Pranešimas - A9-0020/2020Pranešimas
A9-0020/2020

PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 2020 m. peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių

25.2.2020 - (2020/2004(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Sven Mikser


Procedūra : 2020/2004(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0020/2020
Pateikti tekstai :
A9-0020/2020
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS

Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 2020 m. peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių

(2020/2004(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio Europos Sąjungai[1],

 atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 13 d. Tarybos bendrąją poziciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių 2000 m. peržiūros konferencijos[2] ir 2005 m. balandžio 25 d. Tarybos bendrąją poziciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Šalių 2005 m. peržiūros konferencijos[3],

 atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimą 2010/212/BUSP dėl Europos Sąjungos pozicijos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje[4],

 atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių devintosios peržiūros konferencijos,

 atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. priimtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

 atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 4 d. išvadas dėl Irano,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimą 2019/615 dėl Sąjungos paramos veiklai, rengiantis 2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių peržiūros konferencijai[5],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą 2019/938, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose[6],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 14 d. metinę pažangos ataskaitą dėl Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (2018 m.),

 atsižvelgdamas į Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje numatytas prievoles, pagal kurias visos sutarties šalys įsipareigoja gera valia siekti branduolinio nusiginklavimo ir nutraukti branduolinio ginklavimosi varžybas,

 atsižvelgdamas į komunikatą, priimtą per 2016 m. Varšuvoje vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą,

 atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą dėl Sutarties dėl branduolinių ginklų draudimo,

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 2 d. NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties,

 atsižvelgdamas į naująją strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, kurią pasirašė Jungtinės Valstijos ir Rusijos Federacija ir kuri įsigaliojo 2011 m. vasario 5 d.,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2000 m. peržiūros konferencijoje priimtą galutinį dokumentą,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje priimtą galutinį dokumentą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. JT generalinio sekretoriaus neoficialų dokumentą „Mūsų bendros ateities užtikrinimas: nusiginklavimo darbotvarkė“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. NPT peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui Švedijos pateiktą darbo dokumentą „Diplomatinės veiklos vykdymas nusiginklavimo srityje taikant „tarpinių priemonių“ principą“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. NPT peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui JAV pateiktą darbo dokumentą „Sąlygų branduoliniam nusiginklavimui kūrimo iniciatyvos įgyvendinimas“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. NPT peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui Europos Sąjungos pateiktą darbo dokumentą „50 metų po Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo priėmimo. Glaustas Europos Sąjungos vertinimas“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. NPT peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui Neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvos narių (Australijos, Kanados, Čilės, Vokietijos, Japonijos, Meksikos, Nyderlandų, Nigerijos, Filipinų, Lenkijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų) pateiktą darbo dokumentą „Neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvos pasiūlymai dėl skaidrumo didinimo, siekiant stiprinti Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros procesą“,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0020/2020),

A. kadangi Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) pastaruosius 50 metų, be abejonės, buvo svarbiausia tarptautinė branduolinio režimo reguliavimo priemonė; kadangi ji – pasaulinio strateginio stabilumo užtikrinimo kertinis akmuo ir nepakeičiamas ramstis siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimo rizikai; kadangi sutartis labai padėjo sumažinti branduolinių ginklų atsargas ir sudaryti palankesnes sąlygas taikiam branduolinės energijos naudojimui; kadangi tai brandi pragmatiška ir beveik visuotinė sutartis, kurios labai plačiai laikomasi; kadangi 1995 m. NPT šalys susitarė neribotam laikui pratęsti sutarties galiojimą; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. nepavyko susitarti dėl esminio galutinio dokumento, nepaprastai svarbu, kad 2020 m. peržiūra būtų sėkminga;

B. kadangi nuo 1968 m. NPT paskatino keletą valstybių Europoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione atsisakyti branduolinių ginklų; kadangi ji sudarė sąlygas taikiai plėtoti branduolinę energiją; kadangi nuo Šaltojo karo laikui bėgant branduolinių ginklų atsargos itin sumažėjo; kadangi tik kelios valstybės sukūrė atsargas, kurios viršija ribas, nustatytas pagal NPT;

C. kadangi trys NPT ramsčiai – neplatinimas, nusiginklavimas ir branduolinės energijos naudojimas taikiems tikslams – vienas kitą papildo, stiprina ir yra neatsiejami; kadangi ateityje norint pasiekti bet kokios pažangos nusiginklavimo ir visiško branduolinių ginklų panaikinimo srityje, būtina išsaugoti šiuo metu taikomas kovos su tokių ginklų platinimu normas; kadangi NPT suteikta galimybė sukurti tarptautinę apsaugos sistemą;

D. kadangi periodinėmis NPT peržiūros konferencijomis siekiama įvertinti NPT įgyvendinimą ir sudaryti veiksmų gaires, kad taikant laipsnišką metodą būtų padaryta pažanga; kadangi peržiūros procesas sutarties šalims suteikia galimybę išsaugoti ir kas penkerius metus sustiprinti branduolinio ginklo neplatinimo režimą;

