Ósma kadencja Parlamentu Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Balsavau dėl šio pranešimo, nes šis Komisijos pasiūlymas yra teisėkūros procedūra priimamų priemonių, būtinų siekiant pritaikyti Europos Sąjungos teisę prie „Brexit’o“, dalis. Juo siekiama išaiškinti Jungtinės Karalystės piliečių padėtį, kai jiems nustoja galioti ES vizų politikos teisės aktai. Šiuo metu Jungtinės Karalystės piliečiai, būdami Europos Sąjungos piliečiais, turi teisę atvykti į bet kurią kitą valstybę be atvykimo vizos ar lygiaverčio formalumo. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos jie pagal ES teisę taps trečiųjų šalių piliečiais. Todėl reikės nustatyti, ar jiems kertant valstybių narių išorės sienas bus taikomas vizos reikalavimas, ar ne. Kaip nurodyta pasiūlymo aiškinamojoje dalyje, Komisija įvertino Jungtinės Karalystės padėtį reglamente nustatytų kriterijų atžvilgiu (tokie kriterijai susiję, iter alia , su neteisėta imigracija, viešąja tvarka ir saugumu, ekonomine nauda, visų pirma turizmu ir užsienio prekyba, taip pat su Europos Sąjungos užsienio ryšiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat į poveikį regionų suderinamumui ir abipusiškumui). Komisija padarė išvadą, kad Jungtinės Karalystės piliečiams, turintiems Britanijos piliečio statusą, neturėtų būti taikomas vizos reikalavimas, kai jie į Europos Sąjungą vyksta trumpalaikiam buvimui. Taigi Komisija siūlo Jungtinę Karalystę, kiek tai susiję su Britanijos piliečio statusą turinčiais asmenimis, įtraukti į II priedą, t. y. trečiųjų šalių, kurių piliečiams taikomas bevizis režimas, sąrašą.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes Vakarų Viduržemio jūra – vienas iš labiausiai išsivysčiusių Viduržemio jūros žvejybos subregionų. Jai tenka apie 31 % viso šiame regione iškraunamo laimikio (t. y. 1,35 mlrd. eurų iš bendros 4,76 mlrd. eurų sumos) ir maždaug 19 % oficialiai deklaruoto Viduržemio jūros žvejybos laivyno. Demersinė žvejyba Viduržemio jūroje yra labai paklausi: vakarų Viduržemio jūroje daug įvairių rūšių žuvų ir vėžiagyvių.
Svarbiausi vakarų Viduržemio jūroje žvejojami gyvūnai – jūrų lydeka, europinė barzdotė, ilgaūsė raudonoji krevetė, didžioji raudonoji krevetė, rausvoji krevetė ir omaras.
Pagrindinis įrankis, naudojamas demersinių rūšių gyvūnams gaudyti, yra tralas, tačiau svarbus vaidmuo tenka ir kitiems įrankiams, tokiems kaip sieniniai tinklai, žiauniniai tinklai, gaudyklės ir ūdos. Vakarų Viduržemio jūroje vykdoma demersinė žvejyba šiuo metu valdoma laikantis nacionalinių valdymo planų. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įrodė, kad tam tikri vakarų Viduržemio jūros demersiniai ištekliai naudojami gerokai intensyviau, nei reikėtų siekiant užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY): šiame subregione pereikvojama daugiau kaip 80 % iš vertintų išteklių. Be to, kai kurių iš šių išteklių biomasės dydis priartėjo prie ribinio atskaitos taško ir tai rodo, jog tikimybė, kad tie ištekliai sunyks, yra didelė.

Balsavau dėl šio pranešimo, nes Europos Parlamento pranešėja tvirtai remia bendruosius siūlomos iniciatyvos tikslus – gerinti kelių infrastruktūros saugumą ir taip mažinti žūstančiųjų ir sunkiai sužalojamųjų ES keliuose. Ji sutinka, kad šių tikslų galima pasiekti didinant infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų ir tolesnių veiksmų skaidrumą, įtraukiant viso tinklo vertinimus, išplečiant taikymo sritį ir nustatant bendrus kelių ženklinimo ir kelių ženklų naudojimo charakteristikų reikalavimus, kad artimoje ateityje būtų plačiai naudojamos susijusios ir automatizuotos judumo sistemos. Be to, Parlamento pranešėja mano, kad dėl tolesnių galiojančio pasiūlymo pakeitimų kelių infrastruktūra galėtų būti dar saugesnė, o ateityje priimti teisės aktai būtų dar veiksmingesni. Ji siūlo į taikymo sritį įtraukti kelių tunelių, tiltų ir sankryžų dalis, taip pat įtraukti miestų teritorijas, ypač tais atvejais, kai šiuose miesto rajonuose yra ES biudžeto finansuojami pagrindiniai keliai. Ji taip pat siekia elektronines ir skaitmenines priemones integruoti į vertinimo priemones, kad būtų galima geriau analizuoti daug eismo įvykių reikalaujančias infrastruktūros dalis ir nuolat stebėti, kaip veikia tiltai ir tuneliai. Ji siūlo suteikti galimybę kelių eismo dalyviams savanoriškai pranešti atsakingoms institucijoms apie susirūpinimą dėl kelių eismo saugumo, kad būtų lengviau nustatyti galimus pavojus kelių eismo saugumui ir valdžios institucijos tinkamai informuotų juos apie infrastruktūros, kuriai naudojamas specialus ženklinimas ir ženklai, būklę.