Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2012/2064(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0014/2014

Pateikti tekstai :

A7-0014/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2014 - 6.14
CRE 04/02/2014 - 6.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0060

Priimti tekstai
PDF 388kWORD 97k
Antradienis, 2014 m. vasario 4 d. - Strasbūras
Audito Rūmai
P7_TA(2014)0060A7-0014/2014

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Būsimas Europos Audito Rūmų vaidmuo. Audito Rūmų narių skyrimo procedūra: konsultavimasis su Europos Parlamentu“ (2012/2064(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 286 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 1992 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl konsultavimosi su Europos Parlamentu procedūros skiriant Audito Rūmų narius(2),

–  atsižvelgdamas į savo 1995 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl procedūros, kurios turi būti laikomasi, kai su Parlamentu konsultuojamasi dėl Audito Rūmų narių skyrimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0014/2014),

I.Būsimas Audito Rūmų vaidmuo

A.  kadangi Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Limos ir Meksikos deklaracijose nustatyti pagrindiniai nepriklausomos audito institucijos ramsčiai ir patvirtinama, kad nacionalinės aukščiausiosios audito institucijos (AAI) gali gana laisvai aiškinti deklaracijų principus;

B.  kadangi Europos Audito Rūmai, kaip profesionali audito institucija, turi taikyti, be kitų, tarptautinius audito standartus, taikytinus viešajam sektoriui;

C.  kadangi Europos Audito Rūmai yra įsteigti pagal 1975 m. Sutartį ES finansų auditui vykdyti ir kadangi jie, kaip ES išorės auditorius, padeda tobulinti Sąjungos finansų valdymą ir kartu veikia kaip nepriklausomas ES piliečių finansinių interesų saugotojas;

D.  kadangi, remiantis ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, modernioje ir su iššūkiais susiduriančioje Europos Sąjungoje sparčiai kintant esamai finansų ir ekonomikos padėčiai yra reikalinga veiksminga mikrolygio ir makrolygio riziką ribojanti priežiūra;

E.  kadangi viešieji auditoriai, pavyzdžiui, Audito Rūmai ir valstybių narių aukščiausiosios audito institucijos (AAI), atlieka ypač svarbų vaidmenį siekiant sugrąžinti pasitikėjimą ir tikėjimą ES viešąja atskaitomybe ir ją gerinti; kadangi dėl to visose diskusijose dėl galimų Audito Rūmų reformų reikia atsižvelgti į bendresnį uždavinio gerinti ES viešąją atskaitomybę įgyvendinimo kontekstą;

F.  kadangi Lisabonos sutartyje dar kartą teisiškai patvirtintas Audito Rūmų uždavinys skatinti viešąją atskaitomybę ir padėti Parlamentui ir Tarybai prižiūrėti, kaip vykdomas ES biudžetas, taip padedant gerinti ES finansų valdymą ir piliečių finansinių interesų apsaugą;

II.Audito Rūmų narių skyrimo procedūra: konsultavimasis su Europos Parlamentu

G.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnį Audito Rūmų nariai turi būti renkami iš asmenų, savo valstybėse priklausančių ar priklausiusių nepriklausomo audito įstaigoms arba turinčių šioms pareigoms ypač tinkamą kvalifikaciją, ir jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių;

H.  kadangi būtina, kad Audito Rūmai būtų sudaryti iš narių, kurie garantuoja aukščiausio lygio profesinę kompetenciją ir nepriklausomumą, kaip to reikalaujama Sutartyje, ir kartu nekelia jokio pavojaus Audito Rūmų reputacijai;

I.  kadangi dėl kai kurių asmenų paskyrimo Parlamento ir Tarybos nuomonės išsiskyrė ir, jei taip tęsis toliau, kyla pavojus, kad gali būti pakenkta geriems Audito Rūmų ir pirmiau minėtų institucijų darbo santykiams ir kilti rimtų neigiamų padarinių Audito Rūmų patikimumui ir atitinkamai jų veiklos veiksmingumui;

J.  kadangi Tarybos sprendimas skirti Audito Rūmų narius tais atvejais, kai Parlamentas surengęs klausymus išreiškė nepalankią nuomonę, yra nesuprantamas ir rodo pagarbos Parlamentui stoką;