E. kadangi 2010 m. peržiūros konferencijoje buvo pakartotas pagrindinis tikslas stiprinti pasaulinį neplatinimo režimą ir NPT šalys iš naujo įsipareigojo laikytis pagrindinių NPT nuostatų bei priėmė 64 punktų veiksmų planą, į kurį, be kita ko, įtraukti konkretūs neplatinimo, nusiginklavimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams veiksmų planai, pagrįsti konkrečiais ir išmatuojamais veiksmais, kurių sutarties šalys imsis, kad būtų remiami trys ramsčiai;

F. kadangi skirsnyje dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties šalys, įskaitant pripažintas branduolinį ginklą turinčias valstybes, pirmą kartą įsipareigojo sparčiau siekti pažangos nusiginkluojant ir galiausiai visiškai panaikinti savo dislokuotą ir nedislokuotą branduolinių ginklų arsenalą; kadangi veiksmai, kurių sutarta imtis pagal neplatinimo ramstį, apima įvairius klausimus, pvz., apsaugos priemonių stiprinimą, paramą Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), branduolinių medžiagų fizinę apsaugą, papildomų protokolų sudarymą ir įsigaliojimą, su branduoliniais ginklais susijusio eksporto apsaugos priemones, branduolinės technologijos perdavimą ir branduolinį terorizmą;

G. kadangi skaidrumo principas – neatsiejamas branduolinio nusiginklavimo aspektas, nes užtikrinus skaidrumą padedama suteikti aiškumo apie turimą arsenalą, taip pat šiuo principu grindžiamas tikrinimo procesas; kadangi skaidrumas padeda didinti pasitikėjimą ir sukurti bendrą pagrindą dialogui, o tai yra išankstinė branduolinio ginklo atsargų mažinimo ir visiško panaikinimo sąlyga; kadangi ataskaitų teikimas TATENA valdytojų tarybai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinamas skaidrumas branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms įgyvendinant neplatinimo įsipareigojimus;

H. kadangi NPT nuostatomis užtikrinama sutarties šalių teisė branduolinę energiją naudoti taikiems tikslams ir dalyvauti keičiantis įranga, medžiagomis ir moksline bei technologine informacija apie branduolinės energijos naudojimą taikiems tikslams, kartu taikant lengvatinį režimą branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms ir deramai atsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius;

I. kadangi taikant bandymų uždraudimo principą remiamas tiek neplatinimo, tiek nusiginklavimo ramsčiai ir taip, be kita ko, padedama užkirsti kelią siekti sukurti ir įsigyti branduolinį ginklą tai padaryti galinčioms valstybėms; kadangi sutarties šalys yra įsipareigojusios nevykdyti jokių branduolinių sprogdinimų ir nenaudoti naujų branduolinių ginklų technologijų, laukiant kol įsigalios Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT); kadangi visos branduolinį ginklą turinčios valstybės įsipareigojo nedelsiant ratifikuoti CTBT; kadangi visos valstybės taip pat sutarė, kad turėtų būti nedelsiant pradėtos derybos dėl sutarties, kuria būtų draudžiama gaminti branduoliniuose ginkluose naudojamą daliąją medžiagą;

J. kadangi NPT sudarė sąlygas visame pasaulyje sukurti teritorijas be branduolinių ginklų; kadangi vienas iš ilgalaikių ES tikslų – Artimuosiuose Rytuose sukurti teritoriją be branduolinių ginklų; kadangi ES neseniai skyrė biudžeto lėšų veiksmams, kuriais siekiama skatinti įtraukų ekspertų ir politikos formuotojų dialogą, kad būtų vykdomas įsipareigojimas Artimuosiuose Rytuose sukurti teritoriją be branduolinių ginklų;

K. kadangi per 2019 m. lapkričio mėn. Niujorke vykusios Konferencijos dėl teritorijos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų (MNG) sukūrimo Artimuosiuose Rytuose pirmąją sesiją susilaikius 28 ES valstybėms narėms priimtoje politinėje deklaracijoje likę dalyviai įsipareigojo siekti parengti teisiškai privalomą sutartį, pagal kurią Artimuosiuose Rytuose būtų sukurta teritorija be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų;

L. kadangi nuo to laiko, kai 1970 m. įsigaliojo NPT, pusėje iš vykusių peržiūros konferencijų nepasiektas konsensusas dėl esminės galutinės deklaracijos, o paskutinė galutinė deklaracija priimta 2010 m. peržiūros konferencijoje;

