Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos demokratijos stiprinimo būsimoje EPS(1), į 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „Būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EPS klausimu: atsakas į Komisijos komunikatus“(2), į 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“(3);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES institucijos ir valstybės narės dėjo tikslingas pastangas finansiniam patikimumui ir stabilumui atstatyti, ypač priimdamos ir įgyvendindamos struktūrines reformas ir priimdamos naują ekonomikos valdymo sistemą; kadangi dedant šias pastangas turi būti sukurta tikra Bankų sąjunga;

B.  kadangi siekiant didinti konkurencingumą, tvarumą ir darbo vietų kūrimą ES reikia geriau koordinuoti ekonomikos politiką;

C.  kadangi Bendrijos metodas yra tinkamas sprendžiant ES ir jos valiutai iškilusius iššūkius;

D.  kadangi visi sprendimai turėtų būti paremti parlamentiniu tikrinimu ir atskaitomybe tuo lygiu, kuriame jie priimami;

E.  kadangi visiška pagarba ES teisei ir jos taikymas yra pagrindinis šios politikos elementas;

F.  kadangi esant greitai besikeičiančioms ir nepastovioms geostrateginėms sąlygoms, kai kyla saugumo iššūkiai, JAV vis daugiau dėmesio skiria Azijai ir Ramiojo vandenyno regionui ir patiriamas finansinės krizės poveikis, ES turi prisiimti atsakomybę kaip patikimas, saugumą užtikrinantis ir tikrą strateginį savarankiškumą, ypač savo kaimynių atžvilgiu, turintis subjektas, kuris darys poveikį stiprindamas savo paties saugumą;

G.  kadangi vienintelis būdas, kuriuo valstybių ir vyriausybių vadovai gali spręsti šių geopolitinių tendencijų ir nekoordinuojamo išlaidų gynybai mažėjimo problemas, yra kuo skubiau imti koordinuoti bendradarbiavimą gynybos srityje;

Bankų sąjunga

1.  tvirtina, kad Bendrijos metodas yra tinkamas būdas uždaviniams, su kuriais susiduria ES ir jos valiuta, įskaitant finansinių paslaugų ir Bankų sąjungos reglamentavimą, spręsti;

2.  primena Europos Vadovų Tarybai politinį įsipareigojimą siekti, kad iki dabartinės kadencijos pabaigos būtų sutarta dėl bendro pertvarkymo mechanizmo; ragina Europos Vadovų Tarybą pakartoti savo reikalavimą Ministrų Tarybai, kad iki 2013 m. pabaigos turi būti sėkmingai užbaigtos derybos dėl Indėlių garantijų direktyvos ir atgaivinimo ir pertvarkymo sistemos;

Dėl EPS gilinimo

3.  ragina Europos Vadovų Tarybą prisiimti politinį įsipareigojimą dėl geresnio ekonomikos politikos koordinavimo teisės aktų rengimo, remiantis Sutartimis; tikisi, kad Parlamentas ir kitos ES institucijos iki dabartinės kadencijos pabaigos sutars dėl pagrindinių šio geresnio ekonomikos politikos koordinavimo ypatybių;

4.  reikalauja, kad, remiantis minėtu geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, teisės aktas dėl konvergencijos gairių būtų priimtas taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią apibrėžtu laikotarpiu skubiausioms reformos priemonėms numatomas labai ribotas skaičius tikslų;

5.  pakartoja savo reikalavimą, kad valstybės narės užtikrintų, jog jų nacionaliniai parlamentai aptartų ir priimtų nacionalinių reformų programas, kurios turėtų būti parengtos remiantis minėtomis konvergencijos gairėmis ir patikrintos Komisijos; mano, kad labai svarbu siekiant stiprinti viso proceso nuosavybės teisę ir demokratinę atskaitomybę;

6.  mano esant tinkama, kad valstybės narės įsipareigotų visiškai įgyvendinti savo nacionalinių reformų patikrintas programas; į tai atsižvelgdamas, siūlo, kad valstybės narės galėtų įsitraukti į konvergencijos partnerystę su ES institucijomis ir turėtų galimybę reformų veiklai gauti sąlyginį finansavimą;

7.  primena, kad stipresnis bendradarbiavimas ekonomikos srityje turėtų būti vykdomas kartu taikant paskatomis pagrįstą mechanizmą; mano, kad bet koks papildomas finansavimas ar priemonės, kaip antai solidarumo mechanizmas, privalo sudaryti neatskiriamą dalį ES biudžeto, tačiau gali viršyti sutartas daugiametės finansinės programos (DFP) viršutines ribas;

8.  primena, kad Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (SSKV) turi būti integruota į ES teisę ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d., remiantis jos įgyvendinimo patirties vertinimu, kaip nustatyta SSKV 16 straipsnyje;

9.  primena savo pagrindinę poziciją, kad tvirtesnė EPS neturėtų skaldyti ES, o priešingai, turėtų paskatinti gilesnę integraciją ir stipresnį valdymą, kurį savanoriškai galėtų taikyti visos ne euro zonos valstybės narės;

10.  ragina Europos Vadovų Tarybą laikytis Europos Sąjungos Sutarties (ESS) 15 straipsnio 1 dalies;

Dėl gynybos politikos

11.  mano, kad esant greitai besikeičiančioms ir nepastovioms geostrateginėms sąlygoms, kai kyla saugumo iššūkiai, JAV vis daugiau dėmesio skiria Azijai ir Ramiojo vandenyno regionui ir patiriamas finansinės krizės poveikis, ES turi, nedubliuodama NATO sistemoje vykdomos veiklos, prisiimti atsakomybę kaip pasaulinis politinis veikėjas ir patikimas, saugumą užtikrinantis, ypač savo kaimynių atžvilgiu, ir tikrą strateginį savarankiškumą turintis subjektas siekiant skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, ginti savo interesus pasaulyje ir užtikrinti savo piliečių saugumą; todėl šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES turi nuosekliai įgyvendinti savo politiką ir skubiau bei veiksmingiau prisiimti minėtą atsakomybę;

