Ieškoti

Europos investicijų bankas (EIB) prisideda prie Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo, teikdamas ilgalaikį projektų finansavimą, garantijas ir konsultacijas. EIB remia tiek ES teritorijoje, tiek už jos ribų vykdomus projektus. Šio banko akcininkės yra ES valstybės narės. EIB yra didžiausias Europos investicijų fondo (EIF) akcininkas, o šios organizacijos kartu sudaro EIB grupę.

Europos finansų priežiūros institucijų sistema yra daugiasluoksnė mikroprudencinių ir makroprudencinių institucijų sistema, kuria siekiama užtikrinti nuoseklią ir darnią finansų priežiūrą Europos Sąjungoje. Ją sudaro Europos sisteminės rizikos valdyba, trys Europos priežiūros institucijos (EBI, ESMA ir EIOPA) ir nacionalinės priežiūros institucijos. Europos Centrinis Bankas, kaip bendro priežiūros mechanizmo (BPM) dalis, yra didžiausių bankų priežiūros institucija.

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) sukurta vykdant ekonominę ES integraciją. Euro zonoje, kurią šiuo metu sudaro 20 ES valstybių narių, pradėta naudoti bendra valiuta – euras. Visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją, privalo įsivesti eurą, kai tik atitinka konvergencijos kriterijus. Bendrą pinigų politiką nustato Eurosistema, kurią sudaro Europos Centrinio Banko vykdomoji valdyba ir euro zonos centrinių bankų valdytojai.

Pagrindinis ES konkurencijos taisyklių tikslas – sudaryti sąlygas tinkamam vidaus rinkos veikimui. Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) siekiama užkirsti kelią konkurencijos ribojimui ir iškraipymui, pavyzdžiui, piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi, antikonkurenciniams susitarimams ir susijungimams bei įsigijimams, jei dėl jų sumažėtų konkurencija. Be to, draudžiama teikti valstybės pagalbą, kai ji iškreipia konkurenciją, tačiau tam tikrais atvejais ji gali būti leidžiama.

Finansinės paslaugos yra esminė ES pastangų sukurti ES vidaus rinką, kurioje užtikrinamas laisvas paslaugų ir kapitalo judėjimas, dalis. Pasiektą pažangą galima suskirstyti į šiuos etapus: 1) nacionalinių patekimo į rinką kliūčių pašalinimas (1957–1973 m.); 2) nacionalinių teisės aktų ir politikos priemonių suderinimas (1973–1983 m.); 3) vidaus rinkos sukūrimas (1983–1992 m.); 4) bendros valiutos zonos sukūrimas (1993–2007 m.) ir 5) pasaulinė finansų krizė ir reforma po krizės (nuo 2007 m.).

Laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių ES bendrosios rinkos laisvių. Tai ne tik naujausia iš visų įtvirtintų laisvių, bet – dėl unikalaus trečiųjų valstybių aspekto – ir plačiausiai taikoma. Kapitalo srautai buvo liberalizuojami palaipsniui. Kapitalo judėjimo ir mokėjimų apribojimai tiek tarp valstybių narių, tiek su trečiosiomis šalimis buvo uždrausti nuo 2004 m. pradžios pagal Mastrichto sutartį, nors gali būti numatyta išimčių.

Although the US Inflation Reduction Act (IRA) pursues a range of aims, the two main ones are the lowering of inflation by removing purchasing power from the US economy, and to provide the United State's contribution to fighting climate change. Unlike similar EU measures, most of its climate support is done via tax subsidies. Although hailed in the EU for heralding a new era in US climate policy, the IRA is being criticised for its outright 'Buy American' provisions. Amongst others, it is feared that ...

The original full study presents data from 27 banking groups in 10 EU Member States, where it is found that banks have used COVID-19 relief measures extensively, with some cross-country differences as for the intensity of use. Flexibility in risk classification does not seem to have impaired banks’ ability to report and recognise risk properly, even for loans under moratoria. The findings suggest that the impact of the measures on banks’ credit supply has been overall positive and mainly driven ...

The original full study presents data from 27 banking groups in 10 EU Member States, where it is found that banks have used COVID-19 relief measures extensively, with some cross-country differences as for the intensity of use. Flexibility in risk classification does not seem to have impaired banks’ ability to report and recognise risk properly, even for loans under moratoria. The findings suggest that the impact of the measures on banks’ credit supply has been overall positive and mainly driven ...

The European Semester is a framework for the coordination of economic policies across the European Union that was established after the European sovereign debt crisis. This paper aims to provide a simple but comprehensive introduction, explaining the main steps of the Semester from November to July each year. It also provides a short review of the academic and institutional debates around the Semester, before closing with the priorities in the relevant areas identified by the new European Commission ...