais. Taip pat siūlome parengti nenumatytų atvejų planą, skirtą situacijai, jei prasidėtų antroji viruso banga. Kartu reikalaujame stiprinti ES valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir šiuo tikslu parengti Šengeno erdvės valdymo reformą.
Galiausiai, prašome sustiprinti pastangas plėsti Šengeno erdvę, kad prie jos galėtų prisijungti Bulgarija, Rumunija ir Kroatija. Be jų, Šengeno erdvei iš ES narių nepriklauso Kipras ir Airija, o keturios ES nepriklausančios šalys – Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas – yra prisijungusios prie Šengeno erdvės.

A határt átlépő munkavállalók és az idénymunkások európai védelme a Covid19-válsággal összefüggésben (B9-0172/2020) LT

19-06-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi COVID-19 pandemijos kontekste apsaugoti Sąjungos piliečius, kurie dirba keliaudami Europos Sąjungoje, yra ypatingos svarbos klausimas. Siekiant apsaugoti europiečius nuo pandemijos plitimo, valstybės uždarė vidines Sąjungos sienas ir šis veiksnys buvo labiausiai pajustas būtent tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų.
Daugiau kaip 17 milijonų ES piliečių gyvena ir dirba toje ES šalyje, kurios pilietybės jie neturi, o laisvas darbuotojų judėjimas ir teisė įsidarbinti kitoje Sąjungos šalyje yra pamatinis ES principas. Šiems darbuotojams galioja priimančiosios šalies įstatymai ir privalo būti užtikrintos vienodos sąlygos su vietos darbuotojais, draudžiama juos diskriminuoti dėl pilietybės, kai tai susiję su įdarbinimu, užmokesčiu ar kitomis socialinėmis sąlygomis. Vis dėlto tiek ekonominė krizė, tiek ES šalių priemonės, skirtos užkirsti kelią viruso plitimui, labai paveikė sezoninius darbuotojus. Didelė jų dalis dirba pagal trumpalaikes sutartis, kurios suteikia mažai garantijų dėl darbo vietos ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos.
Todėl prašome skubiai ištirti minėtų darbuotojų sveikatos ir saugos padėtį, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūrų ir subrangovų vaidmenį, prireikus pasiūlyti ES teisės aktų pakeitimus ir užtikrinti, kad pernai įkurta Europos darbo institucija pradėtų visapusiškai veikti. Kartu raginame kuo greičiau susitarti dėl ES socialinės apsaugos koordinavimo.

Konferencia Európa jövőjéről (B9-0170/2020, B9-0179/2020) LT

18-06-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos ateities konferencija, turėjusi prasidėti šių metų vasarą, neabejotinai turi startuoti nedelsiant, o jos turinys turi krypti į pasaulį ir Europą sukrėtusią COVID-19 krizę. Pokyčiai yra reikalingi nedelsiant.
Europai šiuo metu yra svarbus ne tik socialinis bei ekonominis atsigavimas po koronos viruso krizės. Sveikatos krizė, tyliai diskutuota skirtingose ES šalyse ilgus metus, neabejotinai turi tapti šios konferencijos dalimi. Europos Sąjungos piliečiai, neseniai atliktoje apklausoje, išreiškė norą, kad ES būtų pasirengusi tokioms pandeminėms sveikatos krizėms kaip dabar, tad šį lūkestį privalome atliepti ne tik dalinai, bet iš esmės – stiprinant Europos kompetenciją ir prerogatyvas sveikatos srityje.
Šios krizės metu turėjome galimybę pamatyti, kad sveikata ir visuomenės sveikatos apsauga sienų nežino. Artėjančioje konferencijoje diskusijos apie visuomenės sveikatą turi apimti bendrą pasirengimą, duomenų dalinimąsi, geriausių praktikų užtikrinimą visoje Europoje, o ne pavienėse šalyse, vakcinacijos kalendorių tobulinimą, įrangos ir resursų užtikrinimą bei rimtą dėmesį kovai su retomis ligomis. Nelygybę, su kuria Europos piliečiai kovoja dešimtmečius, turime baigti – kova dėl sveiko gyvenimo ar žmogaus gyvybės negali priklausyti nuo ribotų žinių ar galimybių. Turime užtikrinti, kad sveikatos apsauga Europoje visiems prasidėtų nuo vienodo kokybės standarto. Imsimės visų reikalingų veiksmų, siekiant tai užtikrinti.