12.  pabrėžia, kad ES šiuo metu patiria didelių finansinių suvaržymų ir kad valstybės narės dėl finansinių, biudžeto ir politinių priežasčių, susijusių ar nesusijusių su krize euro zonoje, šiuo metu nekoordinuotai mažina išlaidas gynybai; atkreipia dėmesį į tai, kad šios priemonės gali daryti neigiamą poveikį jų kariniams pajėgumams, taigi ir ES pajėgumui veiksmingai laikytis savo įsipareigojimų taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo srityse;

13.  mano, jog siekiant spręsti minėtąsias problemas ES valstybių vadovai turi pasinaudoti galimybe, atsiradusia 2013 m. gruodžio mėn. Tarybai aiškiai pasisakius už stipresnę Europos gynybos sistemą;

14.  todėl teigiamai vertina 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542) ir 2013 m. spalio 15 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos gynybos agentūros vadovo galutinę ataskaitą;

15.  ragina Europos Vadovų Tarybą įgyvendinti pasiūlymus, pateiktus Parlamento pranešimuose dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB);

16.  mano, kad valstybės narės pirmiausia turi įsipareigoti pašalinti BSGP veiklos trūkumus pažadėdamos teikti paramą ir BSGP civilinėms misijoms, ir karinėms operacijoms, ypač prisidedant prie pajėgumų kūrimo;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi buvo įvesta keletas su BSGP susijusios priemonės, kurios dar nebuvo praktiškai įgyvendintos; todėl pabrėžia, jog būtina įgyvendinti tas nuostatas siekiant toliau stiprinti BSGP, ir ragina Tarybą visapusiškai pasinaudoti minėtųjų priemonių teikiamomis galimybėmis (pavyzdžiui, nuolatiniu struktūrizuotu valstybių narių bendradarbiavimu (ES sutarties 46 straipsnio 6 dalis), pradiniu fondu (ES sutarties 41 straipsnio 3 dalis) ir galimybe pavesti BSGP misijas ir ypač operacijas valstybių narių grupei (ES sutarties 42 straipsnio 5 dalis ir 44 straipsnio 1 dalis));

18.  pabrėžia, jog svarbu pradėti strateginio svarstymo procesą siekiant apibrėžti ES tikslus ir prioritetus ir parengti glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje planą kartu su terminais (baltąją knygą, kuri būtų pagrindas svarstyti nacionalinius procesus);

19.  ragina Tarybą pradėti glaudesnį bendradarbiavimą ginklavimosi srityje, būtent sudarant galimybę Europos gynybos agentūrai visapusiškai atlikti jos vaidmenį gerinant koordinavimą, prižiūrint įsipareigojimų vykdymą, nustatant prioritetines investicijas į technologijas (įskaitant strateginius veiksnius, pvz., degalų atsargų papildymą ore, palydovinį ryšį, strateginį transportavimą oru, nuotoliniu būdu pilotuojamas oro sistemas, kibernetinę gynybą ir Bendrą Europos dangų), susitariant plačiau naudoti intervencijai pritariančių šalių koalicijas ir kadrinių karių grupes ir ieškant tinkamų kovinių grupių panaudojimo sprendimų;

20.  ragina valstybes nares įsipareigoti teikti paramą tvirtai EGPTB, kuri galėtų būti nesusiskaldžiusi, ir geriau koordinuojant nacionalinių gynybos biudžetų planavimą (galimai sukūrus Europos semestrą gynybos klausimams) ir užtikrinus geresnį koordinavimą pramonės lygmeniu (standartų suderinimas ir gynybos įrangos sertifikavimas) didinti Europos pramonės kūrybingumą ir pajėgumus; ragina užtikrinti daugiau paskatų ir paramą gynybos pramonei įsipareigojant plėtoti svarbiausias gynybos technologijas ir sistemas (mokestinės paskatos, finansinė parama moksliniams tyrimams ir plėtrai ir civilinių bei karinių pajėgumų sąveikos institucionalizavimas);

21.  ragina valstybes nares iš esmės didinti savo bendradarbiavimą ir koordinavimą tais gynybos aspektais, kurie susiję su efektyvia BSGP; ragina valstybes nares numatyti kur kas platesnius užmojus, susijusius su susiejimo ir dalijimosi procesu;

22.  pabrėžia, kad ES jėga lyginant su kitų organizacijų yra jos unikali galimybė sutelkti visas politines, ekonomines, plėtros ir humanitarines priemones teikiant paramą civilinių ir karinių krizių valdymui, misijoms ir operacijoms vadovaujant bendrai politinei valdžiai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kad šis visa apimantis požiūris, ar naudojantis jo švelniąja galia, ar, prireikus, imantis griežtesnių veiksmų, užtikrina unikalų ir plačiai vertinamą lankstumą ir veiksmingumą;

23.  pritaria tam , kad būtų įsteigta Gynybos ministrų taryba siekiant užtikrinti, kad gynybai būtų teikiama pelnyta svarba;

24.  atsižvelgdamas į Europos gynybos strateginę svarbą ir į iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga, mastą, ragina valstybių ir vyriausybių vadovus 2015 m. gruodžio mėn. peržiūrėti pažangą, padarytą įgyvendinant 2013 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas, remiantis Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pateikta įgyvendinimo ataskaita;

25.  reiškia didelį susirūpinimą dėl politinės situacijos Ukrainoje įvykus Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimui ir ragina Europos Vadovų Tarybą nagrinėti šį klausimą;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0269. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0222. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0515.