PRANEŠIMAS dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų

15.11.2013 - (2012/2078(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Roberto Gualtieri ir Rafał Trzaskowski

Pakeitimai

Procedūra : 2012/2078(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A7-0372/2013

Pateikti tekstai :

A7-0372/2013

Debatai :

PV 11/12/2013 - 8
CRE 11/12/2013 - 8

Balsavimas :

PV 12/12/2013 - 12.20
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0598

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų

(2012/2078(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

– atsižvelgdamas į Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (ESM sutartį)[1],

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV)[2],

– atsižvelgdamas į vadinamąjį šešių dokumentų rinkinį[3],

– atsižvelgdamas į vadinamąjį dviejų dokumentų rinkinį[4],

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[5],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika[6],

– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“[7],

– atsižvelgdamas Komisijos komunikatą „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“[8],

– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“[9],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją „Būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EPS klausimu“[10],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos demokratijos stiprinimo būsimoje EPS[11],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7-0372/2013),

A. kadangi diferenciacija yra esminis Europos integracijos proceso ypatumas ir priemonė, padedanti užtikrinti jo pažangą ir tvirtą pagarbą lygybės principui, kuris suvokiamas kaip vienodas vienodų situacijų vertinimas ir nevienodas nevienodų situacijų vertinimas;

B. kadangi diferencijuota integracija, kurią pradeda kelių valstybių narių grupė, kuri išlieka atvira visoms valstybėms narėms ir kurios tikslas – visiškas integravimasis į Sutartis, turėtų padėti toliau vykdyti pradinį Europos integracijos stiprinimą;

C. kadangi diferencijuota integracija yra dviejų formų: „skirtingų greičių“, kai valstybės siekia įgyvendinti tuos pačius tikslus per skirtingą laiką, ir „daugiapakopė“, kai valstybės susitaria siekti skirtingų tikslų;

D. kadangi diferenciacija neturi kenkti Sąjungos pilietybei, kuri yra pagrindinis valstybių narių piliečių statusas, suteikiantis galimybę tokioje pačioje situacijoje esantiems asmenims būti vienodai teisiškai vertinamiems pagal Sutartį, nesvarbu, kurios valstybės narės piliečiai jie būtų;

E. kadangi bet kokios diferenciacijos atveju bus paisoma Europos teisinės tvarkos vientisumo ir jos veiksmingumo bei nuoseklumo, nediskriminavimo dėl pilietybės principo, taip pat tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų ir vidaus rinkos veikimo, taigi visa tai bus stiprinama;

F. kadangi pasitelkti diferenciaciją galima tuomet, kai bendri veiksmai konkrečiu metu neįmanomi ar nepasiekiami;

G. kadangi diferenciacija yra ir visada turėtų būti įtvirtinta Europos Sąjungos bendroje institucinėje struktūroje;

H. kadangi taikant diferencijuotą požiūrį būtina laikytis subsidiarumo principo pagal SESV 5 straipsnį ir Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

I. kadangi Sutartimis siūloma keletas diferencijuotos integracijos galimybių ir priemonių, įskaitant teritorinės taikymo srities apribojimą, apsaugos sąlygas, nukrypti leidžiančias nuostatas, sutikimo ir atsisakymo sąlygas, tvirtesnį bendradarbiavimą ir valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtas konkrečias nuostatas, jeigu taikant šias priemones paisoma Europos teisinės tvarkos vientisumo, veiksmingumo ir nuoseklumo ir jeigu jos įtvirtintos bendroje institucinėje struktūroje (Bendrijos metodas);

J. kadangi kai kurioms valstybėms narėms suteikta teisė atsisakyti dalyvauti įgyvendinant įvairias ES politikos kryptis, kaip nustatyta įvairiuose Sutarčių protokoluose, kas gali pakenkti Europos teisinės tvarkos vientisumui, veiksmingumui bei nuoseklumui;

K. kadangi SESV 27 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurias taikant visoms valstybėms narėms skirtą teisės aktą leidžiama tam tikrų valstybių narių diferenciacija; vis dėlto ja siekiama laipsniškai sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą;

L. kadangi į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)114 straipsnio 4 ir 5 dalis, 153 straipsnio 4 dalį, 168 straipsnio 4 dalį, 169 straipsnio 4 dalį ir į 193 straipsnį įtrauktos apsaugos sąlygos, pagal kurias valstybės narės gali nustatyti arba taikyti griežtesnes visoms valstybėms narėms skirto teisės akto taikymo sričiai priskiriamas apsaugos priemones;

M. kadangi, norint tvirčiau bendradarbiauti, reikia, kad išimtinei Sąjungos kompetencijai nepriskiriamoje srityje bendradarbiautų bent devynios valstybės narės, tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje nedalyvaujančios valstybės narės gali dalyvauti svarstymuose, tačiau negali balsuoti, ir į tokį bendradarbiavimą bet kuriuo metu gali įsitraukti visos valstybės narės;

N. kadangi, taikant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, blogiausiu atveju galima patvirtinti tam tikrų valstybių narių grupei privalomas priemones, kai Taryba kvalifikuota balsų dauguma tam suteikia leidimą, o bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje – kai sprendimas suteikti leidimą priimamas vienbalsiai;

O. kadangi šis mechanizmas jau yra taikomas ES skyrybų teisės ir Europos patentų teisės srityse ir kad Europos Parlamentas ir Taryba pritarė, kad jis būtų taikomas apmokestinimo klausimais, susijusiais su finansinių sandorių mokesčio nustatymu;

P. kadangi bendros užsienio ir saugumo politikos srityje valstybių grupėms suteikiama galimybė spręsti konkrečias užduotis arba atsakingus uždavinius ir kadangi bendros saugumo ir gynybos politikos srityje numatoma įsteigti pagrindinę nuolatinę karines pajėgas turinčių valstybių grupę;

Q. kadangi istoriškai 1986 m. Šengeno susitarimas ir 1990 m. Šengeno konvencija, kuriuos pasirašė tam tikrų valstybių narių grupė ir pagal kuriuos panaikinta jų tarpusavio sienų kontrolė, 1991 m. Susitarimas dėl socialinės politikos, kurį pasirašė tam tikrų valstybių narių grupė ir pagal kurį išplėsta ankstesnė EB kompetencija užimtumo ir socialinių teisių srityje, sudarant sąlygas priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, ir 2005 m. Priumo konvencija dėl keitimosi duomenimis ir bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, kurią pasirašė tam tikrų valstybių narių grupė ir Norvegija, yra diferencijuotos integracijos pavyzdžiai;

R. kadangi, priėmus Amsterdamo sutartį, Šengeno acquis nuostatos įtrauktos į Sutartis, išlygas taikant Jungtinei Karalystei, Airijai ir Danijai;

S. kadangi Jungtinė Karalystė ir Airija bet kada gali prašyti leisti dalyvauti įgyvendinant kai kurias arba visas Šengeno acquis nuostatas ir kadangi Danija ir toliau privalo laikytis pradinio Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos nuostatų;

T. kadangi Priumo konvencija yra iš dalies integruota į ES teisinę sistemą;

U. kadangi, priėmus Amsterdamo sutartį, Susitarimo dėl socialinės politikos nuostatos įtrauktos į Sutartis nenumačius jokių išlygų;

V. kadangi Sutartyse numatoma keletas užimtumo ir socialinės politikos vykdymo būdų, o šis potencialas nebuvo visiškai išnaudotas, visų pirma atsižvelgiant į SESV 9 straipsnį, SESV 151 straipsnį ir SESV 153 straipsnį ir, bendriau tariant, į SESV 329 straipsnį; todėl didesnę socialinę konvergenciją galima pasiekti nekeičiant Sutarties ir nedarant poveikio subsidiarumo principui;

W. kadangi Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (vadinamasis fiskalinis susitarimas) patvirtinti tarpvyriausybiniu lygmeniu nesivadovaujant Sutarčių nuostatomis;

X. kadangi Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) ir ESM yra susitarimai, sudaryti pagal tarptautinės teisės nuostatas ir nustatyti valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

Y. kadangi vėliausiai per penkerius metus nuo SSKV įsigaliojimo dienos, remiantis patirties ją įgyvendinant vertinimu, reikia imtis būtinų veiksmų pagal ES sutartį ir SESV, kad esminės SSKV nuostatos, priimtos pasiremiant tarptautine teise, būtų įtrauktos į Sąjungos teisinę sistemą visose valstybėse narėse, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekijos Respubliką;

Z. kadangi paktas „Euro plius“, strategija „Europa 2020“ ir Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo turėtų būti įtraukti į Sąjungos teisę ir padėti pagrindą valstybių narių ekonomikos konvergencijos kodeksui nustatyti;

AA. kadangi ES teisinei sistemai nepriskiriamais tarptautiniais susitarimais, kuriais siekiama įgyvendinti Sutarčių tikslus, buvo naudojamasi kaip absoliučia kraštutine diferencijuotos integracijos, kuria yra nustatytas įpareigojimas įtraukti atitinkamo tarptautinio susitarimo nuostatas į Sutartis, priemone;

AB. kadangi, sukūrus ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), integracijos srityje padaryta kokybinė pažanga – nustatytas ir institucijoms, ir procedūroms įtaką darantis daugiapakopio valdymo modelis;

AC. kadangi viena valstybė narė , jai to pageidaujant, gali niekada neprisijungti prie euro zonos (Protokolas Nr. 15), o kitai valstybei narei suteikta konstitucinė išimtis (Protokolas Nr. 16);

AD. kadangi pinigų politikos srities nuostatose dėl Europos Centrinio Banko (ECB) numatyta institucinės struktūros diferenciacija: Valdančiąją tarybą, kuri yra pagrindinis sprendimų priėmimo organas, sudaro tik valstybės narės, kurių valiuta yra euro, o Bendrąją tarybą – euro zonai nepriklausančios valstybės narės, taip pat finansų struktūros diferenciacija: visų valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai yra subjektai, turintys teisę pasirašyti ECB kapitalą (ECB statuto 28 straipsnio 1 dalis), tačiau tik valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai apmoka savo pasirašytą ECB kapitalo dalį (ECB statuto 48 straipsnio 1 dalis);

