Ieškoti

Šiuo metu atominėse elektrinėse pagaminama apie trečdalis elektros ir 14 proc. ES sunaudojamos energijos. Branduolinė energija yra mažai anglies dioksido išskirianti iškastinio kuro alternatyva ir labai svarbi daugelio valstybių narių energijos rūšių derinio sudedamoji dalis. Tačiau dėl 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos, o 2011 m. – nelaimės Fukušimoje, Japonijoje, branduolinę energiją pradėta vertinti prieštaringai. Vokietijos sprendimas iki 2020 m. palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos ...

Siekiant suderinti ir liberalizuoti ES energijos vidaus rinką, 1996–2009 m. buvo priimti trys iš eilės teisės aktų rinkiniai, susiję su priemonėmis, skirtomis patekimo į rinką, skaidrumo ir reglamentavimo, vartotojų apsaugos, jungčių rėmimo ir pakankamo tiekimo klausimams spręsti. Taikant šias priemones į valstybių narių rinką gali patekti nauji dujų ir elektros energijos tiekėjai, be to, dabar ir pramonės, ir namų ūkių vartotojai gali savo nuožiūra rinktis savo tiekėją. Įgyvendinant kitų sričių ...

Energijos vartojimo ir švaistymo sumažinimas tampa vis svarbesniais ES tikslais. ES lyderiai 2007 m. nustatė tikslą iki 2020 m. metinį Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 %. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės vis dažniau laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo priemonėmis, bet ir ES konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Taigi energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis ...

Vanduo gyvybiškai būtinas žmonėms, gyvūnijai ir augalijai ir yra nepakeičiamas ekonomikos išteklius. Jo apsauga ir valdymas siekia toliau nei valstybinės sienos. ES teisės aktai dėl vandens pertvarkyti 2000 m. priėmus Vandens pagrindų direktyvą (VPD), kuria buvo sukurta bendra paviršinio ir požeminio vandens valdymo ir apsaugos atsižvelgiant į atitinkamą upės baseiną sistema. Vandens pagrindų direktyva papildyta su vandens kiekiu, kokybe ir tarša susijusiais tarptautiniais susitarimais ir teisės ...

Dėl ankstesnių ir dabartinių išteklių naudojimo tendencijų labai padidėjo tarša, pablogėjo aplinkos būklė ir buvo išeikvoti gamtos ištekliai. Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas ir žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys turėtų padėti pakeisti šią tendenciją, siekiant iki 2050 m. ES ekonomiką pertvarkyti į tvarią ekonomiką. ES atliekų politika plėtojama jau seniai ir ją įgyvendinant tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama ekologiškai tvaresniam atliekų tvarkymui. Naujame žiedinės ekonomikos ...

Tvarus ekonomikos augimas – tai vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų. Visame pasaulyje trūksta gamtos išteklių, todėl dabar gamintojų ir vartotojų pagrindiniu uždaviniu tapo siekis mažesnėmis sąnaudomis gauti daugiau. Tam, kad būtų galima įveikti šį uždavinį, ES numatė daugybę įvairių politikos priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą. Jos turėtų padėti pagerinti bendrą produktų aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, skatinti geresnių ...

Atsinaujinantieji energijos ištekliai (vėjo, saulės, hidroelektrinių, vandenynų, geoterminė energija, biomasė ir biokuras) yra alternatyva iškastiniam kurui ir padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įvairinti energijos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo nepatikimos ir nestabilios iškastinio kuro rinkos (ypač naftos ir dujų). Pastaraisiais metais labai padaugėjo ES teisės aktų, kuriais skatinama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Šiuo metu tariamasi dėl ...

Problemos, su kuriomis Europa susiduria energetikos sektoriuje, apima tokius klausimus, kaip didėjanti priklausomybė nuo importo, ribota išteklių įvairovė, didelės ir nepastovios energijos kainos, didėjantys pasauliniai energijos poreikiai, pavojus saugumui, turintis poveikį gamybos ir tranzito šalims, didėjantis klimato kaitos pavojus, lėta pažanga energijos vartojimo efektyvumo srityje, problemos dėl didėjančios atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies, taip pat poreikis didinti energetikos ...

This leaflet provides abstracts of selection of latest publications prepared by the European Parliament’s Policy Department on Economic and Scientific Policy at the request of the ITRE Committee in relation to the Energy policy.

This briefing was commissioned by Policy Department A at the request of the Committee on the Environment, Public Health and Food Safety. It provides an overview of the legal implications of the European Union’s recent accession to the Convention on International Trade in Endangered Species (CITES) and implications for its participation in the 17th Meeting of the Conferences (COP17). Key issues as well as the positions of selected Parties and NGOs are also outlined. The briefing concludes with ...