K.  kadangi Parlamento nuomone aktyviai domisi žiniasklaida; kadangi asmenims, kurių kandidatūroms Parlamentas viešai ir oficialiai nepritarė, užėmus Audito Rūmų narių pareigas būtų susilpnintas pasitikėjimas atitinkamomis institucijomis;

L.  kadangi profesionalių audito žinių ir platesnį bei įvairesnį funkcinį pagrindą, užtikrinantį įvairias perspektyvas ir kompetenciją, turintys nariai pagerins Audito Rūmų sprendimų ir veiklos efektyvumą; kadangi šiais laikais negalėjimo užtikrinti tinkamos lyčių pusiausvyros negalima toleruoti;

M.  kadangi Audito Rūmų ir Parlamento bendradarbiavimui, kuris yra svarbiausia ES biudžeto kontrolės sistemos grandis, labai kenkia tai, kad kai kuriems Audito Rūmų nariams nepavyko gauti Parlamento patvirtinimo;

N.  kadangi 2013 m. tarpusavio vertinime raginama trumpinti Audito Rūmų vidaus procedūras, aiškiau išdėstyti jų vaidmenį ir įgaliojimus išorės suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir pabrėžiama, kad audituojami subjektai daro per didelę įtaką Audito Rūmų išvadoms ir nuomonėms;

O.  kadangi Parlamentas daugiausia dėmesio skiria pasiūlymams, kuriais vengiama sukurti tokią padėtį, kad reikėtų keisti Sutartis;

P.  kadangi Taryba visada laikėsi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 255 straipsnį sudaryto komiteto rekomendacijos, išdėstytos nuomonėje dėl kandidatų tinkamumo eiti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo generalinio advokato pareigas, nors Sutartyje nėra aiškaus įpareigojimo tai daryti;

I.Parlamento vizija Europos Audito Rūmams: Audito Rūmų vaidmuo ateityje

1.  mano, kad Europos Audito Rūmai, kaip Sąjungos institucijų išorės audito įstaiga, gali ne tik teikti teisės aktų leidėjams patikinimo pareiškimą dėl ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų konkrečių biudžetinių metų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, bet ir turi puikias galimybes teikti teisės aktų leidėjams ir biudžeto valdymo institucijai, ypač Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui, vertingas nuomones apie Sąjungos politikos priemonėmis pasiektus rezultatus, kad būtų galima pagerinti Sąjungos finansuojamos veiklos rezultatyvumą ir veiksmingumą, nustatyti masto ekonomiją ir papildomą poveikį nacionalinės valstybių narių politikos priemonėms ir pateikti Parlamentui Komisijos atliekamo valstybių narių viešųjų finansų vertinimo išorines analizes;

2.  laikosi nuomonės, kad Audito Rūmai ir toliau turėtų siekti laikytis nepriklausomumo, sąžiningumo, nešališkumo ir profesionalumo principų ir kartu per ES institucijų atskaitomybės procesą stiprinti darbo santykius su savo partneriais, ypač su Europos Parlamentu, konkrečiau – su jo Biudžeto kontrolės komitetu, taip pat ir su specializuotais komitetais;

Tradicinis patikinimo pareiškimo (DAS) modelis

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai privalo laikytis Sutarties (SESV 287 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos) ir išnagrinėję Sąjungos biudžeto tvarkingumą, teisėtumą ir rezultatus, pateikti Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą (DAS(5)) dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, be to, Audito Rūmai pagal Sutartį privalo teikti specialiąsias ataskaitas ir nuomones; pažymi, kad didelė Audito Rūmų žmogiškųjų išteklių dalis skiriama metiniam patikinimo pareiškimui;

4.  mano, kad Audito Rūmų nepriklausomumas, sąžiningumas, nešališkumas ir profesionalumas yra labai svarbios Audito Rūmų patikimumo sąlygos siekiant padėti Parlamentui ir Tarybai prižiūrėti ES finansų valdymą ir jį gerinti, saugoti Sąjungos finansinius interesus nuo programavimo etapo iki sąskaitų uždarymo;

5.  apgailestauja dėl to, kad aštuonioliktus metus iš eilės Audito Rūmų atlikto audito rezultatai neleido Audito Rūmams pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo (DAS) dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo; atkreipia dėmesį į tai, kad klaidų lygis leidžia susidaryti tik dalį išsamaus vaizdo, koks yra Sąjungos politikos sričių veiksmingumas;

6.  primena, jog SESV 287 straipsnyje nustatyta, kad Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą; pažymi, kad užuot pateikę vieną patikinimo pareiškimą dėl ataskaitų patikimumo ir dėl tose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, 2012 m. Audito Rūmai pateikė keturias nuomones: vieną – dėl ataskaitų patikimumo ir tris – dėl tose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo (vieną dėl pajamų, vieną – dėl įsipareigojimų ir vieną – dėl mokėjimų); mano, kad dėl tokio nuomonių teikimo yra sunkiau įvertinti, kaip Komisija vykdė biudžetą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad DAS yra metinis daugiametės išlaidų programos rodiklis, pagal kurį sunku vertinti daugiamečių procedūrų cikliškumą ir poveikį, todėl bendrą valdymo ir kontrolės sistemų poveikį bei jų veiksmingumą galima tik iš dalies įvertinti išlaidų laikotarpio pabaigoje; todėl mano, kad Audito Rūmai turėtų gebėti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti ne tik metinį patikinimo pareiškimą, bet ir laikotarpio vidurio apžvalgą, taip pat galutinių programavimo laikotarpio rezultatų suvestinę ataskaitą;

8.  džiaugiasi, kad nuo 2009 m. Audito Rūmai daug dėmesio skyrė savo produktų ir paslaugų plėtojimui, taip pat savo metinei ataskaitai; tačiau yra įsitikinęs, kad daugiau pastangų ir išteklių reikėtų skirti kokybei, ypač Audito Rūmų atliekamo veiklos audito darbo, iš kurio gaunama informacija apie ES biudžeto vykdymo rezultatus, kokybei toliau gerinti; mano, kad Audito Rūmai, nustatydami, ar rezultatai pasiekti, ir paaiškindami, kaip tai padaryta, turėtų vadovautis DAS modeliu, kad iš klaidų būtų galima pasimokyti ir patirtį pritaikyti kitose srityse;

Nauji Audito Rūmų veiklos lygmenys ir uždaviniai

9.  pripažįsta, kad DAS procedūra atlieka istorinį konstruktyvų vaidmenį, nes ją vykdant dėmesys sutelkiamas į teisėtumą ir tvarkingumą, kaip naudingus geros finansinės praktikos ir valdymo rezultatyvumo visais Sąjungos lygmenimis rodiklius, ir į parodymą, kaip ES lėšos buvo naudojamos remiantis Parlamento, veikiančio kaip teisės aktų leidėjas ir kaip biudžeto valdymo institucija, sprendimais; tačiau pabrėžia, kad šiuo metu, taip pat ir ateityje Audito Rūmai turėtų skirti daugiau išteklių tam, kad galėtų vertinti, ar Komisija jai patikėtas viešąsias lėšas naudojo ekonomiškai, veiksmingai ir efektyviai; specialiosiose ataskaitose pateikiami išvadų rezultatai turėtų daryti įtaką atitinkamiems ES programų pakeitimams;

10.  tkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje įtvirtinti Audito Rūmų įgaliojimai yra Audito Rūmų, kaip Sąjungos nepriklausomos išorės audito institucijos, darbo pagrindas; konstatuoja, kad pagal įgaliojimus Audito Rūmams suteikiama gana daug lankstumo vykdyti savo platesnę misiją – ne tik rengti DAS; primena, kad pagal įgaliojimus Audito Rūmai gali pristatyti savo veiklos audito rezultatus specialiosiose ataskaitose, kurios yra svarbi priemonė, galinti duoti papildomos naudos, jei jose dėmesys bus sutelkiamas į didelės rizikos sritis ir į jų tyrimą; be to, šiose ataskaitose ES piliečiams pateikiama informacija apie Sąjungos veiklą ir ES lėšų panaudojimą įvairiuose sektoriuose – tai padeda priartinti Europą prie piliečių ir užtikrinti, kad Europa būtų skaidresnė ir lengviau suprantama;

11.  primena, kad vienas iš geriausių būdų tobulinti Europos Sąjungos ataskaitų auditą ir gerinti ES išlaidomis pasiekiamus rezultatus ir veiksmingumą – dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo balsuoti iki metų, einančių po audituojamų finansinių metų, gruodžio 31 d.; pabrėžia, kad tai priverstų Audito Rūmus iki birželio 30 d. pateikti savo metinę ataskaitą;

12.  siūlo, kad Audito Rūmai, nepažeisdami Audito Rūmų nepriklausomumo, savo nuomonę formuotų remdamiesi reikšmingumo riba, o ne tik toleruotinu klaidų lygiu, nes tai yra labiau suderinama su tarptautiniais audito standartais;

13.  siūlo, kad Europos Parlamentas savo metiniame pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo specialų skirsnį skirtų įvairių Audito Rūmų rezultatų auditų išvadose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui, siekdamas motyvuoti Komisiją ir valstybes nares, kad jos šias rekomendacijas įgyvendintų. Parlamentas taip pat turėtų nurodyti, į kokius pagrindinius rekomendacijų įgyvendinimo veiksmus Audito Rūmai, nepažeisdami savo nepriklausomumo, gali atkreipti ypatingą dėmesį savo metinėje ataskaitoje;

14.  konstatuoja, kad Audito Rūmai rengia ir daugiametę, ir metinę savo darbo programą; pažymi, kad daugiametis planas suteikia Audito Rūmams galimybę apibrėžti ir atnaujinti savo strategiją, o metiniame plane nustatomos konkrečios užduotys, kurias reikės atlikti tais metais; palankiai vertina tai, kad kasmet Audito Rūmai metinę darbo programą su išvardytomis prioritetinėmis audito užduotimis ir joms įgyvendinti paskirstytais ištekliais pateikia Biudžeto kontrolės komitetui;

15.  yra įsitikinęs, kad dabartinė Audito Rūmų susitikimų su Parlamentu ir Taryba forma leidžia suteikti vertingų konsultacijų dėl Audito Rūmų metinės darbo programos rengimo; pabrėžia, kad šio pobūdžio struktūruotas pasirengimo dialogas labai padeda užtikrinti veiksmingą ir demokratinę atskaitomybę piliečiams už ES tikslams siekti numatytų viešųjų lėšų panaudojimą; pabrėžia, kad, nepaisant aktyvesnio konsultacinio bendradarbiavimo su Parlamentu ir Taryba, Audito Rūmai dėl metinės darbo programos turėtų spręsti patys, neatsižvelgdami į politinę ar nacionalinę įtaką;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad išorės suinteresuotųjų subjektų, pvz., Europos Parlamento, svarbiausių interesų aspektai ir vėlesni prašymai atlikti auditus nerenkami struktūrizuotu būdu ir išsamiai nenagrinėjami kaip pirmenybiniai; mano, kad tai mažina Audito Rūmų auditų rezultatų reikšmę ir poveikį; taip pat konstatuoja, kad Audito Rūmų sukuriama papildoma nauda yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip jų darbu naudojasi Parlamentas ir kiti atskaitomybės proceso suinteresuotieji subjektai; todėl ragina Audito Rūmus savo metinėje darbo programoje atsižvelgti į politinius teisėkūros institucijų prioritetus ir į ES piliečiams labai svarbius klausimus, apie kuriuos praneša Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas – kanalas ES piliečiams rūpimiems klausimams išdėstyti;

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis aukščiausiomis audito institucijomis (AAI)

17.  tikisi, kad bus išplėtotas artimesnis Europos Audito Rūmų ir valstybių narių AAI bendradarbiavimas ir kad jis duos konkrečių rezultatų, susijusių su Audito Rūmų metinio darbo pasidalijimu; be to, tikisi, kad bus imtasi konkrečių metodinių veiksmų ir susitarimų audito tvarkaraščių srityje; tikisi, kad Komisija, remdamasi teisiniu tyrimu, pateiks pasiūlymų, kaip integruoti valstybių narių AAI audito srities darbą į Audito Rūmų auditus, kai audituojamas pasidalijamasis valdymas atitinkamoje valstybėje narėje;

18.  pabrėžia, kad Audito Rūmai turėtų vieni pirmųjų apibrėžti darbo metodą, kad nacionalinės AAI ir Audito Rūmai labiau koordinuotų savo išteklius vertindami ES biudžeto išlaidas ir vykdymo rezultatus, išvengtų kontrolės darbo dubliavimosi ir dalytųsi kontrolės informacija, nustatytų rizikos sritis, atliktų bendrus auditus arba glaudžiau įtrauktų AAI į Audito Rūmų atliekamo audito užduotis, taip sudarydami sąlygas plėtoti bendrus darbo metodus ir pasiekdami didesnį kiekvieno kontrolės lygmens veiksmingumą; pažymi, kad keitimasis audito ir kontrolės duomenimis bei gerąja praktika tarp Audito Rūmų ir AAI yra svarbiausia priemonė audito ir kontrolės darbo planavimui gerinti; pažymi, kad esama pernelyg daug kontrolės sluoksnių ir kad siekiant sumažinti valdymo institucijoms ir naudos gavėjams tenkančią naštą šio dubliavimosi turėtų būti išvengta;

19.  taigi ragina nacionalines audito institucijas ir Audito Rūmus pagal SESV 287 straipsnio 3 dalį glaudžiau bendradarbiauti atliekant pasidalijamojo valdymo auditą;

20.  siūlo apsvarstyti, ar nacionalinės audito institucijos, veikdamos kaip nepriklausomos išorės auditorės, pagal tarptautinius audito standartus turi galimybę išduoti Sąjungos lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie būtų perduodami valstybių narių vyriausybėms ir pateikiami vykstant biudžeto įvykdymo tvirtinimo procesui, vadovaujantis atitinkama tarpinstitucine procedūra, kurią dar reikia patvirtinti;

21.  pabrėžia, kad į AAI atliekamų auditų planavimą svarbu įtraukti ES programas, ypatingą dėmesį skiriant pasidalijamajam valdymui – šioje srityje nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbiausią vaidmenį, nes jie gali prašyti savo atitinkamų AAI, kad šios atliktų ES lėšų ir programų auditus; pažymi, kad pavedus institucijoms atlikti šiuos auditus ir juos reglamentuojant būtų sudarytos sąlygos šių auditų rezultatus kartą per metus pateikti nacionaliniam parlamentui;

Nauja Audito Rūmų veiklos aplinka

22.  konstatuoja, kad reglamentais, taikomais pagrindinėms 2014–2020 m. laikotarpio išlaidų sritims, iš esmės pakeisti finansiniai ir teisiniai ES biudžeto vykdymo pagrindai; nurodo, kad šiomis reformomis padaryta svarbių pakeitimų, dėl kurių pakis finansinio valdymo rizikos struktūra, – bus supaprastintos finansavimo taisyklės, sugriežtintos ES biudžeto panaudojimo sąlygos ir padidintas ES biudžeto poveikis; todėl primygtinai ragina Audito Rūmus daugiau dėmesio sutelkti į rezultatus – teikti atitinkamas ataskaitas dėl tokio pobūdžio naujų priemonių rizikos ir veikimo;

23.  siūlo Audito Rūmams sinchronizuoti savo daugiametę darbo programą su daugiamete finansine programa (DFP) ir joje numatyti laikotarpio vidurio apžvalgą, taip pat išsamią apžvalgą, kaip Komisija uždaro atitinkamos DFP sąskaitas;

24.  atkreipia dėmesį, kad veiklos audituose dažnai aiškiai neišnagrinėjamos audito nustatytų faktų priežastys; be to, atkreipia dėmesį, jog nėra sistemos, pagal kurią būtų užtikrinama, kad konkrečiam auditui atlikti priskirti auditoriai turėtų techninių žinių ir metodinių gebėjimų, reikalingų auditui atlikti, kad jiems nereikėtų jokios audito medžiagos nagrinėti nuo nulio; mano, kad šios aplinkybės didina per veiklos auditus Audito Rūmų nustatytų faktų neveiksmingumą ir neefektyvumą;

25.  tikisi, kad Audito Rūmai visapusiškai skaidriai nurodys, kiek laiko jiems reikia savo paslaugoms suteikti, ir ragina Audito Rūmus atliekant kiekvieną atitinkamą veiklos auditą skelbti tvarkaraštį ir įvairius atitinkamos paslaugos raidos etapus, t. y. laiką, kuris buvo reikalingas pereiti kiekvieną skirtingą etapą, šiuo metu šie etapai yra:

   preliminarus tyrimas;
   problemos analizė;
   audito planavimo memorandumas;
   pareiškimai apie preliminariai nustatytus faktus;
   išvadų parengimas;
   ataskaitos projektas;
   prieštaravimo procedūra.

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos auditai, apimantys Audito Rūmų preliminarų tyrimą, užtrunka dvejus metus, dėl to keletu atvejų audito nustatyti faktai per tą laiką paseno, todėl tinkamų priemonių įgyvendinti nebeįmanoma; tikisi, kad Audito Rūmai integruos savo veiklos auditų parengimą ir sumažins nereikalingų procedūrinių etapų skaičių;

27.  reiškia pageidavimą, kad Audito Rūmai ateityje ne tik skelbtų Komisijos pastabas apie jų nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas, bet ir, kai aktualu, aiškiai pareikštų galutinį prieštaravimą;

28.  mano, kad Audito Rūmai turėtų Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui reguliariai perduoti statistinius duomenis apie narių buvimą savo darbo vietoje Liuksemburge; šioje srityje tikisi iš Audito Rūmų visiško skaidrumo Parlamento atžvilgiu; pageidauja iš Komisijos gauti analizę, ar įmanoma dalį Audito Rūmų narių atlygio pakeisti dienpinigiais;

29.  pabrėžia, jog, nepaisant to, kad reikia būti sąžiningiems ir atitinkamoje ataskaitoje remtis audituojamo subjekto argumentais, nebūtina, kad su audituojamu subjektu būtų pasiektas sutarimas;

30.  pažymi, kad kai kuriais atvejais Parlamento svarstymai specialiosiose ataskaitose aptartomis temomis jau buvo baigti, todėl nebuvo įmanoma Audito Rūmų audito rezultatų veiksmingai panaudoti; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais labai svarbias Audito Rūmų rekomendacijas Komisija jau buvo įgyvendinusi, kai tik buvo pateikta Audito Rūmų ataskaita; tikisi, kad Audito Rūmai, atlikdami auditus, atsižvelgs į visus išorinius laiko apribojimus ir įvykius;

31.  tikisi, kad Audito Rūmai savo ataskaitose aiškiai nurodys valstybių narių institucijų trūkumus ir geriausią patirtį, nuosekliai juos atskleisdami;

32.  yra įsitikinęs, kad masto ir įvairovės ekonomiją būtų galima pasiekti išsamiai išnagrinėjus Audito Rūmų narių poreikius, susijusius su ištekliais; tikisi, kad Audito Rūmai panaudos šią ekonomiją, inter alia, bendrai narių vairuotojų tarnybai ir bendriems kabinetams bei darbuotojams;

33.  apgailestauja dėl to, kad tai, jog ES sutartyje neaptartos tarpvyriausybinės priemonės, tokios kaip Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sukūrimas, taip pat sudaro didelių sunkumų viešajai atskaitomybei ir auditui ir kartu silpnina pagrindinį Audito Rūmų vaidmenį;

34.  apgailestauja, kad iki šiol dar nenumatyta jokia EFSF nepriklausomos viešosios išorės kontrolės tvarka, ir apgailestauja dėl to, kad net Audito Rūmams paskyrus ESM audito valdybos narį, metinė valdybos audito ataskaita nebus teikiama nei Parlamentui, nei plačiajai visuomenei; ragina Audito Rūmus reguliariai teikti Parlamentui metinę valdybos audito ataskaitą ir visą kitą reikiamą informaciją apie Audito Rūmų veiklą toje srityje, kad Parlamentas galėtų tikrinti Audito Rūmų darbą, kai atliekama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

Audito Rūmų struktūros pertvarkymas

35.  pažymi, kad Audito Rūmų sudėtis ir narių skyrimo procedūra yra įtvirtinti SESV 285 ir 286 straipsniuose; tačiau pabrėžia, jog reikia keisti Sutartį, kad Taryba ir Parlamentas, skirdami Audito Rūmų narius, turėtų vienodas teises ir taip būtų užtikrintas demokratinis teisėtumas, skaidrumas ir visiškas Audito Rūmų narių nepriklausomumas;

36.  apgailestauja dėl to, kad dėl kai kurių skyrimo procedūrų kilo Parlamento ir Tarybos konfliktas dėl kandidatų, nors Sutartyje toks konfliktas nenumatytas; pabrėžia, kad, kaip numatyta Sutartyje, Parlamento pareiga yra patikrinti kandidatus; mano, kad Taryba, vadovaudamasi gero Europos institucijų bendradarbiavimo principu, turėtų laikytis Parlamento sprendimų, priimtų po jo klausymo;

37.  prašo kitą kartą atliekant ES sutarties peržiūrą nustatyti, kad už Audito Rūmų narių rinkimus būtų atsakingas Europos Parlamentas Tarybos siūlymu; pabrėžia, kad taikant tokią procedūrą būtų padidinama Audito Rūmų narių nepriklausomybė nuo valstybių narių;

38.  džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai 2010 m. priėmė naujas darbo tvarkos taisykles, pagal kurias Audito Rūmai, laikydamiesi dabartinio teisinio pagrindo, gali savo sprendimų priėmimo procesą sutvarkyti taip, kad audito ataskaitas ir nuomones dabar priimtų 5–6 narių kolegijos, o ne visi 28 nariai;

39.  laikosi nuomonės, kad dabartinė aukščiausiajai vadovybei taikoma geografinio atstovavimo taisyklė, pagal kurią iš vienos valstybės narės gali būti paskirtas tik vienas narys, yra seniai pasenusi ir neteko savo pradinio naudingumo ir patikimumo ir kad vietoj jos būtų galima nustatyti lengvesnę, prie platesnės atsakomybės pritaikytą valdymo struktūrą, kartu nustačius tinkamą tvarką nepriklausomumui visose Audito Rūmų veiklos srityse užtikrinti;

40.  todėl siūlo, kad Audito Rūmai turėtų turėti tiek pat narių, kiek ir Komisija; nariai turėtų turėti bent jau audito ir valdymo darbo patirties; Audito Rūmų nariai turėtų būti itin kvalifikuoti savo funkcijoms atlikti, o jų nepriklausomumas turi nekelti jokių abejonių;

41.  siūlo persvarstyti Audito Rūmų nariams skirto atlygio ir tiesiogiai bei asmeniškai kiekvienam atitinkamam nariui skiriamų išteklių nustatymo metodą, kad jis atitiktų nacionalinę ir tarptautinę panašių funkcijų vykdymo praktiką ir leistų Audito Rūmų nariams nepriklausomai atlikti savo pareigas;

II.Audito Rūmų narių skyrimo procedūra: konsultavimasis su Europos Parlamentu

42.  priima šiuos principus, atrankos kriterijus ir nuomonės dėl Audito Rūmų narių kandidatūrų pateikimo procedūras:

   a) Parlamentui turi būti duota pakankamai laiko svarstymams, kad Biudžeto kontrolės komitetas galėtų išklausyti kandidatus ir po klausymo posėdyje balsuoti;
   b) sprendimas turi būti priimtas atmetus politinius kriterijus, Biudžeto kontrolės komiteto ir plenariniame posėdyje balsuojama slaptai;
   c) Biudžeto kontrolės komitete klausymai bus vieši, o diskusijos transliuojamos;
   d) Parlamentas savo sprendimus priims balsų dauguma plenariniame posėdyje, jo nuomonės Taryba privalo paisyti; kandidatai dalyvaus per balsavimą ir po neigiamų balsavimo rezultatų EP pirmininkas jų pasiteiraus, ar jie atsiima savo kandidatūrą;

43.  mano, kad Europos Audito Rūmų narių skyrimo kriterijai turėtų būti išsamiau nurodyti remiantis SESV 286 straipsniu, ir pabrėžia, kad atlikdamas savo vertinimą Parlamentas remsis šiais pagrindiniais kriterijais:

   a) aukšto lygio profesinė patirtis, įgyta viešųjų finansų, audito ir valdymo srityse, išsamios Europos institucijų valdymo žinios;
   b) gera reputacija audito srityje ir labai gerų bent vienos darbinės Europos Sąjungos darbo kalbos žinių įrodymai;
   c) prireikus įrodymai, kaip pareiškėjai anksčiau atliko valdymo funkcijas;
   d) kandidatai nuo paskyrimo dienos neužims jokių pareigų, į kurias renkama, ir neturės jokių įsipareigojimų jokiai politinei partijai;
   e) pripažinti aukšti kandidato sąžiningumo ir moralės standartai;
   f) atsižvelgiant į darbo, kuris bus atliekamas, pobūdį, į kandidatų amžių taip pat bus atsižvelgiama; pavyzdžiui, manoma, jog pagrįstai galima nustatyti, kad nariai savo paskyrimo metu turėtų būti ne vyresni kaip 67 metų amžiaus;
   g) nariai nedirba ilgiau negu dvi kadencijas;
   h) pagaliau Parlamentas labai rimtai įvertins Audito Rūmų narių lyčių pusiausvyros klausimą;

44.  ragina Tarybą įsipareigoti:

   a) pateikti Parlamentui bent du kiekvienos valstybės narės kandidatus: vieną vyrą, vieną moterį;
   b) formuluojant savo pasiūlymą visapusiškai laikytis Parlamento rezoliucijose nustatytų kriterijų, suprantant, kad pats Parlamentas taip pat užtikrins, kad tų kriterijų būtų griežtai laikomasi;
   c) kartu su kandidatų vardais ir pavardėmis pateikti reikiamus jų darbo patirties duomenis, visą informaciją ir nuomones, kurios buvo jai pateiktos per valstybių narių vidines sprendimų priėmimo procedūras;
   d) perduoti visą informaciją apie paskyrimus, kuriuos kandidatas yra gavęs iš valstybių narių, ir turėti omenyje tai, kad, jei informacija nebus suteikta, Parlamentas bus priverstas pats pateikti užklausas, todėl paskyrimo procesas neišvengiamai užtruks;
   e) kreiptis į atitinkamas valstybių narių, kurių bus prašoma paskirti kandidatus į Audito Rūmų narius, institucijas ir atkreipti tų institucijų dėmesį į Parlamento nustatytus kriterijus ir procedūras;
   f) stengtis, kad būtų neatšaukiamos ir neteikiamos naujos kandidatūros pagal naujus valstybių narių pasiūlymus, pagrįstus vien politiniais kriterijais;
   g) jeigu iškiltų toks atvejis, paisyti nepalankios Parlamento nuomonės dėl tokios padėties ir pasiūlyti naują kandidatūrą (-as);

45.  nustato šias procedūras, kuriomis bus vadovaujamasi Biudžeto kontrolės komitete ir plenariniame posėdyje:

   a) kiekviena rekomendacija dėl kiekvieno kandidato pateikiama pranešimu, kuris priimamas balsų dauguma, pranešime nurodomas tik skiriamas kandidatas;
   b) pranešimą sudaro:
   i) nurodomosios dalys, kuriose apibendrinamos teikimo Parlamentui aplinkybės;
   ii) konstatuojamosios dalys, kuriose kompetentingam komitetui apibrėžiama procedūra;
   iii) dėstomoji dalis, kurią sudaro tik:
   palanki nuomonė arba
   nepalanki nuomonė;
   c) dėl nurodomųjų ir konstatuojamųjų dalių nebalsuojama;
   d) curriculum vitae ir atsakymai į klausimus prisegami prie pranešimo;
   e) Biudžeto kontrolės komitete ir plenariniame posėdyje balsuojama dėl atitinkamo kandidato paskyrimo;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Audito Rūmams ir susipažinti – kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių parlamentams bei audito institucijoms.

(1) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(2) OL C 337, 1992 12 21, p. 51.
(3) OL C 43, 1995 2 20, p. 75.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0319.
(5) Prancūziško termino „Déclaration d'assurance“ santrumpa.

Teisinė informacija - Privatumo politika