Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1),

–  atsižvelgdamas į šiuo metu Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje (angl. COARM) vykstantį bendrosios pozicijos persvarstymo procesą remiantis bendrosios pozicijos 15 straipsniu, kuriame nustatyta, kad bendroji pozicija turi būti persvarstoma praėjus trejiems metams po jos priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu, panaikinančius bendruosius veiksmus 1999/34/BUSP(3), ir į ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2005 m. gruodžio 15–16 d.(4),

–  atsižvelgdamas į Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės tryliktąją(5) ir keturioliktąją(6) metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų tarptautinę sutartį dėl prekybos ginklais, nustatančią bendrus privalomus pasaulinės prekybos įprastine ginkluote standartus,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ginklų eksportas gali daryti poveikį ne tik saugumo, bet ir vystymosi politikai, todėl svarbu stiprinti Europos Sąjungos karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės politiką;

B.  kadangi Bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privaloma sistema ir joje nustatyti aštuoni kriterijai, kurių nesilaikant eksporto licencija turėtų būti atimama (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma galimybė ją atimti (5–8 kriterijai);

C.  kadangi pagal bendrosios pozicijos 3 straipsnį aštuoniais kriterijais nustatomi tik būtinieji standartai nedarant poveikio valstybių narių teisei imtis labiau ribojančių ginklų kontrolės priemonių; kadangi pagal šiuos kriterijus sprendimus dėl ginklų eksporto licencijų išdavimo bet kokiu atveju priima atskiros valstybės narės;

D.  kadangi bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad valstybės narės prireikus gali atsižvelgti ir į siūlomo eksporto poveikį savo ekonominiams, socialiniams, prekybiniams ir pramoniniams interesams, ir kadangi šie veiksniai neturi daryti poveikio aštuonių kriterijų taikymui;

E.  kadangi, remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, ES valstybės narės visos kartu yra antros pagal apimtį ginklų eksportuotojos pasaulyje, labai nedaug atsiliekančios nuo JAV, ir kadangi vis didesnė ginklų dalis tiekiama šalims už ES ribų;

F.  kadangi pagrindinės už ES ribų esančios vietos, kurioms skirti valstybių narių parduodami ginklai, yra Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje; kadangi pagrindinės šalys gavėjos yra Saudo Arabija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtiniai Arabų Emyratai;

G.  kadangi Europos pramonės atstovai mažėjančią paklausą Europos gynybos srityje bando kompensuoti siekdami prieigos prie trečiųjų šalių rinkų ir kadangi šį siekį remia daugelis politikų ir politinių partijų motyvuodamos, kad tai yra indėlis į Europos gynybos pramonės, praktinės technologijų taikymo patirties, tiekimo saugumo ir parengties stiprinimą; kadangi gynybos pramonėje vykdomi tyrimai ir plėtra turi svarbų šalutinį poveikį ir prisideda prie daugelio civilinių taikomųjų programų plėtojimo;

H.  kadangi padaryta didelė pažanga siekiant valstybių narių susitarimo dėl bendrojoje pozicijoje nustatytų aštuonių kriterijų taikymo ir aiškinimo, ypač dėl to, kad Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė parengė bendrosios pozicijos naudojimosi vadovą, kuriame išsamiai nurodyti geriausios praktikos pavyzdžiai taikant šiuos kriterijus;

1.  palankiai vertina tai, kad ES turi tokią pasauliniu mastu išskirtinę teisiškai privalomą sistemą, kuria gerinama ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę, susijusią su krizių regionais bei šalimis, kuriose kyla klausimų dėl žmogaus teisių padėties, taip pat, atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos ir ne Europos trečiųjų šalių prisijungimą prie ginklų eksporto kontrolės sistemos vadovaujantis bendrąja pozicija; vis dėlto pažymi, kad aštuoni kriterijai ES valstybėse narėse taikomi ir aiškinami nevienodai griežtai; todėl ragina, kad bendroji pozicija ir visi su ja priimti įsipareigojimai būtų aiškinami ir įgyvendinami labiau vienodai ir apgailestauja, kad ES vis dar nėra parengusi bendros ginklų pardavimo trečiosioms šalims politikos;

2.  teigia, kad ES bendra užsienio ir saugumo politika ir bendroji pozicija neturėtų viena kitai prieštarauti; mano, jog valstybės narės ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turi užtikrinti bendrosios pozicijos ir užsienio politikos darną;

