9

Rezultatas(-ai)

Žodis(-iai)
Publikacijos rūšis
Politikos sritis
Autorius
Raktinis žodis
Datą

Commitments made at the hearing of Margaritis SCHINAS, Vice-President-designate - Promoting the European Way of Life

22-11-2019

The Vice President-designate, Margaritis Schinas, appeared before the European Parliament on 03 October 2019 to answer questions from MEPs in the Committees on Civil Liberties, Justice and Home Affairs, Culture and Education, Employment and Social Affairs. During the hearing, he made a number of commitments which are highlighted in this document. These commitments refer to his portfolio, as described in the mission letter sent to him by Ursula von der Leyen, President-elect of the European Commission ...

The Vice President-designate, Margaritis Schinas, appeared before the European Parliament on 03 October 2019 to answer questions from MEPs in the Committees on Civil Liberties, Justice and Home Affairs, Culture and Education, Employment and Social Affairs. During the hearing, he made a number of commitments which are highlighted in this document. These commitments refer to his portfolio, as described in the mission letter sent to him by Ursula von der Leyen, President-elect of the European Commission, including: - Skills, education and integration; - Finding common ground on migration; and - Security Union.

Common European Asylum System: achievements during the legislative term 2014-2019

08-04-2019

The right to asylum is a fundamental right and recognising the refugee status where the criteria are fulfilled is an international obligation, first recognised in the 1951 Geneva Convention on the protection of refugees and the Protocol of 31 January 1967 relating to the status of refugees. In the EU, an area of open borders and freedom of movement, Member States need to have a joint approach to guarantee high standards to persons in need of international protection through establishment of a ...

The right to asylum is a fundamental right and recognising the refugee status where the criteria are fulfilled is an international obligation, first recognised in the 1951 Geneva Convention on the protection of refugees and the Protocol of 31 January 1967 relating to the status of refugees. In the EU, an area of open borders and freedom of movement, Member States need to have a joint approach to guarantee high standards to persons in need of international protection through establishment of a Common European Asylum System based on fundamental rights. The European Parliament always strongly promoted a Common European Asylum System in accordance with the Union’s legal commitments. The Parliament worked as well as for the reduction of illegal migration as well as for the protection of vulnerable groups. In 2015, the unprecedented high number of arrivals of refugees and irregular migrants in the EU exposed a series of deficiencies and gaps in Union policies on asylum. Therefore, the European Commission proposed in May and July 2016 a third package of legislation to reform of the Common European Asylum System. and the European Parliament took an active part as a co-legislator to achieve this objective.

Prieglobsčio politika

01-03-2018

ES prieglobsčio politikos tikslas – suteikti tinkamą statusą bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, kuriam vienoje iš valstybių narių reikalinga tarptautinė apsauga, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo. Todėl Sąjunga siekia sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

ES prieglobsčio politikos tikslas – suteikti tinkamą statusą bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, kuriam vienoje iš valstybių narių reikalinga tarptautinė apsauga, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo. Todėl Sąjunga siekia sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą.

Pirmosios Sutartys

01-01-2018

Dėl pragaištingų Antrojo pasaulinio karo padarinių ir nuolatinės Rytų ir Vakarų priešpriešos grėsmės Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas tapo svarbiausiu prioritetu. Tai, kad šešios Europos valstybės, vadovaudamosi 1951 m. Paryžiuje sudaryta sutartimi, kartu nusprendė plėtoti anglies ir plieno pramonę, tapo pirmuoju žingsniu Europos integracijos link. 1957 m. Romos sutartys sutvirtino šios integracijos pagrindą ir sustiprino bendros šešių Europos šalių ateities idėją.

Dėl pragaištingų Antrojo pasaulinio karo padarinių ir nuolatinės Rytų ir Vakarų priešpriešos grėsmės Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas tapo svarbiausiu prioritetu. Tai, kad šešios Europos valstybės, vadovaudamosi 1951 m. Paryžiuje sudaryta sutartimi, kartu nusprendė plėtoti anglies ir plieno pramonę, tapo pirmuoju žingsniu Europos integracijos link. 1957 m. Romos sutartys sutvirtino šios integracijos pagrindą ir sustiprino bendros šešių Europos šalių ateities idėją.