M. kadangi 2020 m. peržiūros konferencija vyks itin sudėtingomis tarptautinio saugumo sąlygomis, susidariusiomis dėl nepakankamos pažangos atsisakant branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje, JAV pasitraukimo iš Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) su Iranu, tariamų Irano pažeidimų ir į tai reaguojant pateiktų oficialių Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos skundų, dėl kurių pradėtas taikyti BVVP ginčų sprendimo mechanizmas, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties žlugimo ir aklavietės derybose dėl Rusijos ir JAV naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) pratęsimo; kadangi tai, kad 191 NPT branduolinį ginklą turinti ir jo neturinti valstybė šiuo metu nesutaria ir yra susiskaldžiusi dėl tinkamiausio požiūrio į branduolinių ginklų atsargų mažinimą ir panaikinimą, dar labiau apsunkins diskusijas;

N. kadangi kelios branduolinį ginklą turinčios valstybės planuoja modernizuoti arba šiuo metu modernizuoja savo branduolinius ginklus arba jų siuntimo į taikinį priemones ir kadangi kai kurios iš jų savo nacionalinėse karinėse doktrinose mažina šių ginklų naudojimo ribas;

O. kadangi 1994 m. Budapešto memorandumu, kurį pasirašė Ukraina, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, mainais už branduolinio arsenalo atsisakymą ir prisijungimą prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Ukrainai buvo suteiktos saugumo garantijos, kad jos teritoriniam vientisumui ar politinei nepriklausomybei nekils grėsmė ir nebus naudojama jėga; kadangi tai, kad Rusija visiškai nesilaikė jos Budapešto memorandumu Ukrainai suteiktų saugumo garantijų ir nepaisė tarptautinės teisės, smarkiai pakenkė derybų dėl branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo nuotaikai;

P. kadangi prastėjančias pasaulines saugumo sąlygas dar labiau apsunkina didėjantis valstybių tarpusavio nepasitikėjimas, o naujos technologijos, kurių naudojimas kelia didesnę grėsmę pasauliniam saugumui, ypač susijusią su galimais kibernetiniais išpuoliais, nukreiptais prieš branduolinius ginklus, jų valdymą, kontrolę ir išankstinio įspėjimo sistemas, taip pat didėjantis branduolinio ginklo vaidmuo nacionalinėje politikoje, strategijose ir doktrinose, skatina atnaujinti arsenalą ir dėl to kyla naujų pasaulinių branduolinio ginklavimosi varžybų rizika; kadangi vis daugiau šalių siekia sukurti branduolinį ginklą, kurį būtų galima naudoti mūšio lauke;

Q. kadangi kyla didelė rizika, kad galingosios karinės jėgos, siekdamos numalšinti tarptautinę įtampą ir pagerinti pasaulines saugumo sąlygas, nebus linkusios vykdyti ginklų kontrolės ir nusiginklavimo, todėl strateginiame balanse branduoliniams ginklams vėl bus skirta didelė reikšmė ir taip visame pasaulyje didės branduolinė grėsmė;

R. kadangi pasaulinį branduolinių ginklų arsenalą sudaro beveik 14 000 branduolinių kovinių galvučių, o JAV ir Rusijai priklauso daugiau kaip 90 proc. arsenalo; kadangi net ribotas branduolinių ginklų naudojimas turėtų pražūtingų humanitarinių padarinių ir jokia valstybė ar tarptautinė organizacija neturi pajėgumų pašalinti tiesioginių tokio išpuolio padarinių ir suteikti reikiamos pagalbos nukentėjusiesiems;

S. kadangi 2017 m. 122 valstybės (tačiau nė viena pripažinta branduolinį ginklą turinti valstybė) priėmė Sutartį dėl branduolinių ginklų draudimo ir iki 2020 m. sausio mėn. šią sutartį pasirašė 80 valstybių, o ją ratifikavo 35 valstybės; kadangi Europos Sąjungai nepavyko susitarti dėl bendrosios pozicijos dėl šios sutarties;

T. kadangi naujosios dvišalės JAV ir Rusijos Federacijos START sutarties, kurios pagrindinis tikslas turi būti toliau patikrinamai mažinti branduolinių ginklų atsargas, sukauptas vykstant ginklavimosi varžyboms Šaltojo karo metu, ir pagal kurią iki jos galiojimo pabaigos 2021 m. vasario mėn. abiejų šalių dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių skaičius apribotas iki 1 550, pratęsimas būtų pagrindinis elementas siekiant užtikrinti strateginį stabilumą ir suvaldyti naujas ginklavimosi varžybas;

U. kadangi NATO pareiškė tvirtą paramą visapusiškam NPT įgyvendinimui ir įsipareigojo sukurti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų, taikant laipsnišką metodą ir visapusiškai vadovaujantis NPT nuostatomis;

V. kadangi įgyvendinant JAV vadovaujamą iniciatyvą „Sąlygų branduoliniam nusiginklavimui kūrimas“, kuria nustatytos atliktinos užduotys, kad būtų sukurtos sąlygos nusiginklavimui, siekiama neapsiriboti vien įprastu laipsnišku metodu siekiant spręsti dabartinės saugumo padėties blogėjimo problemą;