AE. kadangi pagal SESV 127 straipsnio 6 dalį Taryba įgaliojama pavesti Europos Centriniam Bankui specialias užduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūros politika, ir kadangi šia straipsnio dalimi buvo remiamasi kaip teisiniu pagrindu rengiant reglamentą, kuriuo nustatomas euro zonos bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir kuriame numatomas savanoriškas euro zonai nepriklausančių valstybių narių dalyvavimas pradedant glaudžiai bendradarbiauti su ECB;

AF. kadangi pagal SESV 139 straipsnį valstybėms narėms, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, netaikomos konkrečios Sutarties nuostatos ir sustabdomos su šiomis nuostatomis susijusios balsavimo teisės;

AG. kadangi SESV 136 ir 138 straipsniuose valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, nustatyta speciali taikytinų priemonių tvirtinimo tvarka: Taryboje balsuoja tik šių valstybių narių atstovai ir, kai to reikalaujama pagal procedūrą, balsuoja visas Europos Parlamentas;

AH. kadangi SESV 136 straipsnis jau buvo taikytas kartu su 121 straipsnio 6 dalies nuostatomis dėl reglamentų priėmimo;

AI. kadangi SESV 184 straipsnyje nustatyta, kad mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir kosmoso srityje, be daugiametės bendrosios programos, galima įgyvendinti papildomas programas, kuriose gali dalyvauti tik tam tikros valstybės narės, finansuojančios šias programas atsižvelgiant į galimą Sąjungos dalyvavimą, tačiau jos tvirtinamos pagal įprastą teisėkūros procedūrą, dalyvaujant visai Tarybai bei visam Europos Parlamentui ir gavus įgyvendinant šias papildomas programas dalyvaujančių valstybių narių pritarimą;

AJ. kadangi, remiantis Tarybos reglamento (ES) Nr. 966/2012 21 straipsniu, pagal biudžeto universalumo principą valstybių narių grupei nedraudžiama skirti finansinį įnašą ES biudžetui arba konkrečias pajamas konkrečiam išlaidų punktui – tokia procedūra jau vykdoma, pvz., pagal Tarybos sprendimą 2012/709/Euratomas dėl didelio srauto reaktoriaus;

AK. kadangi SESV 137 straipsnyje ir Protokole (Nr. 14) nustatyta, kad Euro grupė įsteigta kaip neoficialus organas;

AL. kadangi, siekiant sklandaus EPS veikimo, būtina sparčiai ir iki galo įgyvendinti priemones, dėl kurių jau sutarta pagal sustiprintą ekonominio valdymo sistemą, pvz., sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą (SAP) ir Europos semestrą, kurias papildytų augimą didinančios politikos priemonės;

AM. kadangi, norint sukurti stiprią ekonominę ir pinigų sąjungą, reikia didesnės kompetencijos, daugiau finansinių išteklių ir didesnės demokratinės atskaitomybės ir kadangi ją reikėtų kurti dviem etapais: pirma, nedelsiant visapusiškai pasinaudoti esamų Sutarčių potencinėmis galimybėmis ir, antra, pakeisti Sutartį pagal konvento rekomendacijas;

AN. kadangi tam, kad EPS valdymas būtų veiksmingas, teisėtas ir demokratinis, jis turėtų būti grindžiamas Sąjungos institucine ir teisine sistema;

AO. kadangi demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę privalu užtikrinti tuo lygmeniu, kuriuo priimami sprendimai;

AP. kadangi ekonominę ir pinigų sąjungą įsteigė Sąjunga, kurioms piliečiams Sąjungos lygmeniu tiesiogiai atstovauja Europos Parlamentas;

A. PRINCIPAI

1. dar kartą primena savo raginimą sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą didinant Sąjungos kompetenciją, visų pirma ekonominės politikos srityje, ir stiprinant jos biudžeto pajėgumus ir Komisijos vaidmenį, demokratinę atskaitomybę bei Parlamento prerogatyvas;

2. mano, kad toks padidintas biudžetinis pajėgumas, kurio pagrindas būtų specialūs nuosavi ištekliai (įskaitant finansinių sandorių mokestį (FSM)) ir biudžetinis pajėgumas, kuriuo vykdant Sąjungos biudžetą, turėtų būti remiamas augimas ir socialinė sanglauda, būtų sprendžiamos disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemos ir taisomos ekstremalios finansinės situacijos, tiesiogiai susijusios su pinigų sąjunga, nepakenkiant jos tradicinėms funkcijoms, kurias vykdydama ji finansuoja bendrą politiką;

3. palankiai vertina Komisijos parengtą Stiprios ir veiksmingos EPS projektą; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų (kai teisiškai įmanoma, laikantis bendro sprendimo procedūros), kad projektas būtų nedelsiant įgyvendintas, pasiūlymuose numatant dar glaudesnį biudžeto koordinavimą, išplėstą glaudesnį mokesčių ir užimtumo srities politikos koordinavimą ir tinkamo EPS fiskalinio pajėgumo sukūrimą, kad ji galėtų paremti pasirinktos politikos įgyvendinimą; pabrėžia, kad dėl kai kurių šių elementų reikės iš dalies keisti Sutartis;

4. mano, kad skubiai reikia imtis veiksmų pagal visas keturias pagrindines sudedamąsias dalis, nurodytas pirmininkų H. Van Rompuy, J. C. Junckerio, J. M. Barroso ir M. Draghi pateiktoje ataskaitoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, visų pirma:

a) sukurti integruotą finansinę sistemą, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas, visų pirma euro zonoje, ir kuo labiau sumažintos ES piliečiams tenkančios bankų žlugimo išlaidos; pagal tokią sistemą atsakomybė už priežiūrą pakeliama į Europos lygmenį ir numatomi bendri mechanizmai bankų problemoms spręsti ir klientų indėliams garantuoti;

b) sukurti integruotą ekonominės politikos sistemą, kurioje būtų pakankami mechanizmai siekiant užtikrinti, kad būtų taikoma tokia nacionalinė ir Europos politika, kuri skatintų tvarų ekonomikos augimą, užimtumą bei konkurencingumą ir kuri būtų suderinama su sklandžiu EPS veikimu;

c) užtikrinti būtiną EPS sprendimų priėmimo demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę, grindžiamus bendru suverenių veiksmų vykdymu bendros politikos ir solidarumo srityse;

5. laikosi nuomonės, kad geresnis ir aiškesnis kompetencijos ir išteklių paskirstymas tarp ES ir valstybių narių gali ir turi būti neatsiejamas nuo didesnės parlamentinės atsakomybės ir atskaitomybės už nacionalinę kompetenciją;

6. pakartoja, jog tam, kad tikros ekonominės ir pinigų sąjungos valdymas būtų iš tikrųjų teisėtas ir demokratinis, jį reikia įtraukti į Sąjungos institucinę struktūrą;

7. mano, kad diferenciacija yra naudinga ir tinkama priemonė, skirta didesnei integracijai skatinti, kuri, kadangi ja apsaugomas ES vientisumas, gali pasirodyti esanti būtina siekiant sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą Europos Sąjungoje;

8. pabrėžia, kad, taikant Sutartyse nustatytas esamas diferencijuotos integracijos procedūras, galima imtis pirmųjų veiksmų kuriant tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą, kuri visapusiškai atitiktų griežtesnės demokratinės atskaitomybės, didesnių finansinių išteklių ir geresnių gebėjimų priimti sprendimus reikalavimus; ragina visas institucijas skubiai imtis veiksmų ir kuo labiau padidinti pagal galiojančias Sutartis suteikiamas galimybes ir jų lankstumo aspektus, tuo pat metu pasirengti būtiniems sutarties pakeitimams, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir demokratinis teisėtumas; pakartoja, kad galimybė sudaryti naują tarpvyriausybinį susitarimą turėtų būti atmesta;

9. pabrėžia, kad Sutarties pakeitimai, kuriuos būtina padaryti norint baigti kurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą (EMU) bei piliečių ir valstybių sąjungą, turėtų būti grindžiami esamomis diferencijuotos integracijos priemonėmis, procedūromis, praktika ir pagrindiniais principais, kartu didinant jų veiksmingumą ir nuoseklumą; patvirtina, kad visapusiškai pasinaudos savo prerogatyva teikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių pakeitimų, kuriuos vėliau turės išnagrinėti konventas, norint baigti kurti tikrą EMU;

10. primena, kad diskusijos dėl daugiapakopio valdymo neturėtų sutapti su valdymo įvairiais lygmenimis klausimu, susijusiu su valdžių pusiausvyra ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimu;

11. pabrėžia, kad, norint nenutolti nuo diferenciacijos, kaip priemonės, skirtos integracijai skatinti, ES vienybei apsaugoti ir tvirtai pagarbai lygybės principui užtikrinti, sampratos, reikia, kad diferenciacija išliktų atvira ir kad jos tikslas būtų galiausiai įtraukti visas valstybes nares;

12. pabrėžia, kad teigiamai ES raidai būtina užimtumo ir ekonominės politikos sričių pusiausvyra, atsižvelgiant į SESV 121 ir 148 straipsnius;

B. PROCEDŪROS

13. laikosi nuomonės, kad, jei tai įmanoma, diferencijuoti geriau reikėtų priimant visoms valstybėms narėms skirtą teisės aktą ir jame nustatant nukrypti leidžiančias nuostatas bei apsaugos sąlygas, o ne išbraukiant iš pat pradžių kai kurias valstybes nares iš teisės akto teritorinės taikymo srities; vis dėlto pabrėžia, kad dėl didelio nukrypti leidžiančių nuostatų ir apsaugos sąlygų skaičiaus kenkiama ES vienybei, taip pat jos teisinės sistemos nuoseklumui ir veiksmingumui;