A 2020 utáni uniós fogyatékosságügyi stratégia (B9-0123/2020) LT

18-06-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europoje neįgalūs asmenys vis dar susiduria ne tik su socialine, bet ir institucine diskriminacija. Neįgalūs asmenys, nediskutuotinai, yra lygiaverčiai mūsų Sąjungos piliečiai, kuriems sąlygos gauti išsilavinimą, darbą ir visas kitas galimybes turi būti lygiaverčiai užtikrinta.
Kai neįgalių asmenų diskriminacija visuomenėje atsispindi socialinėse diskusijose, darbdaviai vis dar vengia samdyti neįgalius asmenis darbui, o jų galimybės dalyvauti visaverčiame visuomenės gyvenime vis dar yra ribojamos. Institucinė diskriminacija pasireiškia nevalioje priimti atitinkamus anti-diskriminacinius teisės aktus ar suteikiant viešąjį gėrį (ypatingai infrastruktūroje) atsispindi lygių galimybių nesudarymu.
2018-aisiais apie 28,7 proc. visų ES neįgaliųjų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis ir baigiant galioti dabartinei (2010-2020) strategijai ši ir daugelis kitų problemų turi būti atlieptos naujoje perspektyvoje ir strategijoje.
Raginame Europos Komisiją pateikti plataus užmojo naują strategiją, kuri atlieptų ne tik „įprastas“ Europos Sąjungos neįgaliųjų problemas, bet ir atsižvelgtų į realijas, aktualijas ir naujai kylančius iššūkius, kurie yra lydimi technologijų tobulėjimo ar giliai į visuomenę įsišaknijusios nelygybės, smurto artimoje aplinkoje, COVID-19 sukeltų krizių.
Taip pat, pabrėžiame, kad Strategija po 2020-ųjų turi atitikti programas, skirtas lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, įskaitant priemones, susijusias su aktyvesnio užimtumo skatinimu, nes neįgaliesiems skirtose strategijose ne visada atsižvelgiama į šiuos poreikius.

Az Európai Unió összes demokratikus folyamatába való külföldi beavatkozásssal, többek között a dezinformációval foglalkozó különbizottság létrehozása, hatáskörei, létszáma és megbízatási ideje (B9-0190/2020) LT

18-06-2020

Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi tobulėjant informacinėms technologijoms ir paveikumo interneto erdvėje taktikoms, manipuliuojant piliečių demokratinę valią, kyla esminė grėsmė Europos Sąjungos ir šalių - narių saugumui ir demokratijai. Esminė demokratijos sąlyga apibrėžia, jog piliečiai išreikšdami savo valią, tai daro laisvai ir suvokdami savo pasirinkimą. Jei šiai sąlygai kyla grėsmė, automatiškai, grėsmė kyla ir pačiai demokratijai, jos esmei.
Pastaraisiais metais užfiksuoti sisteminiai pažeidimai, kai į ES demokratinius procesus (rinkimus ar institucinius procesus) kišosi užsienio valstybės, organizuodamos melagingas kampanijas socialinėse medijose ar manipuliuodamos vartotojus pateikdami agresyvią ir netikrą informaciją.
Komitetas turėtų skirti ypatingą dėmesį analizuojant socialinę mediją, kadangi jos reikšmė pastarąjį dešimtmetį kardinaliai pasikeitė, o demokratiniai sprendimai, psichologiškai paveiktų socialinių tinklų vartotojų, gali būti matomi ir vienų galingiausių pasaulio valstybių demokratiniuose procesuose. Taip pat, analizę turi lydėti ir atitinkami pasiūlymai, kurių galėtume imtis kaip piliečių atstovai. Žinoma, pabrėžiu, kad privataus verslo (Facebook, Google, Twitter) dalyvavimas šiame procese yra ypatingai svarbus.