W. kadangi pagal Švedijos pasiūlytą „tarpinių priemonių“ principą nustatomi palaipsniai, lengviau įgyvendinami veiksmai keturiose pagrindinėse srityse, kuriais siekiama kurti bendradarbiavimo įpročius, mažinti branduolinių ginklų svarbą, didinti skaidrumą ir mažinti branduolines grėsmes ir kurie suteiktų galimybę įgyvendinti dabartinius nusiginklavimo tikslus;

X. kadangi kibernetinių išpuolių metodai, pvz., manipuliavimas duomenimis, skaitmeninis trukdymas ir kibernetinis klaidinimas, gali kelti pavojų komunikacijos patikimumui ir lemti didesnį netikrumą priimant sprendimus; kadangi krizės metu tokie kibernetiniai išpuoliai prieš branduolinių ginklų sistemas galėtų lemti eskalaciją, įskaitant netyčinį branduolinių ginklų paleidimą;

Y. kadangi įsitikinta, kad daugiašalis dialogas ir diplomatija – veiksmingos priemonės, kuriomis užkertamas kelias platinimo krizei ir konfliktų aštrinimui, kaip matyti iš BVVP, kuris laikomas istoriniu pasiekimu ir kuriuo svariai prisidedama prie pasaulinio neplatinimo režimo;

Z. kadangi Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR), kuri 2003 m. pasitraukė iš Sutarties ir, nepaisydama griežtų tarptautinių sankcijų, įgijo gebėjimą gaminti branduolinius ginklus, statusas masinio naikinimo ginklų aspektu tebėra nepakitęs; kadangi, remiantis 2018 m. TATENA metine ataskaita, Pchenjanas vis dar vykdo branduolinę veiklą; kadangi 2019 m. pranešta apie požymius, kad KLDR vykdo veiklą branduolinių objektų vietose ir Pchenjanas pranešė apie neišvengiamą „labai svarbų bandymą“ palydovų paleidimo vietoje; kadangi perspektyvos, kad šioje teritorijoje greitu metu bus imtasi konkrečių veiksmų, kuriais bus siekiama atsisakyti branduolinio ginklo, yra mažos; kadangi Šiaurės Korėja vis dar kelia branduolinę ir balistinę grėsmę regionui ir pasauliui;

AA. kadangi per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės poliaratyje labai išaugo branduoline energija varomų laivų skaičius; kadangi radioaktyvios ir branduolinės medžiagos Arktyje kelia pavojingų incidentų ar avarijų pavojų;

1. rekomenduoja Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

a) pakartoti, kad veiksmingas daugiašališkumas ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra išankstinė kovos su branduolinio ginklo platinimu sąlyga; dar kartą patvirtinti, kad NPT yra branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo režimo kertinis akmuo, gyvybiškai svarbus ramstis priešinantis branduolinių ginklų platinimo rizikai ir nepakeičiama taikos ir saugumo palaikymo bei stiprinimo visame pasaulyje sistema;

b) dar kartą patvirtinti, kad ES ir jos valstybės narės visapusiškai remia NPT ir jos tris vienas kitą stiprinančius neplatinimo, nusiginklavimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams ramsčius, ir patvirtinti ankstesnio laipsniško metodo, pagrįsto įsipareigojimais, kurie nustatyti vykdant ankstesnius peržiūros procesus, visų pirma 1995, 2000 ir 2010 m., tinkamumą; pabrėžti, kad, siekiant palankių 2020 m. peržiūros konferencijos rezultatų ir priimant konkrečias, veiksmingas ir bendru sutarimu grindžiamas priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos papildyti ankstesnius įsipareigojimus, būtina taikyti suderintą požiūrį, siejantį tris ramsčius; pabrėžti svarbų ES vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas į taiką orientuotai politikai ir skatinant tarptautinį stabilumą;

c) nedelsiant užtikrinti, kad būtų priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo būtų oficialiai įtvirtinama ES bendroji pozicija dėl NPT peržiūros konferencijos;

d) pabrėžti, kad penkis dešimtmečius NPT buvo nepaprastai svarbi priemonė siekiant taikos ir saugumo pasaulyje;

e) toliau teikti paramą veiklai, rengiantis 2020 m. NPT peržiūros konferencijai, suteikiant 1,3 mln. EUR dydžio finansinę paramą informavimo veiklai, apimančiai tris teminius seminarus nusiginklavimo, neplatinimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams ramsčių klausimais, keturis regioninius susitikimus ir du papildomus renginius; toliau laikytis pagrindinių ES veiklos tikslų, ypač susijusių su pasitikėjimo didinimu, informuotumo apie kliūtis ir galimas konvergencijos sritis didinimu, ir prisidėti rengiant veiksmų gaires, kuriomis siekiama palankių 2020 m. peržiūros proceso rezultatų;