14. mano, kad ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos krypčių koordinavimas priskiriamas pasidalijamosios kompetencijos kategorijai, kuri pagal SESV 4 straipsnio 1 dalį apima visas į baigtinius išimtinės ar papildomosios kompetencijos sąrašus neįtrauktas sritis;

15. laikosi nuomonės, kad dėl šios priežasties pagal SESV 136 straipsnį priimamų priemonių ypatumai susiję ne tik su tuo, kad šios priemonės konkrečiai skirtos valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, bet ir su tuo, kad jų privalomasis pobūdis gali būti griežtesnis; mano, kad pagal galiojančias Sutartis SESV 136 straipsniu Tarybai leidžiama, remiantis Komisijos rekomendacija ir tik tų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, balsavimu, priimti euro zonos šalims privalomas ekonominės politikos gaires įgyvendinant Europos semestrą;

16. pabrėžia, kad tais atvejais, kai kurios valstybės narės nenori dalyvauti priimant išimtinei Sąjungos kompetencijai nepriskiriamos srities teisės aktą, užuot sudarius tarptautinius susitarimus, nepriskiriamus ES teisinės tvarkos sistemai, reikėtų pradėti tvirčiau bendradarbiauti pagal atitinkamą Sutarties nuostatą;

17. mano, kad SESV 352 straipsnį, pagal kurį Taryba įgaliojama priimti atitinkamas priemones vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti, jeigu Sutartyse nenustatyti tam būtini įgaliojimai, galima taikyti kartu su ES sutarties 20 straipsniu, taip sudarant sąlygas pradėti taikyti lankstumo sąlygą tais atvejais, kai, pasitelkiant tvirtesnio bendradarbiavimo priemonę, Taryboje negalima vieningai pasiekti bendro sutarimo;

18. ragina valstybes nares tais atvejais, kai politinio pobūdžio valstybių narių skirtumai stabdo būtiną pažangą, tvirtesnio bendradarbiavimo principą taikyti ir socialinei bei užimtumo politikai;

19. mano, kad įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą atsirandančias išlaidas būtina įtraukti į ES biudžetą kaip kitas pajamas arba specialius nuosavus išteklius, kad būtų užtikrinamas ES biudžeto teisės principų laikymasis ir apsaugoma pagrindinė Europos Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, pozicija;

20. ragina, pradedant tvirčiau bendradarbiauti išimtinei Sąjungos kompetencijai nepriskiriamoje srityje, sistemiškai remtis SESV 333 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta speciali teisėkūros procedūra, taip pat ragina Tarybą, vienbalsiai pritarus dalyvaujančioms valstybėms narėms, priimti sprendimą, kuriame būtų nustatyta, kad, siekdama tvirtesnio bendradarbiavimo, ji ketina imtis veiksmų pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

21. ragina, siekiant stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo demokratinį teisėtumą ir veiksmingumą, taikant procedūras, išskyrus tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, jeigu tai įmanoma, sistemiškai remtis ES sutarties 48 straipsnio 7 dalies nuostata dėl pereigos;

22. mano, kad tais atvejais, kai nuostatos dėl pereigos taikyti negalima, pvz., tvirtinant ekonominės politikos ir užimtumo gaires ar metinę augimo apžvalgą, reikėtų visapusiškai pasinaudoti galimybe sudaryti privalomus tarpinstitucinius susitarimus;

23. primena, kad vienas iš ES sutarties 48 straipsnio tikslų taip pat yra užtikrinti bet kurio Sutarties pakeitimo demokratinį teisėtumą, nes jame nustatytas reikalavimas, kad pakeitimų procedūrose privalo dalyvauti Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai privalo dalyvauti vėlesnėje ratifikavimo procedūroje;

24. nepritaria sutartinių priemonių sąvokai bei ragina rasti geresnių būdų oficialiai susieti pagal konkurencingumo ir konvergencijos priemonę (KKP) skiriamas lėšas ir struktūrines reformas ir pakartoja, kad Sąjungos kompetencijos ir Sąjungos įgaliojimų trūkumą galima panaikinti, kai reikia, taikant atitinkamas procedūras arba, jeigu nėra tinkamo teisinio pagrindo, iš dalies keičiant Sutartis;

C. DEMOKRATIJA IR INSTITUCIJOS

25. primena, kad pagal ES sutarties 3 straipsnio 4 dalį ekonominę ir pinigų sąjungą įsteigė Europos Sąjunga ir kad jos veikimas turi būti grindžiamas atstovaujamosios demokratijos principu;

26. pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra vienintelė ES institucija, kurioje piliečiams tiesiogiai atstovaujama Sąjungos lygmeniu, kad jis yra ekonominės ir pinigų sąjungos parlamentinis organas ir kad atitinkamas Parlamento dalyvavimas būtinas EPS demokratiniam teisėtumui ir veikimui užtikrinti bei išankstinė bet kokio tolesnio veiksmo kuriant bankų, fiskalinę ir ekonominę sąjungas sąlyga;

27. pabrėžia, kad tinkamas teisėtumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinti nacionaliniu ir ES lygmenimis atitinkamų nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento; primena 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose nustatytą principą, kad „viso proceso metu bendras tikslas tebėra užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygiu“;

28. todėl apgailestauja, kad Parlamentas nevykdo pakankamos trejeto, EFSF ir ESM priežiūros;

29. laikosi nuomonės, kad bet kokia oficiali parlamentinio dalyvavimo teisių diferenciacija dėl Europos Parlamento narių kilmės laikoma diskriminacija dėl pilietybės, kurios draudimas yra vienas iš Europos Sąjungos sukūrimo principų ir kuri pažeidžia ES sutarties 9 straipsnyje įtvirtintą Sąjungos piliečių lygybės principą;

30. mano, kad tais atvejais, kai priemonės tvirtinamos pagal SESV 136 straipsnį arba kai pradedama tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, dėl, pirma, valstybių narių, kurių valiuta yra euro, arba dalyvaujančių valstybių atstovų dalyvavimo balsuojant Taryboje ir, antra, dėl Europos Parlamento ir Komisijos, kurie atstovauja visiems Sąjungos piliečiams ir skatina Sąjungos bendrąjį interesą, įsikišimo atsirandanti asimetrija visiškai atitinka diferenciacijos principus ir dėl jos ne mažėja, o, priešingai, didėja šių priemonių teisėtumas;

31. pabrėžia, kad Europos Parlamento vidaus taisyklėse numatyta pakankama veiksmų laisvė remiantis frakcijų vidaus ir tarpusavio politiniais susitarimais nustatyti konkrečias diferenciacijos formas, kad būtų užtikrinta tinkama ekonominės ir pinigų sąjungos priežiūra, ir ragina įsteigti pakomitetį, kuris vykdys tokią priežiūrą ir užtikrins didesnį Parlamento požiūrio į ekonominę ir pinigų sąjungą nuoseklumą;

32. mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais remiantis prie Sutarčių pridedamo Protokolo Nr. 1 9 straipsnio nuostatomis, ir palankiai vertina susitarimą surengti tarpparlamentinę konferenciją biudžeto ir ekonominės politikos kryptims aptarti; tačiau, pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip naujos bendros parlamentinės institucijos, kuri būtų neveiksminga ir neteisėta demokratiniu ir konstituciniu požiūriais, įsteigimas ir pakartoja, kad nėra pakaitalo oficialiam Parlamento, kaip Sąjungos lygmens parlamentinės institucijos, visapusiško teisėtumo stiprinimui siekiant sustiprinto ir demokratiško EPS valdymo;

33. pabrėžia, kad euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas ir Euro grupė yra ne sprendimų dėl ekonominės ir pinigų sąjungos valdymo priėmimo institucijos, o neoficialios diskusijoms skirtos struktūros;

34. pabrėžia, kad, kaip patvirtinta fiskaliniame susitarime ir ESM sutartyse, valdant EPS, Komisija atlieka pagrindinį vaidmenį, nes ji užtikrina teisinę tvarką pagal ES sutartis ir tenkina bendrus visos Sąjungos interesus;

D. DIFERENCIJUOTA INTEGRACIJA PAGAL GALIOJANČIAS SUTARTIS. TIKROS EPS KŪRIMAS

35. mano, kad visos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti EPS, turėtų būti nustatomos taikant Bendrijos metodą; primena SSKV 16 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tos sutarties įsigaliojimo dienos, remiantis patirties ją įgyvendinant vertinimu, pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo privaloma imtis būtinų priemonių, kad sutarties esminės nuostatos būtų įtrauktos į Europos Sąjungos teisinę sistemą;

36. pabrėžia, kad valstybėms narėms, kurių valiuta euro, ir toms, kurios yra įsipareigojusios jį įvesti, reikia dėti gerokai daugiau pastangų siekiant labiau laikytis sutarties, stiprinti stabilumą, didinti konkurencingumą, efektyvumą, skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; primena, kad euras yra Europos Sąjungos valiuta ir kad visos valstybės narės, išskyrus tas, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, turėtų atėjus laikui įsivesti eurą;

37. pažymi, kad valstybių narių vyriausybės ir Europos institucijos, siekdamos sušvelninti krizę ir pašalinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūros trūkumus, ėmėsi įvairių priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti ir ekonomikos valdymui pagerinti; pažymi, kad tie sprendimai, pvz., kai kurios šešių teisės aktų rinkinio nuostatos ir ESM nustatymas, susiję tik su euro zonos narėmis;