A digitális korban a mesterséges intelligenciával foglalkozó különbizottság létrehozása, hatáskörei, létszáma és megbízatási ideje (B9-0189/2020) LT

18-06-2020

Balsavau už šį Europos Parlamento sprendimą, kadangi sparčiai tobulinama dirbtinio intelekto idėja ir jos realizacija suteikia ne tik naujas galimybes, bet ir kelia demokratinius, piliečių saugumo bei etinius klausimus. Neabejotina, kad skaitmeninis tobulėjimas turės įtakos ne tik Sąjungos ekonomikai bei visuomenei, bet ir pakeis pramonę, rinkas bei kasdienį piliečių gyvenimą.
Pritariu, kad naujai sudarytas laikinasis Europos Parlamento komitetas turi tęsti rimtą analizę, siekiant išsiaiškinti, visų pirma, kokią įtaką ir kuriose srityse dirbtinis intelektas turės bei, svarbiausia, kokius naujus iššūkius iškels sveikatos, švietimo, žemės ūkio, transporto, elektroninės valdžios ir kitose srityse. Atliepiant šiuos iššūkius Europos Parlamente turėsime tęsti šį darbą ir priimti reikalingus sprendimus, siekiant, kad piliečiai, jų duomenys ir privatumas, taip pat, kaip ir mūsų demokratija, būtų apsaugoti.
Lygiai po metų iš šio naujojo komiteto lauksime analizės, kuri padės planuoti tolimesnius mūsų žingsnius, identifikuoti iššūkius ir kylančias problemas. Europos Sąjungai norint tapti technologijų lydere pasaulyje turime lydėti šią ambiciją, siekiant, kad nei vieno piliečio teisėms bei saugumui nekiltų jokia galima grėsmė.

4/2020. számú költségvetés-módosítási tervezet: a Portugáliának, Spanyolországnak, Olaszországnak és Ausztriának szóló segítségnyújtás céljából az Európai Unió Szolidaritási Alapjának igénybevételéről szóló javaslat (A9-0106/2020 - Monika Hohlmeier) LT

17-06-2020

Balsavau už šį Europos Parlamento sprendimą, kadangi persidengiančių krizių paveiktoje Europoje, kai kurios jos šalys vis dar siekia atsigauti ir po gamtos sukeltų nelaimių, tad, siekiant padėti šalims - narėms, aktyvavome Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą Portugalijai, Ispanijai, Italijai ir Austrijai.
2019-aisiais uraganui „Lorenzo“ praslinkus per Azorų salas Portugalijoje ir padarė didelę žalą viešajai infrastruktūrai, pavyzdžiui, uostams, vandentiekio, energetikos ir ryšių tinklams, keliams, oro uostams, mokykloms ir ligoninėms. Ši nelaimė taip pat didelę žalą padarė privačiajai infrastruktūrai, įmonėms, žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriams bei turizmui.
Tuo tarpu Ispanijoje 2019-aisiais pietrytinė dalis nukentėjo nuo reto meteorologinio reiškinio, kuriam būdingos ekstremalios liūtys, kurios šiuo atveju buvo didžiausios per pastaruosius 140 stebėjimo metų ir sukėlė stiprius potvynius didelėse Valensijos, Mursijos, Kastilijos-La Mančos ir Andalūzijos regionų teritorijose. Nelaimė nusinešė 8 žmonių gyvybes, tūkstančiai žmonių buvo priversti evakuotis ir buvo stipriai apgadinta kelių, geležinkelių ir oro uostų infrastruktūra, vandentiekio tinklai, apsauginė infrastruktūra, aplinka ir privatūs namai.
Galiausiai Italijoje 2019-aisiais didžioji dalis Italijos teritorijos nuo šiaurės iki pietų nukentėjo nuo tarpusavyje susijusių didelius nuostolius nešančių ekstremalių meteorologinių reiškinių: susidarė nuošliaužos, kilo potvyniai, kurių didžiausias – pražūtingas potvynis Venecijoje. Nukentėjo 17 regionų.

A Covid19-világjárvány okozta válsággal összefüggésben a bővítési és a szomszédságpolitikai partnerek számára nyújtandó makroszintű pénzügyi támogatás EN

15-05-2020

. ‒ I voted in favour of the Commission proposal to provide macro-financial assistance (MFA) to enlargement and neighbourhood partners in the context of the COVID-19 pandemic crisis. This proposal concerning the EU’s financial help (together with IMF support) forms a part of the EU’s global response to the COVID-19 pandemic under the Team Europe banner.
The amount proposed totals EUR 3 billion to those partners facing a balance-of-payments crisis: Albania, Bosnia and Herzegovina, Kosovo, Montenegro, the Republic of North Macedonia, Georgia, Moldova, Ukraine, Jordan, and Tunisia. The assistance will take the form of medium-term loans (with no grant component being envisaged).
The proposed EU macro-financial assistance is a strong signal to the partners in the region that the EU is ready to support them at the time of this unprecedented crisis.

Kapcsolat

Bruxelles

Strasbourg