Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliucijoje „Būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EPS klausimu. Atsakas į Komisijos komunikatus“(1) Parlamentas laikosi nuomonės, kad formalus ekonominės politikos reformų ex ante koordinavimas ES lygmeniu turėtų būti: i) sustiprintas pagal Bendrijos metodą; ii) suderintas su Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro priemonėmis ir iii) parengtas derinant jį su solidarumu ir paskatomis paremtomis priemonėmis;

B.  kadangi reikėtų nustatyti ex ante koordinavimo mechanizmus, kurie būtų taikomi visose euro zonos valstybėse narėse ir kurie būtų atviri visoms Sąjungos valstybėms narėms;

C.  kadangi minėtoje 2013 m. gagužės 23 d. rezoliucijoje Parlamentas laikosi nuomonės, kad bet kokia naujai pasiūlyta Konvergencijos ir konkurencingumo priemonė (KKP) turėtų būti priimta pagal įprastą teisėkūros procedūrą, paremta Bendrijos metodu ir kad ją taikant Parlamentas galėtų atlikti tinkamą tikrinimą; kadangi Parlamentas pabrėžia, jog toks mechanizmas turėtų būti finansuojamas pagal naująją priemonę, kuri pradėta taikyti ir yra valdoma pagal Bendrijos metodą kaip neatskiriama ES biudžeto dalis, tačiau viršija daugiametės finansinės programos aukščiausią ribą, kad būtų užtikrintas visapusiškas Parlamento dalyvavimas; kadangi sutinka su Komisijos nuomone, jog KKP yra svarbiausias tikrojo fiskalinio pajėgumo, kuris palaiko solidarumą ir tvarių, augimą skatinančių reformų įgyvendinimą, elementas;

D.  kadangi Komisija turėtų nedelsdama pateikti pasiūlymų dėl įprasta teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įsipareigojimų, kuriuos valstybių arba vyriausybių vadovai įtraukė į 2012 m. birželio 28 d. Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, perkėlimo į antrinės teisės aktus;

E.  kadangi minėtoje 2013 m. gegužės 23 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžė, jog Europos semestro metu reikia priimti konvergencijos kodeksą, pagrįstą strategija „Europa 2020“ ir apimantį socialinį ramstį;

1.  mano, kad didžiulį susirūpinimą kelia tai, jog Taryba demonstruoja neįtikėtiną užmojo stoką reaguodama į krizę; taip pat yra susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį Sąjungos gebėjimui priimti savarankiškus sprendimus daro nacionaliniai rinkimų procesai; apgailestauja, kad dar kartą buvo atidėti visi su būsimos EPS struktūra susiję sprendimai; taip pat apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba du kartus pavėlavo priimti numatytus sprendimus būsimos EPS klausimu, ir nerimauja, kad ji tai gali padaryti dar kartą kitame aukščiausiojo lygio susitikime;

2.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad demokratinės atskaitomybės EPS (ketvirta sudedamoji dalis) klausimas Tarybos svarstymuose nebuvo tinkamai sprendžiamas; mano, kad tai yra visiškai apgailėtina;

3.  dar kartą primena, kad bet kokia tolimesnė iniciatyva dėl stiprios ir veiksmingos EPS, grindžiamos stabilumu, tvariu augimu, solidarumu ir demokratija, privalo būtinai būti įgyvendinama pagal Bendrijos metodą; pabrėžia, kad Europos Sąjungos institucijoms reikia taikyti nuoširdaus tarpusavio bendradarbiavimo praktiką; primena Europos Vadovų Tarybai, kad pagal Sutartis ji neturi jokių teisėkūros iniciatyvos prerogatyvų ir kad ji turi liautis nurodinėjusi Komisijai, kokios formos ir (arba) kokio turinio jos teisėkūros iniciatyva turi būti, ir neužgožti Komisijos koordinavimo, vykdomojo ir administravimo vaidmenų, kurie yra išdėstyti Sutartyse;

4.  šiomis aplinkybėmis ragina Europos Vadovų Tarybą be reikalo nesikišti į Europos semestro procesą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi procedūrų, dėl kurių susitarta;