f) toliau akcentuoti, kad bet kokie didėjantys skirtumai tarp valstybių laipsniškai diskredituotų NPT, kaip patikimą pasaulinio masto teisinę priemonę, ir paskatintų pasaulinio nusiginklavimo režimo padėties blogėjimą, taip didinant riziką, kad toliau pasaulio mastu bus platinami branduoliniai ginklai; įspėti sutarties šalis, kad dėl to, jog 2015 m. peržiūros konferencijoje ir parengiamuosiuose komitetuose nepasiektas bendras sutarimas, NPT ateitis nebegali būti laikoma savaime suprantamu dalyku ir sutarties šalys turi prisiimti aiškius įsipareigojimus;

g) priminti sutarties šalims, kad 50-osios Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo metinės, sutampančios su 2020 m. peržiūros konferencija, galėtų suteikti impulsą pradėti nuoširdų ir į rezultatus orientuotą dialogą siekiant atkurti abipusį pasitikėjimą, išplėsti sutampančias sritis ir nustatyti bendrą pagrindą siekiant pažangos diskusijose, o galutinis tikslas būtų priimti sutartą dokumentą, pagal kurį branduolinis nusiginklavimas ir visiškas branduolinių ginklų sunaikinimas būtų pripažįstami bendru tikslu pagal NPT VI straipsnį;

h) raginti imtis tvirto politinio vadovavimo ir remti NPT peržiūros konferenciją; perduoti NPT šalims žinią, kad valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimas konferencijoje parodytų, kokią svarbą valstybės teikia NPT ir peržiūros procesui; raginti sutarties šalių atstovus pasinaudoti 10-ąja peržiūros konferencija, kad dar kartą patvirtintų, jog „branduolinio karo neįmanoma laimėti, todėl jo niekada nereikia pradėti“;

i) pabrėžti, kad kai kurių sutarties šalių selektyvus sutarties taikymas ar su NPT susijusių memorandumų nesilaikymas griauna pasitikėjimą visa NPT sistema; raginti visas NPT pasirašiusias šalis užtikrinti pasirašytų įsipareigojimų laikymąsi;

j) palankiai vertina tai, kad branduoliniai ginklai nebuvo naudojami 72 metus; įspėti NPT šalis, kad bet kaip išplėtus sąlygas, kuriomis būtų galima panaudoti branduolinius ginklus, būtų smarkiai pakenkta pasauliniam strateginiam stabilumui ir nenaudojimo praktikai;

k) raginti visas valstybes pripažinti, kad branduolinių ginklų ir susijusių siuntimo į taikinį technologijų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimas – labai svarbi priemonė, kuria stiprinamas pasitikėjimas ir smarkiai prisidedama prie tarptautinių saugumo sąlygų blogėjimo stabdymo, taip užkertant kelią didžiuliam tarpvalstybiniam karui ir išsaugant taiką ir saugumą;

l) pabrėžti, jog, siekiant sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, būtina vykdyti veiksmingą branduolinio nusiginklavimo tikrinimą; dėti ir intensyvinti pastangas, be kita ko, bendradarbiaujant su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, kad būtų sprendžiamos tikrinimo problemos, susijusios su saugos, saugumo ir neplatinimo reikalavimais;

m) primygtinai raginti sutarties šalis imtis visų priemonių, kad būtų padaryta didesnė pažanga vykdant ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo procesus, visų pirma mažinant bendras pasaulines branduolinių ginklų atsargas, ir užtikrinti, kad nepasikeistų nuo 1986 m. branduolinių ginklų piko vyraujanti branduolinių ginklų arsenalo mažinimo tendencija; perduoti žinią, kad šiuo klausimu NPT turėtų būti naudojama kaip visų diplomatinių priemonių platforma;

n) primygtinai raginti JAV ir Rusiją didinti tarpusavio pasitikėjimą, siekiant atnaujinti dialogą dėl galimų būdų plėtoti naujus santykius ginklų kontrolės srityje; pabrėžti, kad, rengiantis 2020 m. NPT peržiūros konferencijai, aiškus Rusijos ir JAV įsipareigojimas dar prieš 2021 m. vasario mėn. pratęsti naująją START sutartį būtų labai svarbus indėlis į peržiūros konferenciją; ryžtingai skatinti abi šalis vesti derybas dėl naujos priemonės, kuri apimtų dislokuotus ir nedislokuotus ginklus, taip pat strateginius ir nestrateginius ginklus, ir į kurią būtų įtraukta Kinija dėl jos masiškai telkiamų raketų; reikšti susirūpinimą dėl to, kad Rusija neseniai Orenburgo regione dislokavo hipergarsines raketas „Avangard“; primena Rusijai, kad visoms dislokuotoms hipergarsinėms raketoms „Avangard“ bus taikoma naujojoje START sutartyje numatyta bendra 1 550 kovinių galvučių riba ir susijusios tikrinimo nuostatos;