38. palankiai vertina sukurtą bendros priežiūros mechanizmą, apimantį euro zoną ir atvirą visoms kitoms ES valstybėms narėms; pabrėžia, kad bankų bendro pertvarkymo mechanizmo nustatymas yra būtinas žingsnis siekiant sukurti tikrą bankų sąjungą; mano, kad siekiant pašalinti būdingus struktūrinius ekonominės ir pinigų sąjungos trūkumus ir veiksmingai apriboti paplitusią neatsakingo elgesio riziką, siūloma bankų sąjunga turėtų būti kuriama pasinaudojant patirtimi, įgyta vykdant ankstesniąją Sąjungos finansinių paslaugų sektoriaus reformą, taip pat vykdant sustiprintą ekonomikos valdymą, visų pirma euro zonoje, ir įgyvendinant naują Europos semestro biudžeto sistemą, kad būtų užtikrintas didesnis Sąjungos bankų sektoriaus atsparumas ir konkurencingumas, didesnis pasitikėjimas juo ir didesni kapitalo rezervai, kad ateityje valstybių narių biudžetai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo išlaidų;

39. yra itin susirūpinęs dėl to, kad vėluojama steigti bankų sąjungą, taip pat dėl ESM vykdomo tiesioginio bankų rekapitalizavimo praktinių aspektų; yra ypatingai sunerimęs dėl vykstančio ES bankininkystės sistemos skaidymo; pabrėžia, kad tvirta ir plataus užmojo bankų sąjunga yra pagrindinė stipresnės ir veiksmingesnės EPS sudėtinė dalis ir pagrindinė politikos kryptis, kurios Parlamentas primygtinai siekia daugiau nei trejus metus, ypač nuo tada, kai priėmė savo pozicijas dėl Europos bankininkystės institucijos reglamento;

40. mano, kad BPM reglamento nuostata, pagal kurią skiriant Stebėtojų tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją reikalingas Europos Parlamento pritarimas, yra svarbus didesnio Europos Parlamento vaidmens diferenciacija grindžiamame EPS valdyme precedentas;

41. remia naujas solidarumo priemones, tokias kaip konvergencijos ir konkurencingumo priemonė; mano, kad konvergencijos ir konkurencingumo priemonės koncepcija galėtų padėti sustiprinti atsakomybę už ekonominę politiką ir padidinti jos veiksmingumą; pabrėžia, kad tokios priemonės turi būti parengtos taip, kad būtų išvengta bet kokio teisinio netikrumo ir Sąjungos demokratijos trūkumo didinimo;

42. ragina Komisiją, laikantis Europos semestro, pateikti pasiūlymą priimti konvergencijos kodeksą, paremtą strategija „Europa 2020“ ir sukuriantį tvirtą socialinį ramstį; primygtinai prašo, kad taikant nacionalines įgyvendinimo programas būtų užtikrinama, jog konvergencijos kodeksą įgyvendintų visos valstybės narės, remiamos paskatomis grindžiamo mechanizmo;

43. pabrėžia, kad paskatų mechanizmas sustiprintų privalomą ekonominės politikos koordinavimo pobūdį;

44. pabrėžia, kad paskatomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo siekiama padidinti solidarumą, sanglaudą ir konkurencingumą, turi būti įgyvendinamas drauge su papildomomis ekonominės politikos koordinavimo priemonėmis, kaip nurodyta prie dviejų dokumentų rinkinio pridėtame Komisijos pareiškime, t. y. kad būtų laikomasi principo, pagal kurį „didesnės atsakomybės ir ekonominės drausmės siekimo priemonės derinamos su didesniu solidarumu“;

45. pabrėžia, kad ex ante koordinavimo mechanizmai ir konvergencijos bei konkurencingumo priemonės turėtų būti taikomi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o kitoms valstybėms narėms turėtų būti suteikta nuolatinio prisijungimo galimybė; ragina Komisiją būsimuose teisės aktų pasiūlymuose numatyti tokį privalomą nacionalinių parlamentų vykdomą patvirtinimą, taip pat užtikrinti aktyvesnį abiejų šalių dalyvavimą ekonominio koordinavimo procese;

46. laikosi nuomonės, kad bet kokia siūloma nauja KKP turėtų būti grindžiama tam tikromis sąlygomis, solidarumu ir konvergencija; mano, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma tik nustačius socialinį disbalansą ir pagrindinių ilgalaikį ir tvarų augimą skatinančių struktūrinių reformų poreikį remiantis konvergencijos kodekso ir nacionalinių įgyvendinimo planų atitikties įvertinimu, tinkamai oficialiai dalyvaujant Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams;

47. pabrėžia, kad nauja KKP, kurią rengiamasi taikyti, turėtų būti taikoma visoms euro zonos narėms ir atvira visoms Sąjungos valstybėms narėms, sykiu atsižvelgiant į didesnę euro zonos narių tarpusavio priklausomybę; laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti programoje savanoriškai;

48. laikosi nuomonės, kad KKP turėtų būti didesnio biudžetinio pajėgumo priemonė ir kad ją taikant derėtų laikytis sąlyginės paramos struktūrinėms reformoms krypties, siekiant didinti konkurencingumą, augimą ir socialinę sanglaudą, užtikrinant glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominių rezultatų konvergenciją, taip pat sprendžiant disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemas; mano, kad tokios priemonės yra veiksmingo fiskalinio pajėgumo vystymo pagrindas;

49. mano, kad šios priemonės priėmimas yra pirmasis EPS finansinio pajėgumo stiprinimo etapas, ir pabrėžia, jog konkurencingumo ir konvergencijos priemonės finansiniai ištekliai turi būti neatsiejama ES biudžeto dalis, išskyrus viršutines DFP ribas, kad būtų laikomasi ES sutarčių bei ES teisės aktų ir užtikrinama, kad Europos Parlamentas visapusiškai dalyvautų kaip biudžeto valdymo institucija, inter alia, sudarant sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju tvirtinti atitinkamus biudžeto asignavimus;

50. ragina įtraukti naujus nuosavus išteklius, kurie pagal iš dalies pakeistą sprendimą dėl nuosavų išteklių būtų finansuojami valstybių narių, dalyvaujančių įgyvendinant konkurencingumo ir konvergencijos priemonę, įnašais, ir iš šių naujų nuosavų išteklių gaunamas pajamas priskiriant prie konkurencingumo ir konvergencijos priemonės išlaidų; taip pat ragina iš dalies pakeisti sprendimus dėl nuosavų išteklių arba, jeigu tai neįmanoma, iš finansinių sandorių mokesčio gaunamas pajamas naudoti kaip kitas pajamas šioms tiesioginėms įmokoms kompensuoti;

51. primygtinai prašo, kad per pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą Parlamento Pirmininkas pristatytų Parlamento nuomonę dėl metinės augimo apžvalgos; laikosi nuomonės, jog turėtų būti susiderėta dėl tarpinstitucinio susitarimo, kad Parlamentas būtų įtrauktas į metinės augimo apžvalgos ir ekonominės politikos ir užimtumo gairių patvirtinimą;

52. pakartoja raginimą stiprinti EPS socialinį aspektą sukuriant socialinį ramstį ir drauge vėl patvirtinant, kad užimtumo politika ir socialinė politika yra Sąjungos politikos kryptys;

53. pakartoja, kad pagal Sutartis nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiksmus turi būti atsižvelgiama į didelio užimtumo ir tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimo skatinimą; mano, kad siekiant užtikrinti tinkamo ir veiksmingo lygio socialines investicijas ir šiuo būdu ilgainiui užtikrinti Europos Sąjungos socialinio modelio tvarumą, būtina patvirtinti papildomus užimtumo ir socialinius rodiklius, naudojamus kartu su fiskaliniais ir makroekonominiais rodikliais, taip pat struktūrinių reformų pažangos ataskaitas.

54. primena, kad fiskalinis susitarimas vėliausiai per penkerius metus turėtų būti įtrauktas į ES teisę, remiantis patirties jį įgyvendinant vertinimu, kaip nurodyta Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje 16 straipsnyje;

55. mano, kad perviršinė skola turėtų būti palaipsniui pervedama į skolos grąžinimo fondą, remiantis Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pasiūlymu, pagal kurį numatoma įsteigti laikiną fondą, į kurį būtų pervestos visos 60 proc. viršijančios tam tikrus kriterijus atitinkančių valstybių narių skolos, skola būtų grąžinama per maždaug 25 metų laikotarpį, taigi, būtų sukurtas fondas, kuris drauge su visais vykdomais esamais mechanizmais padėtų ateityje užtikrinti, kad visos valstybių narių skolos neviršytų 60 proc.;

56. teigiamai vertina tai, kad po to, kai buvo pasiekti susitarimai dėl dviejų dokumentų rinkinio, Komisija 2013 m. liepos 2 d. įsteigė Gertrudos Trumpel-Gugerell vadovaujamą ekspertų grupę, kuriai pavesta nuodugniai įvertinti pagrindines galimo skolos grąžinimo fondo ir euro vekselių ypatybes, įskaitant visas teisines nuostatas, finansinę struktūrą ir papildomas biudžeto sistemas, ir ketina parengti savo poziciją šiais klausimais po to, kai ekspertų grupė pateiks savo ataskaitą;

57. mano, kad tiesioginių mokesčių bazių suderinimas pagal SESV 115 straipsnį ir netiesioginių mokesčių bazių suderinimas pagal SESV 113 straipsnį yra svarbūs žingsniai į priekį kuriant tikrą ekonominę sąjungą, kad būtų galima pradėti tvirčiau bendradarbiauti, jeigu Taryboje neįmanoma pasiekti reikiamo vienbalsio pritarimo;

58. mano, kad Europos Parlamentas turėtų nuolat vykdyti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir visų būsimų panašių struktūrų operacijų demokratinę kontrolę ir priežiūrą; mano, kad ESM turėtų būti visapusiškai įtvirtinta Sąjungos sistemoje;