5.  dar kartą primena, kad negali pritarti jokiems papildomiems tarpvyriausybiniams elementams, susijusiems su EPS, ir kad pagal savo prerogatyvas imsis visų būtinų ir tinkamų priemonių, jei šių perspėjimų nebūtų paisoma; primena, kad fiskalinis susitarimas vėliausiai per penkerius metus turėtų būti įtrauktas į ES teisę remiantis patirties jį įgyvendinant vertinimu, kaip nurodyta Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje 16 straipsnyje;

6.  primena savo pagrindinę poziciją, kad tvirtesnė EPS neturėtų skaldyti ES, o priešingai, turėtų paskatinti gilesnę integraciją ir stipresnį valdymą, kurį savanoriškai galėtų taikyti visos ne euro zonos valstybės narės;

7.  primena Komisijai, kad tik ji turi teisėkūros iniciatyvos teisę; todėl yra suglumęs, nes ji vis dar nepateikė teisės aktų tekstų, pagrįstų pasiūlymais, išdėstytais „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte“ (COM(2012) 0777) ir Komisijos deklaracijoje, pridėtoje prie dviejų dokumentų rinkinio reglamentų; mano, kad jei Komisija skubiai nesiims šios iniciatyvos, ji nesilaikys savo politinių ir Sutartyje numatytų įpareigojimų;

8.  ragina Komisiją Europos semestro metu pateikti pasiūlymą priimti konvergencijos kodeksą, paremtą strategija „Europa 2020“ ir sukuriantį tvirtą socialinį ramstį; primygtinai prašo, kad taikant nacionalines įgyvendinimo programas būtų užtikrinama, jog konvergencijos kodeksą įgyvendintų visos valstybės narės, remiamos paskatomis grindžiamo mechanizmo;

9.   primena, kad Parlamento prioritetas – užtikrinti, kad bet kokia nauja finansinė priemonė, susijusi su konvergencijos ir konkurencingumo priemone (KKP), būtų sudedamoji ES biudžeto dalis ir jai būtų visiškai taikoma įprasta biudžeto sudarymo procedūra;

10.  pabrėžia, kad Sąjungos valiuta yra euras, kad jos parlamentas yra Europos Parlamentas ir kad nustatant būsimą EPS struktūrą turi būti pripažinta, jog Europos Parlamentas yra vieta, kurioje Europos lygmeniu įgyvendinamas atskaitingumas; prašo, kad kiekvienu atveju, kai Sąjungai perduodamos naujos kompetencijos sritys ar jos lygmeniu sukuriami nauji įgaliojimai arba įsteigiamos naujos Sąjungos institucijos, būtų užtikrinamas atitinkamas Parlamento vykdomos demokratinės kontrolės lygis ir atskaitingumas jam;

11.  pakartoja savo ankstesnius prašymus įtraukti Europos stabilumo mechanizmą (ESM) į Bendrijos acquis, kad jį butų galima administruoti vadovaujantis Bendrijos metodu ir kad jis būtų atskaitingas Parlamentui; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą šiuo klausimu; primena Euro grupei, kad Parlamentas gavo raštiškus patvirtinimus, jog ESM bus taikoma Parlamento kontrolė;

12.  primena, kad ES dalyvavimui trejeto sistemoje turėtų būti taikoma demokratinė Parlamento kontrolė ir dėl jo turėtų būti atsiskaitoma Parlamentui;

13.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad vėluojama steigti bankų sąjungą, taip pat yra susirūpinęs dėl ESM vykdomo tiesioginio bankų rekapitalizavimo praktinių aspektų; yra ypatingai sunerimęs dėl vykstančio ES bankų sistemos skaidymo; pabrėžia, kad tvirta ir plataus užmojo bankų sąjunga yra pagrindinė gilesnės ir tikresnės EPS sudėtinė dalis ir pagrindinė politikos kryptis, dėl kurios Parlamentas darė spaudimą daugiau negu trejus metus, ypač nuo tada, kai buvo priimtos pirmosios jo pozicijos dėl Europos bankininkystės institucijos reglamento;

14.  primygtinai prašo, kad per pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimą Parlamento Pirmininkas pristatytų Parlamento nuomonę dėl metinės augimo apžvalgos; laikosi nuomonės, kad turėtų būti susiderėta dėl tarpinstitucinio susitarimo siekiant įtraukti Parlamentą į metinės augimo apžvalgos bei ekonominės politikos ir užimtumo gairių tvirtinimą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0222.