3.  pabrėžia valstybių narių teisę imtis veiksmų vadovaujantis savo nacionaline politika ir tuo pačiu metu visapusiškai laikantis tarptautinių teisės aktų ir susitarimų bei taisyklių ir kriterijų, dėl kurių bendrai susitarta; mano, kad ši atitiktis turi būti kontroliuojama laikantis nacionalinių taisyklių;

4.  mano, kad Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai arba specialūs parlamentiniai organai turi užtikrinti veiksmingą standartų, dėl kurių susitarta bendrojoje pozicijoje, taikymo ir įgyvendinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis kontrolę ir skaidrios kontrolės sistemos su atskaitomybe sukūrimą;

5.  laikosi nuomonės, kad naudojimosi vadove turėtų būti naudojama tikslesnė kalba ir palikta mažiau interpretavimo galimybių ir kad prireikus vadovas turėtų būti nuolat atnaujinamas;

6.  ragina, prieš pasiūlant naujus kriterijus, geriau taikyti bendrosios pozicijos kriterijus;

7.  pripažįsta, kad ES valstybės narės atlieka darnų ir nuoseklų vaidmenį remdamos tarptautinį privalomų taisyklių, reglamentuojančių tarptautinę prekybą ginklais, nustatymo procesą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares savo pastangas sutelkti ties tomis šalimis, kurios dar neprisijungusios prie tarptautinių susitarimų;

8.  pažymi, kad dėl Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės rengiamų metinių ataskaitų valstybių narių ginklų eksportas tapo skaidresnis; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl atskirose valstybėse narėse taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir pateikimo procedūrų gaunami neišsamūs ir nevienodi duomenų rinkiniai; primena valstybėms narėms, kad jos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei turi pateikti išsamią metinę informaciją apie savo ginklų pardavimą, kaip sutarta ir nustatyta bendrojoje pozicijoje;

9.  ragina ištirti, kaip bendroji pozicija įgyvendinama nacionalinėse sistemose; mano, kad reikėtų pagerinti Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės gebėjimus analizuoti ginklų eksporto kontrolę;

10.  mano, kad bendrąją poziciją reikėtų papildyti nuolat atnaujinamu ir viešai prieinamu sąrašu, kuriame būtų pateikiama informacija apie tai, kokiu mastu eksportas į konkrečias šalis gavėjas suderinamas ar nesuderinamas su aštuoniais kriterijais;

11.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti nustatyta geresnė reguliaraus valstybių narių keitimosi naujausia informacija apie ginklų pardavimą valstybėms, kurioms anksčiau buvo taikytas embargas, sistema;

12.  ragina Parlamente, kartu su metine ataskaita, rengti metines diskusijas apie bendrosios pozicijos įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta tinkamo lygio parlamentinė priežiūra ir skaidrumas Europos lygmeniu;

13.  palankiai vertina tai, kad remiant Jungtinėms Tautoms sudaryta teisiškai privaloma Sutartis dėl prekybos ginklais tarptautinės prekybos įprastine ginkluote srityje ir taip užtikrinus daugiau skaidrumo ir atskaitomybės sukurta veiksminga tarptautinė ginklų kontrolės sistema ir nustatyti aukščiausio lygio tarptautiniai standartai, todėl dabar pasidarė dar sudėtingiau neatsakingai ir neteisėtai naudoti įprastus ginklus; pripažįsta ES ir jos valstybių narių suderintą ir nuoseklų vaidmenį remiant tarptautinį procesą, kuriuo siekiama nustatyti privalomas taisykles, reglamentuojančias tarptautinę prekybą ginklais;

14.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai ir patikimai įgyvendinti Sutartį dėl prekybos ginklais, ir skatina valstybes nares savo tarptautines pastangas sutelkti ties veiksmais, kuriais siekiama visuotinio šios sutarties pasirašymo ir ankstyvo įsigaliojimo;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 335, 2008 12 13, p. 99. (2) OL L 146, 2009 6 10, p. 1. (3) OL L 191, 2002 7 19, p. 1. (4) Europos Sąjungos Taryba, 05319/2006, 2006 1 13. (5) OL C 382, 2011 12 30, p. 1. (6) OL C 386, 2012 12 14, p. 1. (7) P7_TA(2012)0251.