59. pabrėžia, kad trejetas nustato kai kurių valstybių narių ekonominę politiką mainais į lėšas, kurių reikia toms valstybėms išsilaikyti ir atgauti prieigą prie pinigų rinkų; priduria, kad tai visgi neturėtų jų atleisti nuo tinkamos atskaitomybės; mano, kad Komisija trejeto vardu turėtų nuolat teikti ataskaitas ir būti atskaitinga Europos Parlamentui; primena, kad ES dalyvavimui trejeto sistemoje turėtų būti taikoma demokratinė Parlamento kontrolė ir atskaitomybė Parlamentui;

60. pakartoja savo ankstesnius prašymus įtraukti Europos stabilumo mechanizmą (ESM) į Bendrijos acquis, kad jį butų galima administruoti laikantis Bendrijos metodo ir kad už jį būtų atsiskaitoma Parlamentui; prašo Komisijos dėl to pateikti pasiūlymą; primena Euro grupei, kad Parlamentas gavo raštiškų patvirtinimų, jog ESM bus taikoma Parlamento kontrolė;

E. DIFERENCIJUOTA INTEGRACIJA IR SUTARTIES PAKEITIMAI

61. mano, kad bet kokiuose būsimuose Sutarties pakeitimuose reikėtų patvirtinti, kad diferencijuota integracija yra Sąjungos vienybės apsaugos priemonė siekiant tolimesnės integracijos;

62. laikosi nuomonės, kad būsimuose Sutarties pakeitimuose galima nustatyti naują asocijuotos narystės pakopą, įskaitant dalinę integraciją į konkrečias Sąjungos politikos sritis, kaip Europos kaimynystės politikos stiprinimo priemonę;

63. ragina, sušaukiant konventą pagal ES sutarties 48 straipsnio 3 dalį, užtikrinti visišką atvirumą ir skaidrumą bei pilietinei visuomenei suteikti galimybę visais konvento etapais dalyvauti konsultacijose;

64. laikosi nuomonės, kad sutarties pakeitimu ateityje euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas, numatytas SKVS V dalyje, turėtų būti patvirtintas kaip neoficialus Europos Vadovų Tarybos darinys;

65. siūlo nustatyti, kad Euro grupė yra neoficialus Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos darinys;

66. reikalauja, kad už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos narys būtų iždo ministras ir nuolatinis Komisijos pirmininko pavaduotojas;

67. ragina su nedidelėmis išimtimis pakeisti balsavimo Taryboje procedūras, pagal kurias reikalaujama vienbalsio Tarybos pritarimo, į procedūras, pagal kurias reikalaujama kvalifikuotos balsų daugumos, o esamas specialias teisėkūros procedūras – į įprastas teisėkūros procedūras;

68. ragina nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima steigti Sąjungos agentūras, galinčias atlikti konkrečias Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą joms pavestas vykdomąsias ir įgyvendinimo funkcijas;

69. mano, kad fiskaliniame susitarime nustatyta atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka yra labiau politinė deklaracija nei veiksminga sprendimų priėmimo priemonė ir todėl ragina, siekiant užtikrinti visavertį teisinį tikrumą, šią taisyklę dėl atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarkos įtraukti į Sutartis, ypač į SESV 121, 126 ir 136 straipsnius taip, kad Komisijos pateikiami pasiūlymai ar rekomendacijos galėtų įsigalioti jeigu Parlamentas arba Taryba per tam tikrą iš anksto nustatytą laikotarpį nepareiškia prieštaravimo;

70. pritaria pasiūlymui pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį tvirtinant bendras valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos krypčių gaires ir pagal SESV 148 straipsnio 2 dalį tvirtinant užimtumo gaires pradėti taikyti įprastą teisėkūros procedūrą;

71. pripažindamas, kad taikant daugiašalės priežiūros procedūrą sprendimus reikia priimti greitai, palaiko pasiūlymą į SESV 121 straipsnio 4 dalyje ir 148 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimų priėmimo procedūras įtraukti Parlamento teisę prieš Komisijai patvirtinant pasiūlymą dėl rekomendacijos siūlyti šio pasiūlymo pakeitimus;

72. ragina įtraukti Parlamentą į SESV 126 straipsnyje nustatytą biudžeto priežiūros procedūrą ir jam suteikti teisę iš dalies keisti Komisijos pasiūlymą dėl rekomendacijos, kurį galima atmesti kvalifikuota Tarybos balsų dauguma, jeigu Komisija pateikia neigiamą nuomonę;

73. ragina iš dalies pakeisti SESV 136 straipsnį, kad būtų galima jo nuostatas pradėti taikyti savanoriškai dalyvaujančioms euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms ir joms suteikti visapuses balsavimo pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą teises; taip pat ragina panaikinti SESV 136 straipsnyje nustatytus apribojimus ir patobulinti šį straipsnį, jame nustatant bendrą sąlygą, skirtą su ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos koordinavimu ir jų teisiškai privalomų būtiniausių standartų nustatymu susijusiems teisės aktams priimti;

74. ragina išplėsti teisinio pagrindo SESV 127 straipsnio 6 dalyje taikymo sritį įtraukiant į ją visas finansų įstaigas, įskaitant vidaus rinkoje veikiančias draudimo įmones;

75. ragina įtraukti Parlamentą į SESV 283 straipsnyje nustatytą ECB Vykdomosios valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų narių skyrimo procedūrą nustatant reikalavimą gauti Parlamento pritarimą Tarybos rekomendacijoms;

76. ragina artimiausios Konvencijos metu išnagrinėti galimybę nustatyti specialią teisėkūros procedūrą, pagal kurią priimant reglamentus, kuriais nustatomos daugiametės finansinės programos, remiantis SESV 312 straipsniu, būtų reikalaujama gauti keturis penktadalius Tarybos balsų ir daugumos visų Parlamento narių balsus;

77. ragina artimiausios Konvencijos metu išnagrinėti galimybę nustatyti specialią teisėkūros procedūrą, pagal kurią priimant sprendimą dėl nuosavų išteklių remiantis SESV 311 straipsnio trečia pastraipa būtų reikalaujama gauti keturis penktadalius Tarybos balsų ir daugumos visų Parlamento narių balsus;

78. svarsto artimiausios Konvencijos metu Sąjungoje numatyti deficitui skirtų lėšų neviršijant pamatinių verčių, kurios turi būti nurodytos Sutartyse, ir nustatyti tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad Europos lygmeniu būtų išvengta perviršinio deficito;

79. ragina artimiausios Konvencijos metu išnagrinėti galimybę valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir visoms valstybėms narėms, norinčioms dalyvauti vykdant naują bendrąją politiką, ES biudžeto apimtyje numatyti nuosavus specifinius išteklius;

80. laikosi nuomonės, kad Sąjungos agentūrų finansinės priemonės turėtų būti neatsiejama Sąjungos biudžeto dalis;

81. ragina užtikrinti, kad iš dalies keičiant Sutartį būtų reikalaujama gauti Europos Parlamento (dviejų trečdalių visų jo narių balsų daugumos) pritarimą;

82. primygtinai tvirtina, kad turėtų būti užtikrintas kuo didesnis konvento demokratinis teisėtumas įtraukiant į jį ir socialinius partnerius, pilietinę visuomenę bei kitas suinteresuotąsias šalis, kad konvento sprendimai turėtų būti priimami plenariniame posėdyje pagal visapusiškai demokratines taisykles, kad konventas turėtų pakankamai laiko rimtai ir nuodugniai apsvarstyti sprendimus, kad jo veikla būtų visiškai skaidri ir kad visi jo posėdžiai būtų atviri visuomenei;

83. ragina artimiausios Konvencijos metu išnagrinėti galimybę, kad būsimi Sutarties pakeitimai įsigaliotų visoje Sąjungoje po to, kai juos pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus ratifikuos keturi penktadaliai valstybių narių, kuriose gyvena dauguma Sąjungos gyventojų;

84. pritaria pasiūlymui išplėsti ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl pereigos taikymo sritį ir ją taikyti visoms Sutartims;

85. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

[1] Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (ESM sutartis).
[2] Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
[3] OL L 306, 2011 11 23.
[4] OL L 140, 2013 5 27.
[5] OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
[6] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0213.
[7] https://www.ecb.europa.eu/ssm/pdf/4preport/fourpresidentsreport2012-12-05LT.pdf.
[8] COM(2012) 0777, 2012 m. lapkričio mėn.
[9] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0430.
[10] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0222.
[11] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0269.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (30.10.2013)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl konstitucinių problemų, susijusių su daugiapakopio valdymo procedūra Europos Sąjungoje
(2012/2078(INI))

Nuomonės referentė: Sylvie Goulard

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi paktas „Euro plius“, strategija „Europa 2020“ ir Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo turėtų būti įtraukti į Sąjungos teisę ir padėti pagrindą valstybių narių ekonomikos konvergencijos kodeksui nustatyti;

B. kadangi, siekiant sklandaus EPS veikimo, būtina sparčiai ir iki galo įgyvendinti priemones, dėl kurių jau sutarta pagal sustiprintą ekonominio valdymo sistemą, pvz., sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą (SAP) ir Europos semestrą, kurias papildytų augimą didinančios politikos priemonės; kadangi vėliausiai per penkerius metus nuo SSKV įsigaliojimo dienos, remiantis patirties ją įgyvendinant vertinimu, reikia imtis būtinų veiksmų pagal ES sutartį ir SESV, kad esminės SSKV nuostatos būtų įtrauktos į Sąjungos teisinę sistemą;

I. EPS bendrieji principai

1. pabrėžia, kad valstybėms narėms, kurių valiuta euro, ir toms, kurios yra įsipareigojusios jį įvesti, reikia dėti gerokai daugiau pastangų siekiant labiau laikytis sutarties, stiprinti stabilumą, didinti konkurencingumą, efektyvumą, skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; primena, kad euras yra Europos Sąjungos valiuta ir kad visos valstybės narės, išskyrus tas, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, turėtų atėjus laikui įsivesti eurą; primena, kad Europos Parlamentas yra Europos Sąjungos parlamentas – vienintelė Sąjungos tiesioginio demokratinio teisėtumo išraiška ir Sąjungos tiesioginės demokratinės atskaitomybės garantas;