Raida iki Suvestinio Europos akto

01-01-2018

Pagrindiniai ankstesnių sutarčių pakeitimai buvo susiję su Bendrijos nuosavų išteklių kūrimu, Parlamento galių biudžeto valdymo srityje stiprinimu, Europos Parlamento narių rinkimais tiesioginiu visuotiniu balsavimu ir Europos pinigų sistemos sukūrimu. 1986 m. įsigaliojus Suvestiniam Europos aktui, kuriuo iš esmės pakeista Romos sutartis, buvo sustiprinta integracija sukuriant didelę vidaus rinką.

Pagrindiniai ankstesnių sutarčių pakeitimai buvo susiję su Bendrijos nuosavų išteklių kūrimu, Parlamento galių biudžeto valdymo srityje stiprinimu, Europos Parlamento narių rinkimais tiesioginiu visuotiniu balsavimu ir Europos pinigų sistemos sukūrimu. 1986 m. įsigaliojus Suvestiniam Europos aktui, kuriuo iš esmės pakeista Romos sutartis, buvo sustiprinta integracija sukuriant didelę vidaus rinką.

Mastrichto ir Amsterdamo sutartys

01-01-2018

Mastrichto sutartimi pakeistos ankstesnės Europos sutartys ir sukurta Europos Sąjunga, pagrįsta trimis ramsčiais: Europos Bendrijomis, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR). Vykdant Sąjungos plėtrą Amsterdamo sutartimi atlikti suderinimai, būtini norint užtikrinti veiksmingesnę ir demokratiškesnę Sąjungos veiklą.

Mastrichto sutartimi pakeistos ankstesnės Europos sutartys ir sukurta Europos Sąjunga, pagrįsta trimis ramsčiais: Europos Bendrijomis, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR). Vykdant Sąjungos plėtrą Amsterdamo sutartimi atlikti suderinimai, būtini norint užtikrinti veiksmingesnę ir demokratiškesnę Sąjungos veiklą.

Nicos sutartis ir Konventas dėl Europos ateities

01-01-2018

Nicos sutartis tik iš dalies padėjo Europos Sąjungai pasirengti svarbiems 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d. įvykusiems plėtros į rytus ir pietus etapams. Taigi, atsižvelgdamas į Lakeno deklaracijoje iškeltus klausimus, Konventas dėl Europos ateities siekė sukurti naują Sąjungos teisinį pagrindą parengdamas Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Kadangi dviejų valstybių narių referendumuose buvo nubalsuota prieš šią Sutartį, ji nebuvo ratifikuota.

Nicos sutartis tik iš dalies padėjo Europos Sąjungai pasirengti svarbiems 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d. įvykusiems plėtros į rytus ir pietus etapams. Taigi, atsižvelgdamas į Lakeno deklaracijoje iškeltus klausimus, Konventas dėl Europos ateities siekė sukurti naują Sąjungos teisinį pagrindą parengdamas Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Kadangi dviejų valstybių narių referendumuose buvo nubalsuota prieš šią Sutartį, ji nebuvo ratifikuota.

Lisabonos sutartis

01-01-2018

Šioje faktų suvestinėje apžvelgiamos bendrosios Lisabonos sutarties aplinkybės ir esminės nuostatos. Tikslas – pateikti istorines šio naujausio pagrindinio ES dokumento, išsirutuliojusio iš ankstesnių sutarčių, atsiradimo aplinkybes. Konkrečios nuostatos (su nuorodomis į straipsnius) ir jų poveikis įvairių krypčių Europos Sąjungos politikai išsamiau aptariami faktų suvestinėse dėl konkrečių politikos sričių ir klausimų.

Šioje faktų suvestinėje apžvelgiamos bendrosios Lisabonos sutarties aplinkybės ir esminės nuostatos. Tikslas – pateikti istorines šio naujausio pagrindinio ES dokumento, išsirutuliojusio iš ankstesnių sutarčių, atsiradimo aplinkybes. Konkrečios nuostatos (su nuorodomis į straipsnius) ir jų poveikis įvairių krypčių Europos Sąjungos politikai išsamiau aptariami faktų suvestinėse dėl konkrečių politikos sričių ir klausimų.

Europos ombudsmenas

01-10-2017

Europos ombudsmenas nagrinėja Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų netinkamo administravimo atvejus. Jis gali pradėti tyrimą savo iniciatyva arba gavęs ES piliečio skundą. Ombudsmeną renka Europos Parlamentas savo kadencijos laikotarpiui.

Europos ombudsmenas nagrinėja Europos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų netinkamo administravimo atvejus. Jis gali pradėti tyrimą savo iniciatyva arba gavęs ES piliečio skundą. Ombudsmeną renka Europos Parlamentas savo kadencijos laikotarpiui.

Partneriai