o) pakartoti, kad ES labai apgailestauja dėl neseniai žlugusios Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, nes Rusija dislokavo branduolines galvutes nešti galinčią, mobilią ir sunkiai aptinkamą raketų sistemą SSC-8, dėl kurios sumažinama branduolinių ginklų panaudojimo ginkluotuose konfliktuose riba, ir pabrėžti, kokios didelės neigiamos įtakos tai turės Europos saugumui ir strateginei branduolinių ginklų kontrolės struktūrai; raginti abi Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį pasirašiusias šalis atnaujinti dialogą dėl galimų būdų priimti naują teisiškai privalomą priemonę, skirtą trumpojo ir vidutinio nuotolio raketoms; remti pastangas užtikrinti tokios priemonės daugiašališkumą aprėpiant visas kitas valstybes, turinčias tokios rūšies ginklų, įskaitant Kiniją;

p) pareikšti susirūpinimą dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties žlugimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vidutinio nuotolio raketos gali ypač padidinti eskaluojamos branduolinės veiklos riziką Europos žemyne;

q) skatinti diskusijas dėl galimybės sudaryti daugiašalę sutartį dėl balistinių raketų, kuri būtų platesnio užmojo nei JAV ir Rusijos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis ir apimtų kitas šalis;

r) raginti JAV ir Rusiją, kad jos kiekviena atskirai visoms kitoms NPT šalims ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktų deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kokių priemonių jos imasi po pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, kad užtikrintų NPT VI straipsnyje numatytų įsipareigojimų vykdymą; tuo tikslu Sąjungos vardu imtis reikiamų veiksmų;

s) raginti Rusiją laikytis Budapešto memorandume įtvirtinto jos įsipareigojimo ir paisyti Ukrainai suteiktų saugumo garantijų;

t) pasitraukimą iš branduolinių ginklų kontrolės režimų arba jų žlugimą laikyti NPT pavojų keliančiu precedentu; atsižvelgti į tai, kad NPT šalys tokius įvykius galėtų laikyti grėsme jų nacionaliniam saugumui ir kad to padariniai galėtų destabilizuoti visą NPT;

u) iškelti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus 2020 m. NPT peržiūros konferencijoje; imtis reikiamų diplomatinių ir politinių priemonių siekiant pašalinti tiesioginę vidutinio nuotolio branduolinių ginklų grėsmę, keliamą Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms;

v) atkreipti dėmesį į NATO valstybių indėlį vykdant savo įsipareigojimus pagal NPT, susijusius su branduolinių ginklų atsargų sumažinimu 95 proc. nuo Šaltojo karo pabaigos, jų nukreipimu nuo taikinio, parengties statuso sumažinimu ir jų vaidmens mažinimu gynybos srityje; raginti NATO ir kitas NPT pasirašiusias šalis siekti toliau mažinti branduolinių ginklų skaičių visapusiškai laikantis NPT, taikant laipsnišką metodą, kuriuo skatinamas tarptautinis stabilumas ir saugumas;

w) pažymėti, kad tai, jog 122 valstybės patvirtino Sutartį dėl branduolinių ginklų draudimo ir ją iki šiol pasirašė 80 valstybių, o ratifikavo 35 valstybės, yra įrodymas, kad trokštama įgyvendinti tikslą gyventi pasaulyje be branduolinių ginklų; pabrėžti, kad branduolinis nusiginklavimas negali būti traktuojamas atskirai nuo kolektyvinio saugumo ir gali būti užtikrintas tik atsižvelgiant į strateginį kontekstą ir kad jis turi būti laipsniško proceso, kuriuo visiems užtikrinamas nesumažėjęs saugumo lygis ir tuo pačiu užkertamas kelias naujoms ginklavimosi varžyboms, dalis; priminti, kad Daliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutartis, kaip priemonė užkirsti kelią branduolinių ginklų atsargų didinimui, yra gyvybiškai svarbus ir nepakeičiamas etapas siekiant pasaulio be branduolinių ginklų;

x) patvirtinti NPT šalių teisę branduolinę energiją naudoti taikiems tikslams, kad būtų patenkinti jų ilgalaikiai energijos poreikiai, laikantis NPT nuostatų; bendradarbiauti su valstybėmis, pageidaujančiomis didinti pajėgumus šioje srityje, siekiant atsakingai naudoti branduolinę energiją tik taikiems tikslams, jeigu bus įgyvendintos visos saugos, saugumo ir neplatinimo sąlygos; apsvarstyti atitinkamas priemones tais atvejais, kai šios valstybės nebendradarbiauja ir nesilaiko visų saugos, saugumo ir neplatinimo sąlygų; teikti pagalbą ir tuo pačiu metu įpareigoti valstybes, norinčias plėtoti branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams pajėgumus, kurti tvirtą branduolinės saugos kultūrą ir pripažinti TATENA bei jos apsaugos sistemos vaidmenį ir vertę įgyvendinant NPT ir stiprinat branduolinio saugumo sistemą;