2. mano, kad visos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti EPS, turėtų būti nustatomos taikant Bendrijos metodą; primena SSKV 16 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ne vėliau kaip per penkerius metus nuo tos sutarties įsigaliojimo dienos, remiantis patirties ją įgyvendinant vertinimu, pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo privaloma imtis būtinų priemonių, kad sutarties esminės nuostatos būtų įtrauktos į Europos Sąjungos teisinę sistemą;

3. pažymi, kad valstybių narių vyriausybės ir Europos institucijos, siekdamos sušvelninti krizę ir pašalinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūros trūkumus, ėmėsi įvairių priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti ir ekonomikos valdymui pagerinti; pažymi, kad tie sprendimai, pvz., kai kurios šešių teisės aktų rinkinio nuostatos ir ESM nustatymas, susiję tik su euro zonos narėmis; mano, kad Europos Parlamentas turėtų nuolat vykdyti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir visų būsimų panašių struktūrų operacijų demokratinę kontrolę ir priežiūrą; mano, kad ESM turėtų būti įtvirtintas Bendrijos acquis;

4. pažymi, kad dvi valstybės narės turi galimybę pasirinkti neįvesti euro ir dvi valstybės narės turi galimybę pasirinkti neįgyvendinti Šengeno acquis;

5. pažymi, kad tvirtesnis bendradarbiavimas suteikia teisinį pagrindą priimti priemones, taikomas tik kelioms valstybėms narėms; pažymi, kad šis mechanizmas jau taikomas ES skyrybų teisės ir Europos patentų teisės srityse ir kad Europos Parlamentas ir Taryba pritarė, kad jis būtų taikomas apmokestinimo klausimais, susijusiais su finansinių sandorių mokesčio nustatymu;

6. pabrėžia, kad trejetas nustato kai kurių valstybių narių ekonominę politiką mainais į lėšas, kurių reikia toms valstybėms išsilaikyti ir atgauti prieigą prie pinigų rinkų; priduria, kad tai visgi neturėtų jų atleisti nuo tinkamos atskaitomybės; mano, kad trejetas turėtų nuolat teikti ataskaitas ir būti atskaitingas Europos Parlamentui; primena, kad ES dalyvavimui trejeto sistemoje turėtų būti taikoma demokratinė Parlamento kontrolė ir atskaitomybė Parlamentui;

7. pažymi, kad skirtingoms vyriausybėms tenkanti fiskalinio konsolidavimo pastangų, kurios dedamos siekiant laikytis naujų ekonomikos valdymo taisyklių, našta turėtų būti paskirstyta teisingai, atsižvelgiant į jų teikiamas paslaugas;

8. palankiai vertina Komisijos parengtą Stiprios ir veiksmingos EPS projektą; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų (kai teisiškai įmanoma, laikantis bendro sprendimo procedūros), kad projektas būtų nedelsiant įgyvendintas, pasiūlymuose numatant dar glaudesnį biudžeto koordinavimą, išplėstą glaudesnį mokesčių ir užimtumo srities politikos koordinavimą ir tinkamo EPS fiskalinio pajėgumo sukūrimą, kad ji galėtų paremti pasirinktos politikos įgyvendinimą; pabrėžia, kad dėl kai kurių šių elementų reikės iš dalies keisti Sutartis;

9. remia naujas solidarumo priemones, tokias kaip konvergencijos ir konkurencingumo priemonė; mano, kad konvergencijos ir konkurencingumo priemonės koncepcija galėtų padėti sustiprinti atsakomybę už ekonominę politiką ir padidinti jos veiksmingumą; pabrėžia, kad tokios priemonės turi būti parengtos taip, kad būtų išvengta bet kokio teisinio netikrumo ir Sąjungos demokratijos trūkumo didinimo;

10. mano, kad skubiai reikia imtis veiksmų pagal visas keturias pagrindines sudedamąsias dalis, nurodytas pirmininkų H. Van Rompuy, J. C. Junckerio, J. M. Barroso ir M. Draghi pateiktoje ataskaitoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, visų pirma:

c) užtikrinti būtiną EPS sprendimų priėmimo demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę, grindžiamus bendru suverenių veiksmų vykdymu bendros politikos ir solidarumo srityse;

11. ragina visas institucijas skubiai imtis veiksmų ir kuo labiau padidinti pagal galiojančias Sutartis suteikiamas galimybes ir jų lankstumo aspektus, tuo pat metu pasirengti būtiniems sutarties pakeitimams, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir demokratinis teisėtumas; pakartoja, kad galimybė sudaryti naują tarpvyriausybinį susitarimą turėtų būti atmesta;

12. patvirtina, kad visapusiškai pasinaudos savo prerogatyva teikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių pakeitimų, kuriuos vėliau turės išnagrinėti konventas, kad, išplėtus Sąjungos kompetenciją, ypač ekonominės politikos srityje, ir sustiprinus Sąjungos nuosavus išteklius ir biudžetinį pajėgumą, Komisijos vaidmenį ir demokratinę atskaitomybę ir Parlamento prerogatyvas, būtų užbaigta veiksmingos EPS sistema;

13. mano, kad veiksminga EPS negali būti tik taisyklių sistema ir kad jai reikia padidinto biudžetinio pajėgumo, kurio pagrindas būtų specialūs nuosavi ištekliai (įskaitant finansinių sandorių mokestį (FSM)), kuriais, vykdant Sąjungos biudžetą, turėtų būti remiamas augimas ir socialinė sanglauda, būtų sprendžiamos disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemos ir taisomos ekstremalios finansinės situacijos, tiesiogiai susijusios su pinigų sąjunga, nepakenkiant jos tradicinėms funkcijoms, kurias vykdydama ji finansuoja bendrą politiką;

14. ragina Komisiją, laikantis Europos semestro, pateikti pasiūlymą priimti konvergencijos kodeksą, paremtą strategija „Europa 2020“ ir sukuriantį tvirtą socialinį ramstį; primygtinai prašo, kad taikant nacionalines įgyvendinimo programas būtų užtikrinama, jog konvergencijos kodeksą įgyvendintų visos valstybės narės, remiamos paskatomis grindžiamo mechanizmo;

15. dar kartą primena, kad bet kokia tolimesnė iniciatyva dėl stiprios ir veiksmingos EPS, grindžiamos stabilumu, tvariu augimu, solidarumu ir demokratija, būtinai turi būti nustatyta laikantis Bendrijos metodo; pabrėžia, jog reikia, kad ES institucijos taikytų nuoširdaus abipusio bendradarbiavimo praktiką; primena Europos Vadovų Tarybai, kad pagal Sutartis ji neturi jokių teisėkūros iniciatyvos prerogatyvų ir kad ji turi liautis nurodinėjusi Komisijai, kokios formos ir (arba) kokio turinio turi būti jos būsimos teisėkūros iniciatyvos, ir neužgožti Komisijos koordinavimo, vykdomojo ir administravimo vaidmenų, nustatytų Sutartyse;

16. taip pat įspėja Europos Vadovų Tarybą, kad ji be reikalo nesikištų į Europos semestro procesą ir užtikrintų, kad būtų laikomasi sutartų procedūrų;

17. dar kartą primena, kad negali pritarti jokiems papildomiems tarpvyriausybiniams elementams, susijusiems su EPS, ir kad pagal savo prerogatyvas imsis visų būtinų ir tinkamų veiksmų, jei šių perspėjimų nebus paisoma; primena, kad fiskalinis susitarimas vėliausiai per penkerius metus turėtų būti įtrauktas į ES teisę, remiantis patirties jį įgyvendinant vertinimu, kaip nurodyta Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje 16 straipsnyje;

18. mano, kad pagal galiojančias Sutartis SESV 136 straipsniu Tarybai leidžiama, remiantis Komisijos rekomendacija ir tik tų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, balsavimu, priimti euro zonos šalims privalomas ekonominės politikos gaires įgyvendinant Europos semestrą; pabrėžia, kad paskatų mechanizmas sustiprintų privalomą ekonominės politikos koordinavimo pobūdį; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad Parlamentas būtų įtrauktas į metinės augimo apžvalgos ir ekonominės politikos ir užimtumo gairių rengimą ir patvirtinimą;

19. pakartoja savo ankstesnius prašymus įtraukti Europos stabilumo mechanizmą (ESM) į Bendrijos acquis, kad jį butų galima administruoti laikantis Bendrijos metodo ir kad už jį būtų atsiskaitoma Parlamentui; prašo Komisijos dėl to pateikti pasiūlymą; primena Euro grupei, kad Parlamentas gavo raštiškų patvirtinimų, jog ESM bus taikoma Parlamento kontrolė;

20. primygtinai prašo, kad per pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą Parlamento Pirmininkas pristatytų Parlamento nuomonę dėl metinės augimo apžvalgos; laikosi nuomonės, jog turėtų būti susiderėta dėl tarpinstitucinio susitarimo, kad Parlamentas būtų įtrauktas į metinės augimo apžvalgos ir ekonominės politikos ir užimtumo gairių patvirtinimą;

II. Bankų sąjunga

21. palankiai vertina sukurtą bendros priežiūros mechanizmą, apimantį euro zoną ir atvirą visoms kitoms ES valstybėms narėms; pabrėžia, kad bankų bendro pertvarkymo mechanizmo nustatymas yra būtinas žingsnis siekiant sukurti tikrą bankų sąjungą; mano, kad siekiant pašalinti būdingus struktūrinius ekonominės ir pinigų sąjungos trūkumus ir veiksmingai apriboti paplitusią neatsakingo elgesio riziką, siūloma bankų sąjunga turėtų būti kuriama pasinaudojant patirtimi, įgyta vykdant ankstesniąją Sąjungos finansinių paslaugų sektoriaus reformą, taip pat vykdant sustiprintą ekonomikos valdymą, visų pirma euro zonoje, ir įgyvendinant naują Europos semestro biudžeto sistemą, kad būtų užtikrintas didesnis Sąjungos bankų sektoriaus atsparumas ir konkurencingumas, didesnis pasitikėjimas juo ir didesni kapitalo rezervai, kad ateityje valstybių narių biudžetai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo išlaidų;

22. yra itin susirūpinęs dėl to, kad vėluojama steigti bankų sąjungą, taip pat dėl ESM vykdomo tiesioginio bankų rekapitalizavimo praktinių aspektų; yra ypatingai sunerimęs dėl vykstančio ES bankininkystės sistemos skaidymo; pabrėžia, kad tvirta ir plataus užmojo bankų sąjunga yra pagrindinė stipresnės ir veiksmingesnės EPS sudėtinė dalis ir pagrindinė politikos kryptis, kurios Parlamentas primygtinai siekia daugiau nei trejus metus, ypač nuo tada, kai priėmė savo pozicijas dėl Europos bankininkystės institucijos reglamento;

III. ES biudžetas ir EPS fiskalinis pajėgumas

23. mano, kad reikėtų paspartinti veiklą, susijusią su nuosavais ištekliais, taip pat veiklą darbo jėgos judumo, paslaugų vidaus rinkos, ypač bendrosios skaitmeninės rinkos, ir euro zonos biudžeto srityje, kad euro zona taptų optimalia valiutos zona, atsižvelgiant į visus teisnius apribojimus;

IV. EPS atskaitomybė

24. pabrėžia, kad ES sutarties 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro“, ir kad Protokole Nr. 14 dėl Euro grupės nurodytas poreikis „nustatyti ypatingas sąlygas tvirtesniam dialogui tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euro, kol euro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta“; pažymi, kad jei ši, kaip manoma, pereinamojo laikotarpio padėtis nesikeis, Parlamentas turi svarstyti tinkamos atskaitomybės mechanizmą, taikomą dabartinei euro zonai ir prie jos prisijungti įsipareigojusioms valstybėms narėms;

25. mano, kad neabejotinai būtina iš esmės gerinti EPS valdymo demokratinį teisėtumą ir atskaitingumą Sąjungos lygmeniu didinant Europos Parlamento vaidmenį ir kad tai yra išankstinė bet kokio tolesnio veiksmo kuriant bankų, fiskalinę ir ekonominę sąjungas sąlyga;

26. patvirtina savo ketinimą intensyviau bendradarbiauti su nacionaliniais parlamentais pagal Protokolą Nr. 1, tačiau pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip naujos bendros parlamentinės institucijos, kuri būtų neveiksminga ir neteisėta demokratiniu ir konstituciniu požiūriais, įsteigimas; pabrėžia Parlamento, kaip Sąjungos lygmens parlamentinės institucijos, visapusišką teisėtumą siekiant sustiprinto ir demokratiško EPS valdymo;

V. Socialinis ramstis

27. mano, kad pagal galiojančias Sutartis valstybių narių, kurių valiuta yra euro, biudžetinės drausmės koordinavimas ir priežiūra galėtų būti padaryta privaloma ir jai galėtų būti taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdoma kontrolė, remiantis tik SESV 136 straipsniu kartu su 121 straipsnio 6 dalimi, tačiau konstituciniu požiūriu šis žingsnis turėtų būti apsvarstytas tik tuo atveju, jeigu juo būtų iš esmės sustiprintas Parlamento vaidmuo, kiek tai susiję su nuodugniu SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimu, siekiant deleguotaisiais aktais, remiantis SESV 290 straipsniu, užbaigti ir įgyvendinti daugiašalės priežiūros procedūrą; primena, kad pagal Sutartis nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiksmus turi būti skatinamas didelis užimtumas ir užtikrinama tinkama socialinė apsauga, visų pirma, remiantis esamomis strategijomis, turi būti pradėtas taikyti naujas valstybėms narėms skirtas gairių rinkinys, į kurį įeitų socialinės ir ekonominės gairės, nurodančios minimalius jų ekonomikos pagrindiniams ramsčiams taikomus standartus;

28. mano, kad biudžetinė drausmė euro zonoje turėtų būti vertinama ne tik pagal fiskalinius ir makroekonominius rodiklius, bet ir pagal papildomus lygiaverčius užimtumo ir socialinius rodiklius, taip pat pagal struktūrinių reformų pažangos ataskaitas, siekiant užtikrinti tinkamo ir veiksmingo lygio socialines investicijas ir šiuo būdu ilgainiui užtikrinti Europos Sąjungos socialinio modelio tvarumą;

VI. KKP

29. pabrėžia, kad paskatomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas, kuriuo siekiama padidinti solidarumą, sanglaudą ir konkurencingumą, turi būti įgyvendinamas drauge su papildomomis ekonominės politikos koordinavimo priemonėmis, kaip nurodyta prie dviejų dokumentų rinkinio pridėtame Komisijos pareiškime, t. y. kad būtų laikomasi principo, pagal kurį „didesnės atsakomybės ir ekonominės drausmės siekimo priemonės derinamos su didesniu solidarumu“;

30. dar kartą patvirtina, kad valdymas ES turi nepažeisti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų prerogatyvų, ypač tais atvejais, kai numatytas bet koks suverenumo perleidimas; pabrėžia, kad tinkamam teisėtumui ir atskaitomybei užtikrinti reikalingi demokratiniai sprendimai ir kad juos nacionaliniu ir ES lygmenimis turi užtikrinti atitinkamai nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas; primena 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose nustatytą principą, kad „viso proceso metu bendras tikslas tebėra užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygiu“; pabrėžia, kad ex ante koordinavimo mechanizmai ir konvergencijos bei konkurencingumo priemonės (KKP) turėtų būti taikomi visoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o kitoms valstybėms narėms turėtų būti suteikta nuolatinio prisijungimo galimybė; ragina Komisiją būsimuose teisės aktų pasiūlymuose numatyti tokį privalomą nacionalinių parlamentų vykdomą patvirtinimą, taip pat užtikrinti aktyvesnį abiejų šalių dalyvavimą ekonominio koordinavimo procese;

31. laikosi nuomonės, kad bet kokia siūloma nauja KKP turėtų būti grindžiama tam tikromis sąlygomis, solidarumu ir konvergencija; mano, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma tik nustačius socialinį disbalansą ir pagrindinių ilgalaikį ir tvarų augimą skatinančių struktūrinių reformų poreikį remiantis konvergencijos kodekso ir nacionalinių įgyvendinimo planų atitikties įvertinimu, tinkamai oficialiai dalyvaujant Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams;

32. pabrėžia, kad nauja KKP, kurią rengiamasi taikyti, turėtų būti taikoma visoms euro zonos valstybėms narėms ir atvira visoms Sąjungos valstybėms narėms, sykiu atsižvelgiant į didesnę euro zonos valstybių narių tarpusavio priklausomybę; laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti programoje savanoriškai;

33. laikosi nuomonės, kad KKP turėtų būti didesnio biudžetinio pajėgumo priemonė ir kad ją taikant derėtų laikytis sąlyginės paramos struktūrinėms reformoms krypties, siekiant didinti konkurencingumą, augimą ir socialinę sanglaudą, užtikrinant glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominių rezultatų konvergenciją, taip pat sprendžiant disbalanso ir struktūrinių skirtumų problemas; mano, kad tokios priemonės yra veiksmingo fiskalinio pajėgumo vystymo pagrindas;

VII. Skolos grąžinimo fondas ir euro vekseliai

34. mano, kad perviršinė skola turėtų būti palaipsniui pervedama į skolos grąžinimo fondą, remiantis Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pasiūlymu, pagal kurį numatoma įsteigti laikiną fondą, į kurį būtų pervestos visos 60 proc. viršijančios tam tikrus kriterijus atitinkančių valstybių narių skolos, skola būtų grąžinama per maždaug 25 metų laikotarpį, taigi, būtų sukurtas fondas, kuris drauge su visais vykdomais esamais mechanizmais padėtų ateityje užtikrinti, kad visos valstybių narių skolos neviršytų 60 proc.;

35. teigiamai vertina tai, kad po to, kai buvo pasiekti susitarimai dėl dviejų dokumentų rinkinio, Komisija 2013 m. liepos 2 d. įsteigė Gertrudos Trumpel-Gugerell vadovaujamą ekspertų grupę, kuriai pavesta nuodugniai įvertinti pagrindines galimo skolos grąžinimo fondo ir euro vekselių ypatybes, įskaitant visas teisines nuostatas, finansinę struktūrą ir papildomas biudžeto sistemas; ketina parengti savo poziciją šiais klausimais po to, kai ekspertų grupė pateiks savo ataskaitą.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	17.10.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 7 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean-Paul Besset, Udo Bullmann, George Sabin Cutaş, Rachida Dati, Leonardo Domenici, Derk Jan Eppink, Markus Ferber, Jean-Paul Gauzès, Sylvie Goulard, Liem Hoang Ngoc, Wolf Klinz, Jürgen Klute, Philippe Lamberts, Ivana Maletić, Marlene Mizzi, Ivari Padar, Anni Podimata, Antolín Sánchez Presedo, Peter Simon, Kay Swinburne, Sampo Terho, Marianne Thyssen, Ramon Tremosa i Balcells, Pablo Zalba Bidegain
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Thijs Berman, Zdravka Bušić, Herbert Dorfmann, Ashley Fox, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Julie Girling, Phil Prendergast, Milan Zver

