ThinkTank logo Dokumentai, padedantys formuoti naujus ES teisės aktus
Paskelbta 02-07-2019

Pirmosios Sutartys

01-01-2018

Dėl pragaištingų Antrojo pasaulinio karo padarinių ir nuolatinės Rytų ir Vakarų priešpriešos grėsmės Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas tapo svarbiausiu prioritetu. Tai, kad šešios Europos valstybės, vadovaudamosi 1951 m. Paryžiuje sudaryta sutartimi, kartu nusprendė plėtoti anglies ir plieno pramonę, tapo pirmuoju žingsniu Europos integracijos link. 1957 m. Romos sutartys sutvirtino šios integracijos pagrindą ir sustiprino bendros šešių Europos šalių ateities idėją.

Dėl pragaištingų Antrojo pasaulinio karo padarinių ir nuolatinės Rytų ir Vakarų priešpriešos grėsmės Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas tapo svarbiausiu prioritetu. Tai, kad šešios Europos valstybės, vadovaudamosi 1951 m. Paryžiuje sudaryta sutartimi, kartu nusprendė plėtoti anglies ir plieno pramonę, tapo pirmuoju žingsniu Europos integracijos link. 1957 m. Romos sutartys sutvirtino šios integracijos pagrindą ir sustiprino bendros šešių Europos šalių ateities idėją.

Paskelbta 01-07-2019

Raida iki Suvestinio Europos akto

01-01-2018

Pagrindiniai ankstesnių sutarčių pakeitimai buvo susiję su Bendrijos nuosavų išteklių kūrimu, Parlamento galių biudžeto valdymo srityje stiprinimu, Europos Parlamento narių rinkimais tiesioginiu visuotiniu balsavimu ir Europos pinigų sistemos sukūrimu. 1986 m. įsigaliojus Suvestiniam Europos aktui, kuriuo iš esmės pakeista Romos sutartis, buvo sustiprinta integracija sukuriant didelę vidaus rinką.

Pagrindiniai ankstesnių sutarčių pakeitimai buvo susiję su Bendrijos nuosavų išteklių kūrimu, Parlamento galių biudžeto valdymo srityje stiprinimu, Europos Parlamento narių rinkimais tiesioginiu visuotiniu balsavimu ir Europos pinigų sistemos sukūrimu. 1986 m. įsigaliojus Suvestiniam Europos aktui, kuriuo iš esmės pakeista Romos sutartis, buvo sustiprinta integracija sukuriant didelę vidaus rinką.

Mastrichto ir Amsterdamo sutartys

01-01-2018

Mastrichto sutartimi pakeistos ankstesnės Europos sutartys ir sukurta Europos Sąjunga, pagrįsta trimis ramsčiais: Europos Bendrijomis, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR). Vykdant Sąjungos plėtrą Amsterdamo sutartimi atlikti suderinimai, būtini norint užtikrinti veiksmingesnę ir demokratiškesnę Sąjungos veiklą.

Mastrichto sutartimi pakeistos ankstesnės Europos sutartys ir sukurta Europos Sąjunga, pagrįsta trimis ramsčiais: Europos Bendrijomis, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR). Vykdant Sąjungos plėtrą Amsterdamo sutartimi atlikti suderinimai, būtini norint užtikrinti veiksmingesnę ir demokratiškesnę Sąjungos veiklą.

Nicos sutartis ir Konventas dėl Europos ateities

01-01-2018

Nicos sutartis tik iš dalies padėjo Europos Sąjungai pasirengti svarbiems 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d. įvykusiems plėtros į rytus ir pietus etapams. Taigi, atsižvelgdamas į Lakeno deklaracijoje iškeltus klausimus, Konventas dėl Europos ateities siekė sukurti naują Sąjungos teisinį pagrindą parengdamas Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Kadangi dviejų valstybių narių referendumuose buvo nubalsuota prieš šią Sutartį, ji nebuvo ratifikuota.

Nicos sutartis tik iš dalies padėjo Europos Sąjungai pasirengti svarbiems 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d. įvykusiems plėtros į rytus ir pietus etapams. Taigi, atsižvelgdamas į Lakeno deklaracijoje iškeltus klausimus, Konventas dėl Europos ateities siekė sukurti naują Sąjungos teisinį pagrindą parengdamas Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Kadangi dviejų valstybių narių referendumuose buvo nubalsuota prieš šią Sutartį, ji nebuvo ratifikuota.

Lisabonos sutartis

01-01-2018

Šioje faktų suvestinėje apžvelgiamos bendrosios Lisabonos sutarties aplinkybės ir esminės nuostatos. Tikslas – pateikti istorines šio naujausio pagrindinio ES dokumento, išsirutuliojusio iš ankstesnių sutarčių, atsiradimo aplinkybes. Konkrečios nuostatos (su nuorodomis į straipsnius) ir jų poveikis įvairių krypčių Europos Sąjungos politikai išsamiau aptariami faktų suvestinėse dėl konkrečių politikos sričių ir klausimų.

Šioje faktų suvestinėje apžvelgiamos bendrosios Lisabonos sutarties aplinkybės ir esminės nuostatos. Tikslas – pateikti istorines šio naujausio pagrindinio ES dokumento, išsirutuliojusio iš ankstesnių sutarčių, atsiradimo aplinkybes. Konkrečios nuostatos (su nuorodomis į straipsnius) ir jų poveikis įvairių krypčių Europos Sąjungos politikai išsamiau aptariami faktų suvestinėse dėl konkrečių politikos sričių ir klausimų.