y) apriboti ginklų platinimo požiūriu reikšmingų branduolinių technologijų perdavimą ir jį vykdyti tik valstybėms, kurios yra NPT šalys ir kurios yra sudariusios susitarimus dėl visų TATENA saugos garantijų ir jas visas įgyvendina, taip remiant 1995 m. NPT peržiūros konferencijos sprendimą, kad pagal naujus tiekimo susitarimus dėl didesnės rizikos branduolinės technologijos perdavimo turėtų būti nustatyta būtina išankstinė sąlyga pritarti visų TATENA saugos garantijų taikymui ir tarptautinių teisiškai privalomų įsipareigojimų neįsigyti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų vykdymui;

z) toliau stengtis Artimuosiuose Rytuose sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų, laikantis 1995 m. rezoliucijos, nes šiandien šias pastangas silpnina Izraelio politika ir Irano atnaujinta urano sodrinimo veikla; toliau įgyvendinti iniciatyvas, siekiant stiprinti pasitikėjimą vykdant veiksmus, kuriais skatinamas įtraukus ekspertų ir politikos formuotojų dialogas, projektų įgyvendinimui skiriant 2,86 mln. EUR finansinį paketą;

aa) remti regioninį požiūrį kaip vieną iš svarbių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo skatinimo būdų; atsižvelgti į Konferencijos dėl teritorijos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimuosiuose Rytuose pirmosios sesijos išvadas ir toliau remti ilgalaikį tikslą parengti teisiškai privalomą sutartį, pagal kurią Artimuosiuose Rytuose būtų galima sukurti teritoriją be branduolinių ginklų; skatinti visas dalyvaujančias šalis kuo labiau stengtis, kad per antrąją konferencijos sesiją būtų pasiekta pažangos šioje srityje;

ab) siekiant stiprinti politinę paramą pragmatiškiems, trumpalaikiams ir įgyvendinamiems pasaulinio nusiginklavimo režimo įsipareigojimams, laikytis Švedijos pasiūlymo dėl „tarpinių priemonių“ metodo, kurio bendrieji tikslai yra atkurti pasitikėjimą, remti priemones, kuriomis siekiama mažinti branduolinių ginklų svarbą, stiprinti valstybių bendradarbiavimo įpročius, mažinti branduolines grėsmes ir didinti skaidrumą – tai būtų tarpiniai veiksmai, kurie sudarytų palankesnes sąlygas sutarties šalims įgyvendinti dabartines prievoles;

ac) raginti sutarties šalis parengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama sušvelninti netyčinio ar atsitiktinio branduolinių ginklų panaudojimo grėsmes; į šias priemones būtų galima įtraukti komunikacijos kanalų ir protokolų tobulinimą, kibernetinį saugumą ir aiškų tradicinio turto ir branduolinio turto atskyrimą, taip pat atsparumo hibridinėms grėsmėms bei kibernetiniams išpuoliams didinimą ir sprendimams priimti skirto laiko pratęsimą kilus krizei;

ad) remti įsipareigojimą didinti branduolinį ginklą turinčių valstybių skaidrumą, laikantis 2000 m. NPT peržiūros konferencijoje priimtų 13-os nusiginklavimo žingsnių; priminti, kad toliau tobulinant pranešimų teikimo mechanizmą sisteminant branduolinį ginklą turinčių valstybių pranešimų teikimo sistemas, šiose valstybėse būtų padedama pasiekti vienodą skaidrumo lygį; atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį skirti Neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvos pasiūlymams siekiant didinti skaidrumą, kad būtų sustiprintas NPT peržiūros procesas;

ae) atsižvelgti į 2020 m. NPT peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui JAV pateiktą pasiūlymą „Sąlygų branduoliniam nusiginklavimui kūrimo iniciatyvos įgyvendinimas“, kuriuo siekiama nustatyti ir spręsti tarptautinių saugumo sąlygų klausimus, kurie truko siekti tolesnės pažangos nusiginklavimo srityje, ir formuoti pragmatiškesnį požiūrį į nusiginklavimą bei teigiamai prisidėti prie sėkmingų 2020 m. peržiūros konferencijos rezultatų; dalyvauti tolesnėse diskusijose dėl pasiūlymo vykstant 2020 m. ir paskesnėms peržiūros konferencijoms;

af) raginti visas valstybes nedelsiant pradėti diskusijas dėl to, kaip pradėti vykdyti ir užbaigti vieną iš neįgyvendintų prioritetų – sutartį, kuria būtų draudžiama gaminti branduoliniuose ginkluose naudojamą daliąją medžiagą, nes tai būtina priemonė siekiant išvengti branduolinio ginklavimosi varžybų atsinaujinimo pavojaus ir gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant panaikinti branduolinius ginklus;

ag) užtikrinti, kad ES toliau tvirtai remtų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizaciją (CTBTO); taip pat priminti, kaip svarbu, kad CTBT nedelsiant įsigaliotų, siekiant užkirsti kelią naujų ginklų kūrimui;