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (10.10.2013)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl konstitucinių problemų, susijusių su daugiapakopiu valdymu Europos Sąjungoje
(2012/2078(INI))

Nuomonės referentas: Stephen Hughes

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga „siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga“;

B. kadangi krizė atskleidė eurui būdingą priverstinę integraciją ir kadangi dėl tokios įvykių raidos atsirado naujas diskusijų dėl Sąjungos daugiapakopio valdymo matmuo;

C. kadangi dėl krizės sutriko Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio ramsčio (SESV 148 straipsnis) ir ekonominio ramsčio (SESV 121 straipsnis) pusiausvyra;

D. kadangi pagal SESV 9 straipsnį nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos sritis atsižvelgiama į aukšto lygio užimtumo skatinimą, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimą, kovą su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą;

E. kadangi pagal SESV 151 straipsnį Sąjunga ir valstybės narės mano, kad tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, siekti deramos socialinės apsaugos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi;

F. kadangi savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro[1] EP nurodė, kad „bet koks naujas ar patobulintas organizavimas ir sprendimų priėmimo procesas Taryboje ir (arba) Komisijoje turi būti suderintas su patobulintu demokratiniu teisėtumu ir atitinkamu atskaitingumu Europos Parlamentui“;

G. kadangi Sutartyse numatoma keletas užimtumo ir socialinės politikos vykdymo būdų, o šis potencialas nebuvo visiškai išnaudotas, visų pirma atsižvelgiant į SESV 9 straipsnį, SESV 151 straipsnį ir SESV 153 straipsnį ir, bendriau tariant, į SESV 329 straipsnį; todėl didesnę socialinę konvergenciją galima pasiekti nekeičiant Sutarties ir nedarant poveikio subsidiarumo principui;

H. primena, kad euras yra Sąjungos valiuta, bet prieš krizę pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vidaus rinkai, todėl euro zonos integracijos iššūkis buvo nepakankamai įvertintas;

I. mano, kad diskusijose dėl daugiapakopio ES valdymo turi būti atsižvelgiama į ES priemonių dinamiką, kuri nėra tokia pati, kaip SESV 136 straipsnio ar tvirtesnio bendradarbiavimo atveju;

1. primena, kad norint pasiekti SESV 9 straipsnyje nustatytus tikslus, ekonominė politika negali būti traktuojama atskirai nuo socialinės politikos, ir todėl pabrėžia, kad būtina nedelsiant pagerinti Europos socialinį valdymą tokiu būdu, kuris būtų panašus į Europos ekonominio valdymo nustatymą, sukuriant priemones, pagal kurias būtų atsižvelgiama į subsidiarumo principą;

2. primena, kad diskusijos dėl daugiapakopio valdymo neturėtų sutapti su valdymo įvairiais lygmenimis klausimu, susijusiu su valdžių pusiausvyra ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimu;

3. pabrėžia atidesnio socialinės ir užimtumo politikos stebėjimo svarbą ir būtinybę įvertinti jų ekonominį ir socialinį poveikį panašiai, kaip tai daroma pagal nacionalinės ekonominės politikos priežiūros nuostatas, kad Europos Sąjungos rekomendacijos būtų taikomos tikslingai;

4. prašo Europos Komisijos visiškai išnaudoti savo teisėkūros iniciatyvos įgaliojimus ir Europos Parlamentui reguliariai siūlyti plataus užmojo reguliavimo nuostatas, susijusias su socialiniais reikalais ir užimtumu;

5. ragina sukurti užimtumo ir socialinius kriterijus, kaip antai pajamų nelygybė, užimtumas ir skurdas, papildančius fiskalinius ir makroekonominius kriterijus, siekiant atsižvelgti į užimtumo ir socialinių problemų poveikį ekonomikos plėtrai ir užtikrinti tinkamą SESV 9 ir 151 straipsnių įgyvendinimą;

6. pabrėžia, kad ekonominės ir socialinės politikos srityje atsirado, yra ir vis didėja vidaus ir išorės disbalansas, ir su tuo susijusią būtinybę nustatyti automatines stabilizavimo priemones, kurios praplės esamą daugiapakopį valdymą; ragina Komisiją pateikti žaliąją knygą, kurioje būtų nustatytos skirtingos tokių stabilizavimo priemonių galimybės taikant esamą daugiapakopio valdymo sistemą;

7. pabrėžia, kad dėl socialinės padėties Europoje reikia subalansuoto ir atitinkamo europinio biudžeto, didesnio ekonominės, prekybos ir socialinės politikos nuoseklumo, kad būtų galima apsaugoti ir vystyti Europos pramonės potencialą ir skatinti naujai įsteigtas įmones;

8. pažymi, kad nei veiksmų plane dėl tikros ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, nei Vadovų Tarybos pirmininko H. Van Rompuy tarpinėje ataskaitoje nenagrinėjami užimtumo ir socialinių reikalų politikos klausimai; todėl pakartoja savo raginimą parengti socialinį paktą, kaip apibrėžta 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“;

9. pabrėžia, kad teigiamai ES raidai būtina užimtumo ir ekonominės politikos sričių pusiausvyra, atsižvelgiant į SESV 121 ir 148 straipsnius;

10. pabrėžia, kad Komisijos atsakas į kasdienes ES piliečių problemas ir siekius, susijusius su socialiniais ir ekonominiais klausimais, turi būti platesnio užmojo, kad Sąjunga galėtų reaguoti į nenumatytus įvykius ir sparčiai išnaudoti galimybes, taip pat numatyti būsimas tendencijas ir prie jų prisitaikyti;

11. ragina prie Sutarčių pridėtu socialinės politikos protokolu ginti pagrindines socialines ir darbo teises;

12. ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės kaip savo nacionalinių reformų programos vykstant Europos semestrui dalį pateiktų nacionalinius užimtumo planus; pripažįsta, kad nacionaliniai užimtumo planai turi būti nuoseklūs savo struktūra ir turiniu tam, kad būtų pasiektas jų tikslas; primygtinai reikalauja, kad Komisija pateiktų aiškias gaires dėl užimtumo planų turinio ir struktūros ir kad šių gairių laikytųsi valstybės narės, teikdamos tokius planus pagal metinę augimo apžvalgą ir kitas ekonominio ir socialinio valdymo priemones; siūlo svarstyti šiuos nacionalinius užimtumo planus per trišalį socialinių reikalų aukšto lygio susitikimą, kaip nustatyta pagal SESV 152 straipsnio 2 dalį;

13. ragina valstybes nares stiprinti savo nacionalinę užimtumo politiką sukuriant tinkamas darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos paklausos sąlygas, įtraukiant ekologiškas darbo vietas į nacionalinius užimtumo planus, gerinant sveikatos sektoriaus darbuotojų planų rengimą ir jų numatymą siekiant geriau patenkinti sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir paklausą, kartu suteikiant jiems ilgalaikio darbo perspektyvas ir skatinant keitimąsi naujovėmis, skatinant didinti kvalifikuotų IRT srities darbuotojų skaičių ir ugdyti visų darbuotojų skaitmeninius įgūdžius;

14. pakartoja savo raginimą stiprinti demokratinį Europos semestro aspektą, taip pat stiprinti Parlamento vaidmenį laikantis įprastos teisėkūros procedūros ir įtraukiant nacionalinius parlamentus, tam tikrais atvejais bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, kartu pripažįstant metinį Europos semestro pobūdį;

15. pabrėžia, kad socialinis dialogas turi būti tikras dialogas: politiškai ir demokratiškai teisėtas, atviras ir skaidrus; prašo Komisijos skatinti socialinių partnerių vaidmenį Europos lygmeniu atsižvelgiant į nacionalinių sistemų įvairovę ir sudarant palankesnes sąlygas joms užmegzti socialinį dialogą, nedarant poveikio jų savarankiškumai, kaip nustatyta SESV 152 straipsnyje;

16. ragina valstybes nares tais atvejais, kai politinio pobūdžio valstybių narių skirtumai stabdo būtiną pažangą, tvirtesnio bendradarbiavimo principą taikyti ir socialinei bei užimtumo politikai;

17. ragina valstybes nares savo stabilumo ir augimo programose skirti dėmesio žmonių gerovei, kad nepageidaujami trumpalaikių ekonominių problemų sprendimo socialiniai ir užimtumo padariniai netruktų ilgą laiką.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	10.10.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 3 10
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Edit Bauer, Heinz K. Becker, Jean-Luc Bennahmias, Pervenche Berès, Vilija Blinkevičiūtė, Philippe Boulland, Alejandro Cercas, Ole Christensen, Emer Costello, Andrea Cozzolino, Frédéric Daerden, Karima Delli, Sari Essayah, Richard Falbr, Marian Harkin, Stephen Hughes, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Csaba Őry, Konstantinos Poupakis, Sylvana Rapti, Licia Ronzulli, Elisabeth Schroedter, Nicole Sinclaire, Jutta Steinruck, Ruža Tomašić, Traian Ungureanu, Andrea Zanoni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	Georges Bach, Kinga Göncz, Anthea McIntyre, Antigoni Papadopoulou, Csaba Sógor
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Agustín Díaz de Mera García Consuegra

[1] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0542.

GALUTINIO BALSAVIMO KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.10.2013
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alfredo Antoniozzi, Andrew Henry William Brons, Zdravka Bušić, Carlo Casini, Andrew Duff, Roberto Gualtieri, Enrique Guerrero Salom, Zita Gurmai, Stanimir Ilchev, Constance Le Grip, David Martin, Sandra Petrović Jakovina, Algirdas Saudargas, Indrek Tarand, Rafał Trzaskowski, Manfred Weber, Luis Yáñez-Barnuevo García
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai)	David Campbell Bannerman, Helmut Scholz
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavęs (-ę) pavaduojantis (-ys) narys (-iai) (187 straipsnio 2 dalis)	Jan Kozłowski

Teisinė informacija - Privatumo politika