Europos Parlamentas: istoriniai faktai

01-03-2018

Europos Parlamentas kilo iš išplėstos Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) Bendrosios Asamblėjos, kuri tapo bendra trijų tuo metu gyvavusių viršvalstybinių Europos bendrijų asamblėja. Vėliau šiai asamblėjai suteiktas pavadinimas „Europos Parlamentas“. Laikui bėgant ši institucija, kurios nariai nuo 1979 m. yra renkami tiesiogiai, pasikeitė iš esmės: iš skiriamų narių sudaryta asamblėja virto renkamu parlamentu, kuris yra pripažįstamas Europos Sąjungos politinės darbotvarkės sudarytoju.

Europos Parlamentas kilo iš išplėstos Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) Bendrosios Asamblėjos, kuri tapo bendra trijų tuo metu gyvavusių viršvalstybinių Europos bendrijų asamblėja. Vėliau šiai asamblėjai suteiktas pavadinimas „Europos Parlamentas“. Laikui bėgant ši institucija, kurios nariai nuo 1979 m. yra renkami tiesiogiai, pasikeitė iš esmės: iš skiriamų narių sudaryta asamblėja virto renkamu parlamentu, kuris yra pripažįstamas Europos Sąjungos politinės darbotvarkės sudarytoju.

Europos Parlamentas. Rinkimų tvarka

01-02-2018

Europos Parlamento rinkimų tvarka nustatyta ir ES teisės aktuose, kuriuose apibrėžiamos visoms valstybėms narėms bendros taisyklės, ir specialiose nacionalinėse nuostatose, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingos. Bendrose taisyklėse išdėstytas proporcingo atstovavimo principas, rinkimų slenksčių taisyklės ir tam tikri nesuderinamumo su Europos Parlamento nario įgaliojimais atvejai. Daugelis kitų svarbių klausimų, kaip antai taikoma konkreti rinkimų sistema ar rinkimų apygardų skaičius ...

Europos Parlamento rinkimų tvarka nustatyta ir ES teisės aktuose, kuriuose apibrėžiamos visoms valstybėms narėms bendros taisyklės, ir specialiose nacionalinėse nuostatose, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingos. Bendrose taisyklėse išdėstytas proporcingo atstovavimo principas, rinkimų slenksčių taisyklės ir tam tikri nesuderinamumo su Europos Parlamento nario įgaliojimais atvejai. Daugelis kitų svarbių klausimų, kaip antai taikoma konkreti rinkimų sistema ar rinkimų apygardų skaičius, apibrėžta nacionaliniuose įstatymuose.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

01-03-2018

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra viena iš septynių ES institucijų. Jį sudaro du teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui jurisdikcijai priklauso Europos Sąjungos teisės reglamentuojami klausimai. Teismai užtikrina, kad Sąjungos teritorijoje būtų tinkamai aiškinami ir taikomi jos pirminės ir antrinės teisės aktai. Jie vertina Sąjungos institucijų teisės aktų teisėtumą ir sprendžia, ar valstybės narės vykdo pirminės ir antrinės teisės aktuose nustatytas ...

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra viena iš septynių ES institucijų. Jį sudaro du teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui jurisdikcijai priklauso Europos Sąjungos teisės reglamentuojami klausimai. Teismai užtikrina, kad Sąjungos teritorijoje būtų tinkamai aiškinami ir taikomi jos pirminės ir antrinės teisės aktai. Jie vertina Sąjungos institucijų teisės aktų teisėtumą ir sprendžia, ar valstybės narės vykdo pirminės ir antrinės teisės aktuose nustatytas pareigas. Be to, Teisingumo Teismas nacionalinių teisėjų prašymu aiškina Sąjungos teisę.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

01-03-2018

Šioje suvestinėje kalbama apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), kurį sudaro du teismai – pats Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas, jurisdikciją ir įvairias teisių gynimo priemones, kurios numatytos Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 19 straipsnyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 251-281 straipsniuose, Euratomo sutarties 136 straipsnyje ir prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto.

Šioje suvestinėje kalbama apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT), kurį sudaro du teismai – pats Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas, jurisdikciją ir įvairias teisių gynimo priemones, kurios numatytos Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 19 straipsnyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 251-281 straipsniuose, Euratomo sutarties 136 straipsnyje ir prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

01-10-2017

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra patariamoji Europos Sąjungos institucija. Jį sudaro 329 nariai. Komisijos, Tarybos arba Parlamento konsultavimasis su Komitetu Sutartyse numatytais atvejais yra privalomas, o visais kitais atvejais – savanoriškas. Jis taip pat gali rengti nuomones savo iniciatyva. Jo narių nevaržo jokie nurodymai. Eidami savo pareigas jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra patariamoji Europos Sąjungos institucija. Jį sudaro 329 nariai. Komisijos, Tarybos arba Parlamento konsultavimasis su Komitetu Sutartyse numatytais atvejais yra privalomas, o visais kitais atvejais – savanoriškas. Jis taip pat gali rengti nuomones savo iniciatyva. Jo narių nevaržo jokie nurodymai. Eidami savo pareigas jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.