ah) pakartoti, kad ES vis dar įsipareigojusi vykdyti BVVP, nes tai – geriausia priemonė gauti patikinimą, kad Iranas branduolinę energiją naudos tik taikiems tikslams, taip pat labai svarbi stabilumo ir saugumo didinimo Artimuosiuose Rytuose priemonė; toliau pabrėžti svarbų ES vaidmenį ieškant būdų, kaip daryti pažangą siekiant užtikrinti branduolinį susitarimą; pakartoti, kad ES apgailestauja dėl to, kad JAV pasitraukė iš BVVP ir kad vėl taikomos sankcijos; pareikšti apgailestavimą dėl to, kad Iranas panaikino prisodrinto urano, kuris gali būti naudojamas reaktorių kurui ir branduoliniams ginklams gaminti, gamybos apribojimus, taip nuo 2019 m. liepos mėn. pažeisdamas savo įsipareigojimus pagal BVVP ir dėl to visos BVVP pasirašiusios Europos šalys pradėjo taikyti ginčų sprendimo mechanizmą; priminti, kad dėl to prasideda labai didelį susirūpinimą keliančio netikrumo dėl tarptautinio stabilumo ir saugumo etapas; dar kartą patvirtinti, kad būtina susitarti, siekiant sumažinti Irano raketų programos keliamą grėsmę; raginti Iraną vėl pradėti visapusiškai laikytis su branduoliniais ginklais susijusių savo įsipareigojimų pagal BVVP ir NPT;

ai) pareikšti apgailestavimą dėl to, kad Iranas remia smurtą naudojančius nevalstybinius subjektus ir plėtoja bei naudoja balistinių raketų pajėgumus, destabilizuojančius platesnį Artimųjų Rytų regioną;

aj) pakartoti, kad ES visapusiškai remia visiško, patikrinamo ir negrįžtamo KLDR branduolinio ginklo atsisakymo tikslą, laikantis visų atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų; primygtinai raginti KLDR nutraukti savo branduolinių ginklų programą ir vėl laikytis NPT ir TATENA apsaugos priemonių; toliau remti vykstantį dialogo procesą ir kartu siekti aktyviau dalyvauti derybose pasinaudojant ES diplomatine patirtimi; primena, kad KLDR ir toliau kelia regioninę ir tarptautinę branduolinę ir balistinę grėsmę;

ak) toliau laikytis NPT ir ją išsaugoti, kaip pagrindinę daugiašalę priemonę, kuria siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti ją taikyti visuotinai ir stiprinti jos įgyvendinimą trijuose vienodai svarbiuose ir vienas kitą stiprinančiuose ramsčiuose; skatinti visas NPT šalis atnaujinti savo pastangas bendradarbiauti ir ryžtingai iš naujo įsipareigoti visapusiškai, iki galo ir suderintai įgyvendinti NPT;

al) raginti visas to dar nepadariusias valstybes pasirašyti ir ratifikuoti NPT, kaip branduolinio ginklo neturinčias valstybes, ir, kol jos prisijungs, raginti laikytis sutarties sąlygų ir įsipareigoti siekti neplatinimo ir nusiginklavimo tikslų, be kita ko, pateikiant įrodymus, kad jos nevykdo branduolinės technologijos perdavimo, ir stiprinant Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją;

2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

19.2.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

61

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alviina Alametsä, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Klemen Grošelj, Sandra Kalniete, Dietmar Köster, Stelios Kouloglou, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Jaak Madison, Lukas Mandl, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Jérôme Rivière, Nacho Sánchez Amor, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Sergei Stanishev, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Thomas Waitz, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Arnaud Danjean, Özlem Demirel, Engin Eroglu, Evin Incir, Andrey Kovatchev, Sergey Lagodinsky, Katrin Langensiepen, Gabriel Mato, Kris Peeters, Paulo Rangel, Ernest Urtasun, Nils Ušakovs, Mick Wallace

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Tudor Ciuhodaru

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

61

+

ECR

Hermann Tertsch, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers

GUE/NGL

Özlem Demirel, Stelios Kouloglou, Idoia Villanueva Ruiz, Mick Wallace

ID

Lars Patrick Berg, Jaak Madison, Harald Vilimsky

NI

Fabio Massimo Castaldo

PPE

Traian Băsescu, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Andrius Kubilius, Miriam Lexmann, David McAllister, Lukas Mandl, Gabriel Mato, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Kris Peeters, Paulo Rangel, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko

RENEW

Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Engin Eroglu, Klemen Grošelj, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, Hilde Vautmans

S&D

Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tudor Ciuhodaru, Tanja Fajon, Evin Incir, Dietmar Köster, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Andreas Schieder, Sergei Stanishev, Nils Ušakovs

VERTS/ALE

Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Sergey Lagodinsky, Katrin Langensiepen, Ernest Urtasun, Thomas Waitz, Salima Yenbou

 

1

-

NI

Kostas Papadakis

 

5

0

ECR

Anna Fotyga, Jacek Saryusz-Wolski

ID

Anna Bonfrisco, Thierry Mariani, Jérôme Rivière

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2020 m. kovo 18 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika